REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
32
Panevėžietis virš miesto užfiksavo įspūdingus debesis

Pastarosios kovo dienos, kovo 4 ir 5 diena, nuo seno Lietuvoje buvo akylai stebimos, nes pagal jas spėdavo orus. Kovo 4-oji diena lietuviams nuo seno buvo svarbi. Manoma, kad tądien parskrenda kovai, taip pat pirmą kartą gieda vieversys. Ši diena vadinama šv. Kazimiero diena, arba kovarnių diena. Užgavėnės lietuviams taip pat buvo svarbi diena. Abi šios dienos padėdavo spėti būsimus orus.

32

Pastarosios kovo dienos, kovo 4 ir 5 diena, nuo seno Lietuvoje buvo akylai stebimos, nes pagal jas spėdavo orus. Kovo 4-oji diena lietuviams nuo seno buvo svarbi. Manoma, kad tądien parskrenda kovai, taip pat pirmą kartą gieda vieversys. Ši diena vadinama šv. Kazimiero diena, arba kovarnių diena. Užgavėnės lietuviams taip pat buvo svarbi diena. Abi šios dienos padėdavo spėti būsimus orus.

REKLAMA

Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovarnių dienos orų spėjimai

Kovo 4 dieną buvo spėjami būsimi orai, manyta, kad jei tą dieną pasninga, vėlai dygs žolė. Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris.

„Kartais Kazimierinės (kovo 4 d.) pavadinamos kovarnių diena (beje, su kovų vardu siejamas visas kovo mėnesis). Bet šiaip jau ši diena dažniau sieta su vieversėliu: esą būtent tą dieną jis pirmąkart užgieda, skelbdamas pavasarį: „Čir vir vir pavasaris“. Sakyta, kad apytikriai apie Kazimierines pradeda tirpti sniegas. Kai kuriose Lietuvos vietovėse pirmą kartą tais metais iš tvarto trumpam būdavo paleidžiami gyvuliai palakstyti – esą bus sveikesni ir geriau augs”, – mini etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, labiausiai ši diena žinoma kaip Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo (taip pat ir jaunimo, amatininkų globėjo) diena. Nuo XVII a. svarbūs tapo jo atlaidai (drauge ir mugės) Vilniuje; vėliau ir kitur, – pridūrė etnologė.

REKLAMA

„Per Kazimierą vandens žvirbliui atsigerti, o per Juozapą – jaučiui. Ant Kazimiero vieversėlis, ant Juozapo pempė. Po švento Kazimiero kreiva vėžė. Šventas Kazimieras kelią sugadina”, – pridūrė doc. dr. D. Senvaitytė.

Kovo 4 dieną Lietuvoje buvo debesuota, apniukę, daug kur vis palydavo. Rytą kai kur tvyrojo rūkas. Pūtė stiprokas pietvakarių, pietų vėjas. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 7–9 laipsnių šilumos.

Užgavėnių dienos orų spėjimai

Senoliai manydavo, jog orai Užgavėnių dieną rodo būsimą derlių: jei tą dieną sausa, tai ir pavasaris bus be lietaus, jei saulėta – javai gerai derės. Jei Užgavėnių diena drėgna, manyta, linai gerai derės. 

REKLAMA
REKLAMA

Užgavėnių dieną protarpiais lijo. Vėjas pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s, vietomis iki 23 m/s. Aukščiausia temperatūra siekė 3–5 laipsniai šilumos.

Koks bus pavasaris

Vadovaujantis senovių išmintimi, Kovarniu diena parodė, kad bus ankstyvas pavasaris, nes nebuvo sniego, o Užgavėnių diena parodė, kad nebus daug kritulių.

Kitaip tariant, šimet nebus lietingo pavasario, o abi dienos parodė, kad pavasaris bus neblogas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų