REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
23
 I. Šimonytė pristatė užsienio politikos gaires (Fotobankas)

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą.

23

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą.

REKLAMA

Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką. Pasiklausyti pretendentės į kandidatus į prezidentus kalbos atvyko ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Trys svarbiausi saugumo aspektai

Kalbėdama apie savo užsienio ir saugumo politikos viziją, I. Šimonytė pabrėžė, kad didelių permainų šioje srityje imtis neplanuoja, nes šiuo metu Lietuva eina teisinga kryptimi ir „nepavyktų kalbėti apie kažkokius ypatingus pokyčius Lietuvos užsienio politikos srityje“. Pasak Seimo narės, svarbiausias Lietuvos interesas šiuo metu yra visapusiška integracija į Vakarus ir mūsų buvimas transatlantinės erdvės – NATO ir Europos Sąjungos (ES) – dalimi.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto I. Šimonytė išskiria du pagrindinius Lietuvos interesus užsienio ir saugumo politikoje, tai – saugi erdvė Lietuvoje ir aplink ją bei taisyklėmis paremtas pasaulis. Kalbėdama apie saugią erdvę Lietuvoje, kandidatė išskiria tris pagrindinius aspektus.

REKLAMA

„Pirmas aspektas – tolesnis mūsų krašto gynybos stiprinimas. Labai gerai, kad čia turime pagrindą nacionalinio susitarimo, kuriame numatyti tam tikri taškai ir diskusiniai klausimai, prie kurių reikės grįžti“, – penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Antras aspektas – Lietuvos atsparumas įvairioms įtakoms, kurias patiriame.

„Jos ateina per energetiką, infrastruktūrą, informacijos ir kultūros įtaką, neskaidrias schemas, korupcijos eksportą“, – vardino Seimo narė.

Trečias aspektas – Lietuvos ekonominio modelio keliami iššūkiai gyventojų ir krašto saugumui.

REKLAMA
REKLAMA

Neatsakyti klausimai dėl ES

Kalbėdama apie saugią erdvę aplink Lietuvą, I. Šimonytė akcentavo, kad Lietuva nebėra tik saugumo klientė, todėl gali skatinti ir kitas NATO nares pilnavertiškai prisidėti prie aljanso stiprinimo.

„Tik įstoję į NATO turbūt mažiau dėmesio skyrėme savo pačių saugumui. Dabar, vykdydami savo įsipareigojimus, galime prisidėti, skatindami kitas NATO šalis skirti daugiau savo ir mūsų visų apsaugai“, – sakė kandidatė.

Ne ką mažiau svarbi Lietuvos saugumui, anot Seimo narės, yra ES. Kaip pastebi I. Šimonytė, bene didžiausią pažangą Lietuva pasiekė tada, kai siekė narystės ES, bet šalyje vis dar yra daug neatsakytų klausimų, o tų „klausimų nesprendimas kelia ir tam tikrų įtampų mums būnant bendrijoje“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mano nuomone, ES tapatybės paieškos tikrai nebus labai lengvos. Reikia rasti įkvėpimo, kuris leistų išsaugoti tai, kas ES būtų svarbiausia. Tuo požiūriu mes, kaip valstybė, turėsime labai aiškiai matyti riziką radikalaus euroskepticizmo. Kai mes kalbame apie federacines idėjas, labai didelė ambicija gali būti pavojinga, nes nemanau, kad tai yra tai, ką šiandien norėtų matyti ES piliečiai“, – sakė I. Šimonytė.

12 kandidatų

Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje yra registruota 12 pretendentų į kandidatus į prezidentus. Tai Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Petras Gražulis ir Mindaugas Puidokas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė bei Kazimieras Juraitis.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų