Lietuvoje gaisrų padvigubėjo – jie artėja prie žmonių namų

Lietuvoje liepsnoja pievos ir laukai. Šalies ugniagesiams didžiulius plotus gesinti šiemet jau teko daugiau nei 1000 kartų, o gaisrų išdarkytos teritorijos – tūkstančiai hektarų. Gamtininkai stveriasi už galvų – gaisruose žūsta ir nykstančios rūšys – įvairūs žinduoliai, vabzdžiai, liepsnos praryja retesnių paukščių kiaušinius.

Pelenai ir suodžiai. Štai kas liko iš pievos Karklėnuose, visai greta Vilniaus. Prieš keletą dienų čia atvykusiems ugniagesiams teko kautis su ugnimi, išplitusia keturių hektarų teritorijoje. Vėjas pakankamai stiprus, kaip ir šiandien, tad sąlygos plisti ugniai yra palankios. Ji nukeliavo iki štai šio beržyno. Ugniagesiai sunerimo, kad ji nepersikeltų per geležinkelį, už kurio yra ir gyvenvietė.

Štai tokių išdegusių pievų, laukų, pamiškių plotų šiemet kaip niekada daug. Liepsnos jau išdegino 1300 hektarų žemės. O iš viso tokie, atvirų erdvių gaisrai sudaro daugiau nei trečdalį visų kylančių Lietuvoje per metus. Nors kol kas liepsnos žmonių gyvybių nenusinešė, gaisrai kyla vis arčiau gyvenviečių. Vilniaus rajono gyventojas Vitoldas rodo, kad ugnies liežuviai prieš kelias dienas siaubė pakalnę nuo jo sodybos nutolusią vos keliolika metrų.

REKLAMA

„Dūmai tokie, kad net nesimatė namų, nieko. Dar smirda tais dūmais. Aišku bandėme (gesinti). Su grėbliais, kastuvais“, – pasakoja Vitoldas, greta kurio namų degė žolė.

Ir tokios vietovės į gaisrus atvykusiems ugniagesiams ne pačios dėkingiausios. Pavasarį pievos sunkiai pravažiuojamos, dažnai greta nėra vandens šaltinių, tad tenka gesinti štai taip – plakimu.

„Jei užsidegtų šis miškelis ir pušys tai būtų labai gaila, juk žmonės augino. Tame ir reikalas. Ir tik atrodo, kad tą gaisrą užgesina ir čia pat vėl dega“, – pasakojo Leokadija.

Ugniagesiai praneša, kad labiausiai pievos liepsnoja Vilniaus apskrityje. Taip pat ir greta Širvintų, Šalčininkų. Ir nors už pakarpos padegėją sučiupti pavyksta retai, ekspertai tikina, kad dažniausiai gaisrus tyčia sukelia tamsuoliai.

„Didžioji dalis kyla dėl tyčinės veiklos, bet kadangi teritorija yra didelė, labai sunku nuspėti kurioje vietoje bus padaromas nusikaltimas. Šiemet jau turime vieną traumuotą žmogų dėl žolės gaisrų. Taip pat gaisrai jau yra sunaikinę 6 pastatus, 52 pastatus mums pavyko išsaugoti“, – kalbėjo vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Dalis ūkininkų ar sodybų savininkų iki šiol galvoja, kad paprasčiau pernykšte žole atsikratyti ją uždegant, o ne šienaujant. Na, o tai, kad išdegusi žolė patręš dirvą ir po pirmo lietaus pajuodusios pievos sužaliuos sveikais augalais – mitas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų