REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

REKLAMA

Vilniaus Ozo gimnaziją kasdien lanko apie 300 jaunuolių, tačiau tikrasis mokinių skaičius daug didesnis, daugiau nei 1000 mokinių čia mokosi nuotoliniu būdu, tačiau jiems visiems klasėse sėdėti nereikia.

„Mokinys pamokos metu yra ne klasėje, o sau patogioje vietoje, kitoje pasaulio šaly, dažniausiai mūsų praktikoje. Jie atlieka užduotis ir, jeigu kyla klausimas, jis konsultuojasi su mokytoju „Skype“ programa. Mokytojas budi prie „Skypo“ ir laukia skambučių, klausimų“, – teigia gimnazijos vadovas Albinas Daubaras.

Airijoje gyvenanti Ozo gimnazijos auklėtinė Jurgita pasakoja, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams nuotolinės lietuviškos pamokos labai reikalingos.

REKLAMA
REKLAMA

„18-os metų teko išvykti į užsienį, daugiau dėl finansinių priežasčių. Nuo 18-os metų pradėjau dirbti viešbučiuose, sunkus darbas, menkai apmokamas ir dabar susiklostė tokia situacija, kai galiu nedirbti kurį laiką ir noriu išnaudoti galimybę, pradėti mokytis“, – pasakoja mokinė Jurgita Beinarė.

REKLAMA

Anot Jurgitos, dalis žmonių įsivaizduoja, kad mokytis nuotoliniu būdu lengviau. Tačiau taip nėra. Esą mokytojai reguliariai tikrina žinias, dėl to tinginiauti negalima.

„Kai kurie galbūt galvoja, čia, žinot, užtenka į savaitę porą kartų atsiųsti kažkokias užduotis ir bus gana. Bet realybė yra kitokia. Mokslas tikrai intensyvus ir mokytis tikrai reikia“, – tikina mergina.

Nuotoliniu būdu mokosi ne tik emigrantai. Tokias pamokas renkasi ir Lietuvoje gyvenančios šeimos.

Vienuoliktoko mama vilnietė Rasa rodo sūnaus mokymosi priemones ir sako, kad tokioje mokykloje jos sūnus jaučiasi geriau.

REKLAMA
REKLAMA

„Jaunuoliams, kai kartais jie būna tokie per daug jautrūs ir ne visada gerai jaučiasi prieš klasę su mokytojais atsiskaitinėdami ir panašiai, tai toks pats optimaliausias būdas“, – įsitikinusi Rasa Krasauskaitė.

Seimo nariams konservatoriams tokių nuotolinių pamokų negana, jie nori šią praktiką išplėsti ir įteisinti panašų nuotolinį mokymosi būdą – mokymąsi šeimoje.

„Būtų tam tikra programa, ką mokinys turi išeiti per tam tikrą ciklą, galbūt ilgesnis ciklas mėnuo, galbūt trumpesnis ciklas savaitė ir jis prižiūrimas tėvų, išeiną tą programą ir aišku to ciklelio pabaigoje atsiskaito su mokykla“, – aiškina Seimo narys Edmundas Pupinis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Idėjos autoriai aiškina, kad mokyklų sistema netenkina visų poreikių. Esą mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turi būti galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę. Nors ši idėja konservatorių, ją palaiko ir Seimo „valstiečiai.“

„Aš pats ir mano kolegos neturime nieko prieš neturime prieš šitą nusiteikę. Manau, kad svarbiausia ramiai susidėlioti, kokiais būdais mes mokysime, kad nepažeisti pačios mokymo kokybės“, – teigia Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Tačiau, švietimo, mokslo ir sporto ministerija perspėja, kad siūloma naujovė rizikinga, mat nelankant mokyklos vaikas daug ir prarastų.

„Vaikas, mokydamasis kolektyve ir mokykloje socializuojasi, mokosi gyventi su kitais, mokosi gyventi bendruomenėje, daugiau pažįsta save apsuptyje, kitus vaikus. Tai va čia tas socializacijos klausimas“, – sako švietimo viceministrė Monika Bilotienė.

REKLAMA

Antra rizika, anot ministerijos, – kokybė. Esą perduoti mokytojo pareigas tėvams sudėtinga užduotis. Tėvai patys turėtų dalyvauti specialiuose mokymuose, juos turėtų prižiūrėti profesionalai.

„Kartais yra tokia nuomonė, kad mokyti gali bet kas. Čia mano vaikas, kaip noriu, taip ir mokau, bet vis tik mokymas yra toks pats darbas kaip ir gydymas ar bet koks kitas darbas. Tam reikia turėtų labai daug specifinių žinių“, – mano Mokyklų tobulino centro steigėja Eglė Pranckūnienė.

„Kartais tėvų užgaidos prasilenkia su vaiko gerove, tėvams gal tuo metu atrodo taip, bet jeigu pasinagrinėjus, pirmoje vietoje ir aukščiau visko turėtų būti vaikas“, – pažymi M.Bilotienė.

Anot Seimo konservatorių, mokymas šeimose galėtų startuoti jau šių metų rugsėjį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų