Neįgalų sūnų slaugiusi klaipėdietė Genovaitė Narmontienė po jo mirties patyrė šoką, kai sužinojo, jog dėl to, kad tuo metu dar dirbo, nukentėjo jos darbo stažas. Dėl tokios neteisybės moteris daugiau nei prieš metus kreipėsi ir į prezidentę, ir į Seimo narius, bet iki šiol jokios pagalbos sakė nesulaukusi ir galvoja kreiptis į teismą.

Nukentėjusioji (nuotr. Egidijaus Jankausko)

Nukentėjusioji (nuotr. Egidijaus Jankausko)

„Atsakingai besirūpindama visiškai neįgaliu sūnumi ir sykiu dirbdama G. Narmontienė prieš savo norą tapo akivaizdaus teisinio nihilizmo ir teisinių spragų dueto stebėtoja“, – sako advokatė Ramunė Juškaitė.

Koją pakišo... darbas

G. Narmontienės istoriją išsamiai „Vakarų eksprese“ aprašėme 2017-ųjų gruodį.

55 metų moteris dirba nuo 1980-ųjų, tad realiai jau galėtų turėti sukaupusi 39 metų darbo stažą. Deja.

Klaipėdietės dalia nelengva. 1994 metais gimusiam Genovaitės sūnui Arnui buvo diagnozuota širdies yda, išsivystė cerebrinis paralyžius.

„Mano vaikas nekalbėjo, nevaikščiojo, tik šypsojosi ir verkė. Ir taip 22 gyvenimo metus. Jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Su vyru išsiskyrėme, tad sūnų auginau viena. Reikėjo pinigų, tad stengiausi bent šiek tiek dirbti, nors po valandą per dieną", – pasakojo G. Narmontienė.

REKLAMA

Pasirodo, ji padarė didžiulę klaidą, kad dirbo. Moteriai pikčiausia dėl to, kad mūsų šalyje valstybinės institucijos nesivargina žmonėms suteikti reikiamos informacijos, kaip geriau pasielgti. Ją iš specialistų moteris sakė išgirdusi gerokai per vėlai.

„2017 metais Arno gyvybė užgeso. Po sūnaus mirties nuėjau į „Sodrą“ ir išgirdau, kad man per tuos metus darbo stažas nebuvo skaičiuojamas, nes aš dirbau ir turėjau draudžiamųjų pajamų. Specialistė tuomet tiesiai šviesiai pasakė, kad man būtų buvę naudingiau, jei būčiau nedirbusi. Bet kur jie buvo anksčiau?“ – stebėjosi klaipėdietė.

G. Narmontienė teigia, kad per tuos 22 metus, kol slaugė neįgalų sūnų, jį kone kasmet lankydavosi „Sodros“ Klaipėdos skyriuje, nes jai buvę svarbu, koks jos sukauptas darbo stažas, kada išeis į pensiją ir t. t.

„Darbuotojams visada pabrėždavau, kad auginu specialiųjų poreikių turintį neįgalų vaiką. Visada išgirsdavau tą patį atsakymą: „Jums dar toli pensija, dirbkite ir nesukite sau galvos.“ Kadangi tai buvo žodiniai pokalbiai, aš dabar niekam negaliu įrodyti, kad iš „Sodros“ darbuotojų gaudavau tokį patarimą. Gyveni ir mokaisi. Dabar žinau, kad su visais specialistais reikia bendrauti tik raštu. Man pikta, kad mane taip apgavo. Juk aš ne į vaikų darželį kreipiausi, o į įstaigą, kuri žino įstatymus, seka, kada jie keičiasi. Todėl buvau rami visus tuos 22 metus, įsivaizdavau, kad kaupiu darbo stažą, bet... Dirbdavau po kelias valandas, mano pajamos buvo labai mažos, tad ir stažas juokingas. Jaučiuosi apgauta ir nuskriausta“, – atsiduso G. Narmontienė.

REKLAMA

Jos žiniomis, per vienerius metus, kai ji dirbdavo, jai susikaupdavo maždaug tik 1 mėn. 18 d. darbo stažas.

„Įsivaizduojate, kiek aš praradau. Realiai iki pensijos man dabar jau nėra jokių šansų sukaupti reikiamo stažo, tad atitinkamai kentės mano pensija“, – guodžiasi moteris.

G. Narmontienės žiniomis, ji ne vienintelė šitaip nukentėjusi, mat pažįsta ir daugiau moterų, kurios lygiai taip pat slaugydamos neįgalius vaikus dar ir dirbo.

Nuo 2017 metų sausio įsigaliojo nauja tvarka ir dabar neįgalius vaikus prižiūrintys tėvai ar globėjai gali nevaržomai dirbti, o valstybės lėšomis padengiama trūkstama įmokų dalis, kad žmogus sukauptų pilnų metų stažą.

„Ši nauja tvarka man galiojo vos keturias dienas, nes tais pačiais metais sausio 5-ąją mano Arnukas užgeso“, – atsiduso moteris.

„Sodra“ G. Narmontienę informavo, kad nuo 1994-ųjų iki 2017-ųjų ji sukaupė per 16,2 m. stažo, iš kurio - per 2,2 m. įgijo dirbdama savarankiškai.

Lieka teismas?

Daugiau nei prieš metus dienraščiui situaciją komentavęs „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovas Saulius Jarmalis sutiko, kad ankstesniais metais buvusi situacija galimai nesąžininga neįgalius vaikus slaugiusių tėvų ar globėjų atžvilgiu.

„Todėl Socialinių reikalų ir darbo ministerijai esame pateikę pasiūlymą situaciją ištaisyti priimant teisės aktus, leidžiančius skaičiuoti visą stažą tiems gyventojams, kurie iki 2017 metų slaugydami neįgaliuosius dar ir dirbo“, – vilties tuomet suteikė „Sodros“ atstovas.

G. Narmontienė pasakojo, kad po „Vakarų ekspreso“ publikacijos ji sulaukė ne vieno Seimo nario dėmesio, visi sutiko, kad situacija absurdiška, ir žadėjo padėti ją išspręsti.

REKLAMA

„Surašiau reikiamus raštus, Seimo nariai žadėjo juos pateikti Seimui. Taip pat raštu kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, į „Sodrą„, į prezidentę... Iki šiol tyla. Atsakymai buvo tik tokie, kad medžiaga persiųsta reikiamoms institucijoms, ir tiek. Bet kas man iš to? Laikas eina, o mano ateitis nešviesėja. Iki šiol neaišku, ar kas nors nors ką nors padarė dėl mano situacijos? Aš savo vaiką slaugiau 22 metus visą parą. Gal ir jie galėtų nors vieną parą ar savaitę nemiegoti ir sutvarkyti įstatymus taip, kad jie nebūtų diskriminuojantys. Ar jie laukia, kad mes visi išmirtume? Nėra žmogaus – nėra ir problemos“, – praėjusią savaitę vėl į žurnalistus kreipėsi G. Narmontienė.

Moteris tikino, kad ji nesiruošia nurimti ir laukti pensijos, kuri, akivaizdu, bus apgailėtina.

„Belieka teisybės ieškoti teismuose“, – atsiduso.

Tiesiog... nepritarė

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Džiužaitė priminė, kad konkretaus žmogaus atvejo komentuoti negali dėl asmens duomenų saugumo reikalavimų, tačiau iš jos pateikto atsakymo tapo aišku, kas sužlugdė G. Narmontienės viltis. Pasirodo, „Sodros teiktam siūlymui nebuvo pritarta Seime.

„Seimas, deja, nepritarė siūlymui atgaline tvarka valstybės lėšomis apdrausti žmones, kurie slaugydami neįgalųjį kartu turėjo pajamų, mažesnių nei minimali alga, nes tai prieštarauja esminiam teisės principui, kad įstatymas atgal negalioja“, – antrino ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.

REKLAMA

Ji priminė, kad nuo 2020 m. įsigalios pataisos, pagal kurias valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bus draudžiami ne tik slaugantieji žmones su specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu, bet bus pradėti drausti ir tie slaugytojai, kurie prižiūri neįgalų asmenį su specialiuoju nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiu.

Įžvelgia diskriminaciją

G. Narmontienei padedanti advokatė Ramunė Juškaitė svarsto, kad šios moters istorija itin jautri tiek teisiniu, tiek socialiniu aspektais.

„Akivaizdu, kad teisinis-socialinis reguliavimas yra ydingas, pateisinantis net ir žmogaus teisių pažeidimus“, – sako R. Juškaite.

Pasak jos, išspręsti situaciją galėtų tik teisės aktų pakeitimas.

„Po 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijai, sudarančiai galimybes neįgaliųjų asmenų slaugytojams dirbti dalimi etato, neprarandant teisės į draudimą valstybės lėšomis, galima įžvelgti ir bendrojo diskriminacijos uždraudimo pažeidimus, numatytus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje“, – tarptautiniu lygmeniu situaciją vertino teisininkė.

Minėtoje konvencijoje numatoma, kad naudojimasis bet kuria įstatyme įtvirtinta teise yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokios padėties. Taip pat niekas negali būti diskriminuojamas jokios viešosios valdžios nė vienu aukščiau paminėtu pagrindu.

REKLAMA

„Kyla klausimas kas lėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, šiuo metu leidžiančias neįgaliųjų asmenų slaugytojams dirbti dalimi etato, kas aiškiai buvo draudžiama prieš įstatymo pataisas? Kuo dabartiniai neįgaliųjų asmenų slaugytojai skiriasi nuo G. Narmontienės, 22 m. sąžiningai ir visapusiškai slaugiusios savo sūnų?“ – klausia R. Juškaitė.

Ji priminė, kad asmens teisių apsauga yra itin vertinama ir saugoma tarptautinės teisės atžvilgiu.

„Asmens teisių apsaugos prioritetą pagrindžia ir tai, kad tarptautinių teisminių institucijų priimti sprendimai kone visada yra palankesni asmeniui, o ne valstybei.

Esamu atveju, jeigu pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus būtų panaudotos visos Lietuvos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės teismuose (ko būtų galima išvengti) be ieškovui palankaus sprendimo, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas, Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų priimti tokią bylą nagrinėti, atsakovu šioje byloje patraukiant pačią Lietuvos Respubliką. Galiausiai, situacijos nesprendžiant nacionaliniu lygmeniu, tarptautinės teisės arenoje dar kartą pademonstruotume pačios valstybės „negalią“ užtikrinant piliečių socialines teises“, – sakė R. Juškaitė.

„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo. Nesukaupę būtinojo stažo gauna perpus mažesnę nei vidutinė pensiją.

Tam, kad Lietuvoje žmogus iš viso gautų pensiją iš „Sodros“, reikia būti sukaupus bent 15 metų stažą.

Vytautas
2019-04-07 09:50:01
Tai tie ponai ir ponios kurie veržiasi į europarlamentąir Sodra ir prezidentė deklaruoja, kad svarbus kiekvienas žmogus. Kaip čia išeina, kad nė vienam mes nerūpim savo reikalus tvarkosi ponai ir taip nuo rinkimų iki rinkimų.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
prūdas 2019-04-11 23:40:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jūs ,mūsų moterėlės-lietuvaitės,visada darote,tai kas jums sunkins gyvenimui,paskiau iėškote-kaltų,jūs ir esate pačios kalčiausios,nes esate-nesuprantamos ?Nesidomėt įstatymai.
   ATSAKYTI
Vytautas 2019-04-07 09:50:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Tai tie ponai ir ponios kurie veržiasi į europarlamentąir Sodra ir prezidentė deklaruoja, kad svarbus kiekvienas žmogus. Kaip čia išeina, kad nė vienam mes nerūpim savo reikalus tvarkosi ponai ir taip nuo rinkimų iki rinkimų.    ATSAKYTI

Top Video

Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, kai pamatė, ką porelė veikia viduryje gatvės
DABAR RODOMA
Vyras dėl nesėkmės vakarėlyje kaltins žmoną dar ilgai: juokėsi visi
DABAR RODOMA
Keleiviai tapo dramatiško įvykio liudininkais: vaizdas priverčia sustingti
DABAR RODOMA
Oskaras Ridikas parodė išpuoselėtą kūną: be treniruočių negali
REKLAMA
Tadas Skučas (nuotr. Roberto Dačkaus)
Pirmadienį po pietų mirė Neringos Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės 43 metų sūnus Tadas Skučas, rašo portalas lrytas.lt. Pasak portalo, T. Skučas jau kurį laiką su ...
Vyras atsiuntė buvusiai sugyventinei nuotrauką su kirviu (nuotr. facebook.com)
Smurtaujantis sugyventinis, nuo kurio moteris iš Škotijos pabėgo į Lietuvą, buvusią mylimąją pasiekė ir mūsų šalyje. Moteris leisdavo vyrui savaitgaliais susitikti su jų bendru ...
Renatas Požėla  (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)
Pirmadienį įvykusioje vadų pasikeitimo ceremonijos metu Renatas Požėla pakeitė penkerius metus policijai vadovavusį Liną Pernavą. Kas artimiausiu metu pasikeis ...
Gitanas Nausėda (P. Peleckis/fotobankas.lt)
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę ...
N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė (nuotr. Fotodiena.lt)
Vos prieš kelias dienas į Lietuvą iš JAV parvežtą Neringą Venckienę Kauno apylinkės teismas, prokuroro prašymu, leido suimti dviem mėnesiams. Šio pirmadienio pavakarę, prieš 16 ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų