Lietuviai balsuoja savivaldos rinkimuose  (nuotr. Fotodiena.lt)

Lietuviai balsuoja savivaldos rinkimuose (nuotr. Fotodiena.lt)

Savivaldos rinkimai pasiekė kulminaciją, netrukus žinosime, kas valdys Lietuvos miestus ir miestelius dar ketverius metus. Tiesa, šie rinkimai, kitaip nei parlamento ar prezidento, nėra itin populiarūs. Savivaldos rinkimų aktyvumas – menkesnis, jie yra mažiau įdomūs, o ir netikėtumų juose mažiau.

Tai, pasak politologų, paradoksalu, nes savivaldoje dirbantys politikai yra tie, kurie sprendžia arčiausiai žmonių esančias problemas. Rinkėjų nesidomėjimą savo aplinka ir politikais, dirbančiais tiesiogiai jiems, politologai vertina kaip sovietmečio atgyveną arba politinio raštingumo stygių.

„Kai klausiame, kokios žinios ir naujienos labiausiai domina žmonės visada girdime, kad tai – vietos politikos aktualijos, tai, kas arčiausiai. Atrodytų, kad ir savivaldos rinkimai tuomet turėtų rūpėti labiau, bet taip nėra“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkė Ieva Petronytė.

REKLAMA

Anot jos, gali būti, kad savivaldos rinkimus laikome mažiau reikšmingais.

„Savivaldybės ir merai gali atrodyti nepakankamai svarbūs ir savarankiški priimti sprendimus. Vis dar atrodo, kad valstybėje daugiau visko priklauso nuo Seimo ir prezidento, bet ne nuo savivaldoje esančių politikų. Tai sutampa su pastebėjimu, kad lietuviai mėgsta kreiptis į aukštesnes instancijas, gajus mitas, jog aukštesnė valdžia viską gali išspręsti asmeniškai ir greitai. Tai kultūrinis pasirinkimas, kuris mus orientuoja į daugiau galios turinčius asmenis“, – svarstė politologė.

Tai gali būti susiję su sovietiniu palikimu. Taip yra visame Rytų Europos regione.

„Nutarus rengti tiesioginius merų rinkimus tikėtasi, kad padidės aktyvumas, žmonių domėjimasis vietos valdžia. Visgi proveržio mes nematome, rinkiminio aktyvumo pokyčiai nėra ženklūs. Tiesa, dėmesio ir reklamos tikrai padaugėjo, žmonės žino savo merų pavardes. Nebekalbame tik apie partijas, jos yra patrauktos į šoną, pirmiausia yra merai ir veidai. Merai tampa savivaldos veidais. Susidaro įspūdis, kad anksčiau žmonės galėjo nežinoti, kas yra jų meras, dabar taip nenutinka“, – sakė I. Petronytė.

Tiesa, šie savivaldos rinkimai pasižymėjo ir kitu masiniu reiškiniu – debatais. Jų vyko daug ir į juos noriai rinkosi ne tik politikai, bet ir rinkėjai.

REKLAMA

„Debatai verčia politikus „išeiti į žmones“, pagaliau imame kreipti dėmesį į turinį. Tiesa, debatus stebi tie, kurie ir šiaip domisi politika. Deja, tai nėra didelė dalis rinkėjų, bet aktyvumo ir matomumo – daugiau. Debatų nauda yra ne tiek išėjimas į platesnę auditoriją, kiek turinio pagyvinimas ir pagerinimas“, – sakė politologė.

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbytė įsitikinusi, kad tai, jog mes nesidomime savivaldos rinkimais yra politinio raštingumo stygius.

„Daug kalbame apie bendrą raštingumą, ekonominį išsilavinimą, bet reiktų pakalbėti ir apie politinį raštingumą. Kiek tenka bendrauti su žmonėmis, tai galiu pasakyti, kad tik nedidelė dalis gilinasi ir supranta, kokias funkcijas atlieka savivaldybės. Turime pripažinti, kad vis dar ieškoma „vieno šeimininko“. Vis dar galvojama, kad prezidentas galingesnis ir gali daugiau padaryti kiekvieno žmogaus labui nei meras ar savivaldos taryba“, – sakė G. Burbytė.

Tiesa, savivaldos rinkimų nepopuliarumą lemia ne tik politinio raštingumo stygius, bet ir informacinis badas.

„Žmonės žiūri žinias, kuriose daugiau dėmesio kreipiama į nacionalines problemas, politikus. Savivaldai ir rajonams skiriama daug mažiau eterio, nebent kur nors kyla skandalas“, – svarstė politikos mokslų specialistė.

REKLAMA

Dar viena mažo aktyvumo priežastis yra žmonių abejingumas, išankstinis nusistatymas.

