Visai neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis užtikrintai kalbėjo, kad partijai pavyks laimėti visus trejus artėjančius rinkimus. Vis dėlto valstiečiai savivaldos rinkimuose liko ketvirti, bet partijos pirmininkas to nelaiko pralaimėjimu.
81
Visai neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis užtikrintai kalbėjo, kad partijai pavyks laimėti visus trejus artėjančius rinkimus. Vis dėlto valstiečiai savivaldos rinkimuose liko ketvirti, bet partijos pirmininkas to nelaiko pralaimėjimu.
Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,15 proc. balsų. Parama partijai išaugo – 2015 m. LVŽS surinko 7 proc. balsų.
Nepaisant to, kad anksčiau sakė, jog LVŽS laimės visus rinkimus, o savivaldos rinkimuose laimėti nepavyko, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako besidžiaugiantis, kad pavyko padidinti iškovotų mandatų skaičių.
„LVŽS gerokai padidino savo mandatų skaičių, tai yra gera naujiena mums. Kita naujiena – kad mes patekome į Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos, Palangos miestų tarybas. Šiek tiek apgailestaujame, kad nepatekome į Kauno miesto tarybą. <...> Taip, nėra taip, kaip mes tikėjomės. Mes galvojome, kad mandatų ir balsų skaičius bus toks, kad būtume laimėję. Bet pralaimėjusiais savęs laikyti taip pat nereikia, nes gavome daugiau mandatų“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Karbauskis.
REKLAMA
REKLAMA
Dar 15 valstiečių kandidatų dėl mero posto varžysis antrajame rinkimų ture kovo 17 d. R. Karbauskio manymu, partijai pavyks padidinti laimėjusių merų skaičių, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kiek.
REKLAMA
„Mes negavome tų balsų, kuriuos gaudavome anksčiau. Aš galvočiau, kad galbūt kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino to rezultato“, – apie rinkimuose patirtą nesėkmę sakė R. Karbauskis.
Tuo metu artėjančių prezidento rinkimų rezultatų R. Karbauskis prognozuoti nesiryžo.
„Jei vertinti, kad už mūsų kandidatą balsuos tie, kurie balsavo už LVŽS kandidatus [savivaldoje], o komitetai nekelia savo kandidatų, tai manome, kad ir tuose rinkimuose galime pretenduoti į daug didesnį palaikymą, negu buvo išreikštas sąjungai, tai bus labai įdomu. <...> Šiai dienai matyti kažkokią tragediją, kad čia kažkas atsitiko, belieka sutikti su tuo, kad manyje optimizmo buvo per daug“, – sakė R. Karbauskis.
REKLAMA
REKLAMA
Niūri žinia valstiečiams
Šie rinkimai buvo tarsi trys egzaminai – demokratijai, partinei sistemai ir valdžiai, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
„Visi tie egzaminai buvo išlaikyti patenkinamai. Kalbant apie partinę sistemą, matome lietuviškos partinės sistemos eroziją. Vienintelis priešnuodis tai erozijai – stiprios partijos. Geriausiai šiuose rinkimuose pasirodė Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partijos, turinčios gilias tradicijas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Jastramskis.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Kaip pastebi docentas, nors Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai pavyko padidinti savo mandatų kraitį, tai, kad partija pagal palaikymą partijoms liko trečia, rodo, kad šios jėgos palaikymas mažėja.
„Jų 12 proc. gautų yra nedaug, tai rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja. Toje Ramūno Karbauskio tezėje, kad jie laimės visus trejus rinkimus, nebėra tiesos. Vargu, ar jie išvis kažką laimės, prognozuojant į priekį“, – svarstė M. Jastramskis.
Be to, anot docento, pagal savivaldos rinkimų rezultatus galima prognozuoti, kaip partijos vėliau pasirodys Seimo rinkimuose. Taip pat šie rinkimai turės įtakos prezidento rinkimams matomumo atžvilgiu.
REKLAMA
„Kiek jos gauna balsų savivaldos rinkimuose, galima nuimti porą procentų balsų ir pamatysime, kiek jie gaus Seimo rinkimuose“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Mažesnės tarybos
Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 13,6 tūkst. kandidatų, dėl merų postų – daugiau kaip 400 kandidatų. Šiuose rinkimuose dalyvauja net 87 visuomeniniai rinkimų komitetai. Palyginimui, praėjusiuose rinkimuose jų buvo 58.
Šiemet renkami 1502 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų. Savivaldybėse, kurios mero neišrinko per pirmąjį turą (nesurinko daugiau nei pusės rinkėjų balsų), kovo 17 d. vyks antrasis merų rinkimų turas.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus. Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
