Nesutikdami su tokiu Migracijos departamento sprendimu, net 19 užsienio šalių piliečių kreipėsi į teismą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylą, kurioje užsieniečiai siekia, kad būtų atšauktas sprendimas panaikinti jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Nieko blogo nepadarė?
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė vienas iš pareiškėjų šioje byloje. Anonimu norėjęs likti vyras trumpai paaiškino, kas tokio nutiko, kad dabar dėl teisės likti Lietuvoje tenka kovoti teisme.
„Iš tiesų yra labai sunku apie tai kalbėti. Situacija yra sudėtinga. Noriu pabrėžti, kad nei aš, nei kiti darbuotojai nieko blogo nepadarėme. Tikrai nenusipelnėme, kad būtų panaikinti leidimai gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pasakojo tv3.lt pašnekovas.
Vyras teigė, kad ši nemaloni situacija susiklostė tik dėl tam tikrų nuo metų laiko priklausančių aplinkybių:
„Kaip ir priklausė, mes dirbome Lietuvoje. Tačiau žiemą to darbo čia daug nebuvo. Kad nereikėtų mums sėdėti be darbo, buvome laikinai išsiųsti padirbėti į Bulgariją. Būtent tai ir tapo priežastimi panaikinti mums išduotus leidimus.“
Buvo atliktas patikrinimas
Migracijos departamento Resursų valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Loreta Tumalavičienė patvirtino, kad minimi užsieniečiai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvoje pagal trūkstamą profesiją:
„Jie ketino dirbti mūrininkais, tačiau atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė, ketinusi įdarbinti užsieniečius, statybos darbų pagal pateiktas sutartis nevykdė, o užsieniečiai buvo išsiųsti dirbti į kitą ES valstybę.
Migracijos departamentas panaikino išduotus leidimus gyventi, kadangi užsieniečiai nedirbo įmonėje Lietuvoje. Ankstesnėse instancijose teismas palaikė Migracijos departamento poziciją ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.“
L. Tumalavičienė pridūrė, kad didžioji dalis bylų (kur atsakovu pripažįstamas Migracijos departamentas – aut. past.) susijusi su sprendimais atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ar jį panaikinti, kai užsieniečiai kreipiasi dėl leidimo verslo ar darbo pagrindu:
„Užsieniečiams nepalankūs sprendimai priimami dažniausiai dėl to, kad užsienietis ar įmonė neatitinka įstatymų reikalavimų, užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, įmonė nevykdo veiklos ar darbuotojai nedirba Lietuvoje.“
Kiti atvejai
Paskutiniųjų ketverių metų statistika patvirtina, kad Migracijos departamentas laimi vis daugiau administracinių bylų teismuose.
Pastebima, kad ne tik daugėja asmenų teismams teikiamų skundų dėl Migracijos departamento sprendimų, bet ir laimima vis daugiau bylų. Pradėtų bylų skaičius, lyginant 2015 metus su praėjusiaisiais, Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) išaugo daugiau nei tris kartus, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) – kone dešimt kartų.
Minėtas bylų skaičiaus augimas neabejotinai susijęs su augančiu užsienio valstybių piliečių skaičiumi Lietuvoje.
Migracijos departamentui tenka dalyvauti teismuose nagrinėjant bylas dėl pilietybės, dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi, jį pakeisti ar tokį leidimą panaikinti, dėl prieglobsčio nesuteikimo, dėl vizos, dėl draudimo atvykti į Lietuvą.
„Nežiūrint į gana platų nagrinėjamų bylų spektrą ir kasmet augančius jų srautus, Migracijos departamentas džiaugiasi didėjančiu teismuose laimėtų bylų skaičiumi. 2017 m. Migracijos departamento sprendimas paliktas galioti VAAT 125 atvejais, LVAT – 95 (t. y. iš viso 87 proc.). 2018 metais Migracijos departamento VAAT laimėtos 149 bylos, LVAT – 183 (iš viso – 93 proc.)“, – rašoma Migracijos departamento atstovų komentare.
Daugiausia bylų 2017 metais būta dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, jį pakeisti ar panaikinti – VAAT 279 bylos, LVAT – 108. Daugiausia tokių bylų nagrinėta ir 2018 metais: VAAT – 260, LVAT – 126. Daugiausia bylų nagrinėta pagal Rusijos piliečių skundus: 2017 metais VAAT nagrinėta 141 byla, 2018 metais – 117 bylų.