„Žmonės numoja ranka į rinkimus, sako, kad mano balsas nieko nepakeis, o tada gaunasi savotiškas užkratas, kai vieni kitus ragina neiti į rinkimus“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslininkė.

Anot jos, tiesioginiai merų rinkimai politinį lauką kiek pagyvino, bet rinkimų sistemos ir rinkėjų įpročių labai nepakeitė.

„Savivaldos politinis gyvenimas buvo pradėjęs apmirti ir tiesioginiai merų rinkimai įnešė gyvybės. Nežinau ar jos pakanka, nes mėginame imituoti, kad savivaldybės taryba yra mini Seimas, o meras mini prezidentas. Todėl nepelnytai daug žmonių savo viltis sieja su meru, kaip Lietuvoje mes itin daug vilčių siejame su prezidentu. Visgi pamažu imama suprasti, kad meras ne viską gali“, – sakė politikos mokslų specialistė.

Ji tikino, kad savivaldos rinkimai gali būti įdomūs rinkėjams, bet tai nereiškia, kad daugiau jų ateis balsuoti.

„Įdomumas keliasi į socialinius tinklus, viešąją erdvę ar diskusijas. Bet mes nesiskiriame nuo kitų Europos valstybių, ten taip pat yra nusivylimo savivaldos rinkimais. Partijų daug, sąrašų daug, žmonės pavargsta rinktis, todėl daug paprasčiau, kai renki prezidentą, nes ten vos keli žmonės“, – tikino G. Burbytė.

REKLAMA

Politinės stebėsenos platformos „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė sakė, kad jų organizuojami debatai visoje Lietuvoje pagyvino politinį dialogą.

„Žmonės į debatus susirenka gausiai, klausimai orientuoti į turinį, žmonės nebepasitenkina lozungais. Jei kandidatai ima kalbėti nuo „Ievos ir Adomo“ laikų pakantumo nesulaukia. Rinkėjai nori konkrečių darbų, tuščio kalbėjimo neužtenka. Jaunimo aktyvumas auga, daugiau jaunų žmonių ateina į rinkimus, įsitraukia į debatų organizavimą“, – kalbėjo G. Vaitiekutė.

Lyginant debatus su 2016 metais, žmonių juose daugėja, interesas didėja.

„Savivaldos rinkimų debatuose nesitikėjome tokio anšlago, salės visada pilnos, klausimų daug. Jaučiasi, kad kai kur žmonės yra neišsikalbėję, atsiranda nepakantumas debatų metu, prasideda riksmai. Visi nori pasisakyti, nes akivaizdu, kad kai kuriose savivaldybėse politikai nesuteikia galimybės išsisakyti, neklauso žmonių. Yra ir tokių savivaldybių, kur žmonės bijo kalbėti, baugščiai dairosi“, – pasakojo „Žinau, ką renku“ koordinatorė.

Anot jos, rinkėjai tikrai mėgsta debatus, bet ne visi politikiai noriai į juos eina.

„Štai antrame ture neįvyko 11 debatų, žmonės teiraujasi, kodėl neįvyko, nori diskusijos. Liūdna, kad yra daug dabartinių merų, kurie nenori diskutuoti. Yra net pasakę, kad jų strategijoje debatai neįtraukti. Ne visi kandidatai nori kalbėtis, bet visi nori kalbėti“, – sakė G. Vaitiekutė.

Saule
2019-03-17 17:52:38
Todel taip yra ,kad zmones prarade pasitikejima politikais.Ir gerai supranta ,kad jie eina i valdzia tik del savo geroves , o ne dirbti zmonems kurie juos renka .Paprastas zmogelis reikalingas tik tada kaip vyksta rinkimai , o paskui jie nustumiami i sali ir niekam nerupi ar jis turi problemu,o jai ir turi ,tai tikrai pagalbos nesulauks is valdzios ,nes jis niekam nezinomas tik paprastas darbininkas kuris dirba ir moka mokescius ,kad valdininkai geriau gyventu .
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

aidas 2019-03-18 07:52:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ZURNALISTEI - si tavo rasliava tikrai nepritrauks didesnio balsuotoju skaiciaus-zmones nebededa vilciu i rinkimus ir isrinktus politikus- niekas nepasikeis ar vienas ar kitas bus meru-bus pritaranciu ir bus kritikuojanciu - geriau skelbkite priesrinkiminiu pazadu ir ju ivykdymo kontrole -lyskite i politiku sazine o ne i rinkeju ar nerinkeju.   ATSAKYTI
Irena 2019-03-17 21:58:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš vis nėra tvarkos,nei medicinos sektoriuje,nei teisėsaugoje,kas ką nori,tą ir daro.   ATSAKYTI
At 2019-03-17 20:03:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man labai rupi namo gvenimas bet visai nerupi kuris "pazadukas" bus isrinktas, mano gyvenimo gerumas ne kiek nesusijes su tuo kas bus isrinktas.    ATSAKYTI
Irena 2019-03-17 19:46:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Negeras pavadinimas, autore! Ne nerūpi žmonėms jų gyvenimas, o NĖRA ką rinkti, nes gyvenimas seniai nesikeičia, kiek valdžių bebūtų. Savivaldybėse būna tokie kandidatai, kad net gėda - dėl jų net ir rinkimai tapę ne reiškiniu, o pajuokomis.    ATSAKYTI
Jonas 2019-03-17 19:15:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Zuokas - vagis Šimašius gėjų bicas. Uspaskichas rusų šnipas ir supervagis.Tai už kuri dabar balsuoti?   ATSAKYTI
Savivaldoje 2019-03-17 18:47:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dirbantys politikai, arba, kitaip tariant, "sava chebra", "sprendžia" žmonių (greičiau savo asmenines) problemas ir stebisi, kodėl žmonės pasyvūs politikų kelyje į šiltą vietą.   ATSAKYTI
PP 2019-03-17 18:45:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiekvienam žmogui rūpi kuo geriau gyventi. Žmonės nepasitiki rinkimų sistema ir neįtakoja valdininkų darbo po rinkimų ,negali atleisti rinkėjų daugumai nedirbančių ar korumpuotų valdininkų. Netiki valdžia.   ATSAKYTI
Emi 2019-03-17 18:20:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Zmonems rupi,tik kad vis tie patys veidai sukasi ratu,jie is tos pacios korumpuotos visuomenes.Atrodo,va,jau nieko zmogelis,pasirodo iki ausu iklimpes skandaluose,korupcijoj,o dar baisiau,kai verslininkai lenda i politika,tada pasirodo,kad jie ir algas vokeliuose moka arba veluoja ar visai nusuka.Galu gale pasiziuri,kad nebera uz ka balsuot,neatpucia nauji vejai nauju issilavinusiu zmoniu,nekorumpuotu,be didybes manijos.Visi skuba del to sotesnio kasnio prie lovio,o dar reikia ir vaikams,anukams,giminems.Svogeriu krastas.Ar bus kada kitaip?   ATSAKYTI
Monika 2019-03-17 18:15:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Kad pati autore sio turinio, Ukmergeje leido paklausti tik vieno klausimo, o po to tiesiog skaite lapelius, idomu kodel, nes esu viena aktyviausiu siais metais Ukmergeje, labai gaila nes turejau 4 klausimus. Deje   ATSAKYTI
hmm 2019-03-17 19:24:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Lapeliai" buvo klausimai iš salės, kitų žmonių, kurie norėjo ir turėjo teisę paklausti.   
Saule 2019-03-17 17:52:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Todel taip yra ,kad zmones prarade pasitikejima politikais.Ir gerai supranta ,kad jie eina i valdzia tik del savo geroves , o ne dirbti zmonems kurie juos renka .Paprastas zmogelis reikalingas tik tada kaip vyksta rinkimai , o paskui jie nustumiami i sali ir niekam nerupi ar jis turi problemu,o jai ir turi ,tai tikrai pagalbos nesulauks is valdzios ,nes jis niekam nezinomas tik paprastas darbininkas kuris dirba ir moka mokescius ,kad valdininkai geriau gyventu .   ATSAKYTI
Nerupi gyvenimas 2019-03-17 17:39:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Zmonems nerupi rinkimai,nes nera uz ka balsuoti.Liko tik du durniai.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (nuotr. stop kadras)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad Ukrainos kursas po prezidento rinkimų nesikeis. „Pernelyg daug pastangų įdėta ir kraujo pralieta, kad Ukraina pradėtų ...
Gedimino kalnas (nuotr. Fotodiena.lt)
Gedimino kalnui sutvarkyti gali tekti skirti dar 30 milijonų eurų. Šiuo metu kultūros ministerija ieško, kas už 2 milijonus eurų baigtų kalno tyrimo darbus ir pateiktų galutinį ...
tv3.lt nuotrauka
Lietuvos gyventojų apklausos parodė, jog net kas septintas lietuvis mano, kad senatvėje jam reikės prašyti pašalpų. Dar daugiau lietuvių tiki, kad išėjus į pensiją jie išgyvens ...
Kamščiai (nuotr. stop kadras)
Prasidėjusi magistralės rekonstrukcija ties Kaunu – tikras vairuotojų nervų išbandymas. Spūstys čia susidarydavo ir anksčiau, bet dabar, susiaurinus juostas ir apribojus ...
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
Šimtmečių radybos Vilniuje. Visuomenei pristatytas daugiau nei 200 metų dingusiu laikytas paveikslas. Paaiškėjo, kad vieno žymiausių ir įtakingiausių 19 amžiaus Lietuvos ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų