REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės.

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės.

REKLAMA

Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys. Tuo metu Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų yra 2,79 mln.

Vis tik turime 3 milijonus

Duomenų skirtumas atsiranda institucijoms naudojant skirtingą metodiką. Registrų centre registruojami ir tie vaikai, kurie gimė ne Lietuvoje, tačiau trumpam čia atvykę buvo užregistruoti, o vėliau vėl išvyko.

REKLAMA
REKLAMA

Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika mano, kad Registrų cento pateikiami duomenys yra arčiau realybės, kalbant apie Lietuvoje gyvenančius žmones.

REKLAMA

„Ligonių kasų duomenys taip pat rodo, kad mes turime virš 3 mln. ligonių. Todėl manyčiau, kad mes Lietuvoje turime realiai daugiau nuolatinių gyventojų, negu Statistikos departamentas teigia, o realių, kurie čia laikinai atvykę studijuoti ar dirbti, turbūt ir dar daugiau. Todėl manyčiau, kad mes dabar turime 3 milijonus gyventojų“, – tv3.lt kalbėjo D. Burneika.

Gyventojų skaičius augo 8 vietovėse

Gyventojų skaičius per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo aštuoniose savivaldybėse – Vilniuje (padaugėjo 2,3 tūkst.), Kauno raj. (707), Klaipėdos raj. (268), Klaipėdoje (98), Šiauliuose (50), Palangoje (38), Vilniaus raj. (10) ir Elektrėnuose (5), rodo Registrų centro duomenys.

REKLAMA
REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, teigiamas gyventojų prieaugis taip pat fiksuotas aštuoniose savivaldybėse, tačiau vietoj Klaipėdos miesto ir Elektrėnų išskiriamas Alytaus raj. (69) ir Neringa (240).

Visoje šalyje šiuo metu yra per 650 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų, arba 21,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus. Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis gyvena Ignalinos rajone (28,3 proc.), mažiausia – Klaipėdos rajone (15,9 proc.).

Vertinant pagal amžiaus grupes, beveik kas šeštas (16,3 proc.) šalies gyventojas yra vaikas ar paauglys iki 18 metų, viso tokių šalyje yra kiek daugiau nei 493 tūkstančiai. Didžiausia dalis vaikų ir paauglių gyvena Kauno rajone (18,9 proc.), Vilniuje (18,8 proc.) ir Klaipėdos rajone (18,2 proc.). Mažiausia vaikų ir jaunimo dalis gyvena Neringoje, kur tik kas dešimtas asmuo yra jaunesnis nei 18 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didmiesčiai mažėja

Lyginant nuolatinių gyventojų skaičių Lietuvoje 2018 ir 2019 metų pradžioje, gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 15 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys. Daugiausiai gyventojų per metus neteko Utenos (2646) ir Alytaus (2200) apskritys, Kaunas (1600), Panevėžys (1530), Alytus (1113) ir Klaipėda (1010).

Nors Vilnių įprasta laikyti nuolat augančiu miestu, nuo 1996 metų iki šių metų pradžios sostinė neteko daugiau nei 26 tūkst. gyventojų. Panaši situacija ir kituose didmiesčiuose, Kaunas neteko beveik 122 tūkst. gyventojų, Klaipėda – 53,6 tūkst., Šiauliai – 41 tūkst., o beveik 39 tūkst. gyventojų netekęs Panevėžys 2012 metais net prarado didmiesčio statusą.

REKLAMA

Labiausiai prie mažėjančių miestų ir miestelių prisideda emigracija.

Kaip sakė Vytauto didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė, per 2016–2017 m. iš Lietuvos išvyko apie 100 tūkst. žmonių, tačiau šį rodiklį kiek iškreipė „Brexit“ bei privalomojo sveikatos draudimo skolų išieškojimas pernai.

„Kaip rudenį skaičiuojame viščiukus, taip mes skaičiuojame ir anksčiau emigravusius migrantus. 2017 metais išvykusių skaičių padidino „Brexit“, kai tapo aišku, koks emigrantų statusas bus Jungtinėje Karalystėje. Nemaža dalis buvo arba jau emigravusių emigracijos deklaravimas, arba paskubėjimas realizuoti savo planus, arba savo šeimos narių atsivežimas“, – tv3.lt sakė V. Stankūnienė.

REKLAMA

Paklausta, ar dar galime pristabdyti didelius emigracijos mastus, profesorė nuramino, kad iš Lietuvos išvykstančių gyventojų skaičius nebūtinai gausės.

„Ar tai nesustabdomas procesas? Mano nuomone, toliau emigracijos apimtys nebeturėtų didėti. Pastarieji du metai buvo ankstesniais metais akumuliuotos emigracijos suskaičiavimo metai. Nebėra ir potencialo gausėti. Jaunimo, kuris intensyviausiai emigruoja, mažėja“, – teigė pašnekovė.

Profesorė pripažįsta, kad Lietuvos demografinė situacija Europos kontekste atrodo prastai. Pasak V. Stankūnienės, norint įveikti emigraciją, „nereikia vien matyti tik šių procesų demografinius rezultatus, o bandyti suprasti ir keisti gilumines priežastis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos demografinė situacija tikrai katastrofiška, Europoje ir ne tik skiname bloguosius demografinius rekordus daugelyje sričių, o į tai žiūrime taip nerimtai, taip neatsakingai valstybės lygmeniu, taip neprofesionaliai, su kažkokiais tai lopo užadymo variantais, gerokai keistais pasiūlymais. Reikia dirbti kompleksiškai, sutelkti visas jėgas tarpžinybines, tarpinstitucines, ir politikos rengėjų, ir mokslo. Svarų profesionalų žodį turi tarti ir ekonomistai“, – siūlė V. Stankūnienė.

4 tūkst. negyvenamų vietų

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų. Tarp jų – Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys ir kitos dykvietėmis tapusios gyvenvietės.

REKLAMA

Tačiau D. Burneika teigia, kad dėl tokio didelio skaičiaus nerimauti nereikėtų, nes nykstančios gyvenvietės yra normalus procesas moderniose šalyse.

„Viskas yra urbanizacijos procesas. Gyvenviečių nykimas yra absoliučiai normalus reiškinys, palietęs visas Europos šalis, kai kurias tik žymiai anksčiau. Dėl to problemos jokios nėra. Yra problema, kada nebėra kam užsiimti žemės ūkiu ar kitaip išnaudoti kitus resursus. Bet pats gyvenviečių skaičiaus nykimas nėra problema, nes, mano supratimu, Lietuvoje ir taip per daug gyventojų gyvena kaime“, – kalbėjo D. Burneika.

Statistika rodo, kad Lietuvoje ir dabar yra nemažai miestų, kuriems gresia išnykimas. Pavyzdžiui, Obeliuose, Virbalyje, Sedoje, Vabalninke, Subačiuje, Pandėlyje, Dusetose, Užventyje, Kavarske ir Dūkšte gyvena mažiau nei tūkstantis žmonių. O Smalininkuose, Troškūnuose ir Panemunėje – mažiau nei 500.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų