REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
26
Savivaldybių rinkimai žada ne vieną intrigą (tv3.lt fotomontažas)

Ar Remigijus Šimašius su Artūru Zuoku vėl surems pečius kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto? Ar Visvaldas Matijošaitis nušluos visus ir laimės pirmajame ture? Ar liberalų hegemonija Klaipėdoje baigsis? Ir kaip rinkimuose seksis visuomeniniams komitetams bei reitinguose lyderiaujančioms partijoms? Portalas tv3.lt pristato pagrindines savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų intrigas.

26

Ar Remigijus Šimašius su Artūru Zuoku vėl surems pečius kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto? Ar Visvaldas Matijošaitis nušluos visus ir laimės pirmajame ture? Ar liberalų hegemonija Klaipėdoje baigsis? Ir kaip rinkimuose seksis visuomeniniams komitetams bei reitinguose lyderiaujančioms partijoms? Portalas tv3.lt pristato pagrindines savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų intrigas.

REKLAMA

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, į 60 savivaldybių merų postus kandidatuoja 413 asmenų, daugiausiai atsirado norinčių atsisėsti į sostinės vadovo kėdę – 17 kandidatų. 1442 laisvas savivaldybių tarybų narių vietas sieks užimti daugiau nei 13 tūkst. kandidatų.

Ar sostinėje pasikartos 2015 m. rinkimų scenarijus?

Prieš ketverius metus antrajame Vilniaus miesto rinkimų ture R. Šimašius įveikė tuometinį sostinės vadovą A. Zuoką. Abu politikai dalyvauja ir šių metų rinkimuose bei vykdo aktyvią rinkimų kampaniją. R. Šimašius bando pademonstruoti, kad, jo valdymo metu, sostinė pasikeitė neatpažįstamai, o A. Zuokas po kelias dienas gyvena skirtinguose mikrorajonuose ir įsijaučia į kaimyno vaidmenį.

REKLAMA
REKLAMA

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis mano, kad į antrąjį rinkimų turą išeiti daugiausiai šansų turi dabartinis meras, A. Zuokas ir konservatorių iškeltas kandidatas Dainius Kreivys. Pašnekovo nuomone, A. Zuokas, nors ir politikoje veikia seniai, Vilniuje išlaiko nemažą populiarumą dėl savo aktyvios komunikacijos.

REKLAMA

„Asmeninis aktyvumas daug ką reiškia, iš A. Zuoko reikia daug kam mokytis. Jis energingai veikia ir tas veikimas duoda rezultatą“, – kalbėjo L. Bielinis.

Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas svarsto, kad gerus šansus patekti į antrąjį turą turi R. Šimašius ir D. Kreivys, o dėl kitų kandidatų, pašnekovo nuomone, pasakyti sunku. Vertindamas A. Zuoko galimybes, M. Ulozas teigė, kad apie 5–7 proc. balsų jis turėtų surinkti, bet, ar to užteks patekti į antrąjį turą, išlieka neaišku.

„Jis šiek tiek atsitraukė nuo savo liberalių pozicijų, pradėjo kalbėti apie draudimus. Klausimas, kiek tai atlieps gyventojų nuotaikas“, – apie pasikeitusią A. Zuoko retoriką pasakojo M. Ulozas.

REKLAMA
REKLAMA

Nors R. Šimašius savo kadencijos metu buvo dažnai kritikuojamas ir kitų politikų, ir ekspertų, L. Bielinio nuomone, jis šiuose rinkimuose turi neblogus šansus.

„Net jeigu nesiseka, jo komanda sugeba veikti. Kadangi yra labai daug įvairiausių kandidatų, nesakyčiau, kad tai chaotiška situacija, bet yra grūstis kandidatuojančių dėl mero posto. Tokiu būdu, R. Šimašius turi šansą minimaliu balsų kiekiu pasiekti maksimalų rezultatą“, – svarstė L. Bielinis.

M. Ulozo nuomone, R. Šimašiaus vertinimas priklauso nuo to, kokioje Vilniaus vietoje įsikūrę gyventojai.

„Iš tikrųjų, per ketverius metus daug teigiamų poslinkių, nėra kažkokių didelių, bet struktūriniai sprendimai juda, gatvės tvarkomos, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas. Vilniečiai gali balsuoti už kažką arba prieš kažką, tačiau jei balsuoji prieš, ar ta alternatyva bus geresnė, yra didelė abejonė“, – samprotavo M. Ulozas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar Matijošaitis užsitikrins pergalę pirmajame ture?

2015 m. V. Matijošaitis Kauno miesto mero rinkimus laimėjo antrajame ture. Per tą laiką, politikas tapo vienu populiariausių ne tik Laikinosios sostinės, bet ir visos Lietuvos politikų, buvo minimas ir kaip galimas kandidatas prezidento rinkimuose. M. Ulozo nuomone, realu, kad V. Matijošaitis antrąją kadenciją užsitikrins jau pirmajame ture.

„Kaunas jaučia pokyčius. Sunku paneigti, kad miestas judėjo į priekį: pritrauktos investicijos, nugriauti tie pastatai vaiduokliai. Aišku, šiek tiek trūksta diskusijos, pavyzdžiui, dėl kertamų medžių, bet manau pakankamai realu, kad pirmame ture laimės. Ypač, kai pasakė, kad į prezidento rinkimus neina, ir yra pasiruošęs tarnauti miestui“, – kalbėjo pašnekovas.

REKLAMA

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius tv3.lt sakė, kad kol kas visi požymiai rodo, kad dabartinis Kauno meras pergalę nuskins jau kovo 3 d.

„Kauno mieste sociologinių apklausų duomenys sako, kad jis šiandien yra stipresnis kandidatas nei buvo prieš ketverius metus“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Politologo teigimu, V. Matijošaičiui su komanda pavyko kardinaliai pakeisti situaciją Kaune ir paversti miestą dinamišku ir augančiu.

„Miestas įgija naują kvėpavimą. Tie rezultatai, kuriuos demonstruoja Kauno miesto valdžia per pastaruosius ketverius metus, kalba patys už save ir tai yra pati geriausia agitacija V. Matijošaičiui mero rinkimuose“, – sakė A. Krupavičius.

REKLAMA

Pasak pašnekovo, dabartinio Kauno mero šansus didina ir tai, kad dauguma jo konkurentų nėra pakankamai žinomi, nėra dalyvavę renkamojoje politikoje ir neturi didelės patirties miesto tarybos veikloje.

Ar Klaipėda išliks liberalų bastionu?

Pastaruosius 22 metus uostamiesčio mero kėdėje sėdėjo tik liberalai. Eugenijus Gentvilas, Rimantas Traškevičius ir Vytautas Grubliauskas. Šie politikai atstovavo skirtingoms politinėms jėgoms, kurių ideologijoje vyrauja liberalizmas.

Klaipėdos universiteto (KU) docentas, politologas Saulius Šiliauskas teigia, kad dėl mero posto kova vyks tarp kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu einančio dabartinio mero V. Grubliausko, Liberalų sąjūdžio iškelto Simono Gentvilo, konservatorės Agnės Bilotaitės, valstiečių iškelto Arvydo Vaitkaus ir Lietuvos centro partijos atstovės Ninos Puteikienės. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rinkimuose liberalių pažiūrų rinkėjai turės du pasirinkimus: Liberalų sąjūdžio iškeltą S. Gentvilą ir iš šios partijos pasitraukusį V. Grubliauską. S. Šiliausko nuomone, liberalų susiskaldymas gali pakenkti abiems kandidatams ir išskaidyti rinkėjų balsus, dėl ko nė vienas iš jų gali nepatekti į antrąjį rinkimų turą.

„Tačiau, vis tiek, manau, kad vienas iš tų liberalių kandidatų tikrai bus antrajame ture“, – įsitikinęs docentas.

S. Šiliauskas teigė, kad nuo praėjusio amžiaus pabaigos, nesvarbu kokios sudėties ar pavadinimo būdavo liberalų partija, Klaipėdos skyrius buvo vienas aktyviausių ir dinamiškiausių.

„Klaipėdiečiai visada išlaikydavo stiprias pozicijas. Jei nevadovaudavo partijai, tai būdavo prie vadovybės“, – pasakojo pašnekovas.

REKLAMA

Pasak politologo, Klaipėdos liberalai dominavo miesto politikoje dėl to, kad nuo seno pakankamai stipriai dirbo su jaunimu ir šis įdirbis leido jiems įsitvirtinti savivaldybės taryboje ir mero kabinete. Tačiau dabar, dėl vyraujančių skandalų ir susiskaldymo, S. Šiliausko nuomone, dalies balsų liberalai neteks.

„Kaip bebūtų ir kaip kas besitikėtų, kad liberalai praranda monopolį, jie išliks reikšminga ašimi formuojant valdančiąją koaliciją“, – samprotavo S. Šiliauskas.

Kas pasirodys geriau: komitetai ar partijos?

Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 18 partijų ir net 97 visuomeniniai rinkimų komitetai. Jų skaičius beveik padvigubėjo – prieš ketverius metus laimę bandė 58 komitetai. Pasak A. Krupavičiaus, galima tikėtis, kad išaugęs komitetų skaičius surinks ir dvigubai daugiau rinkėjų balsų.

REKLAMA

„Komitetai išplečia rinkėjų pasirinkimą, jų dalyvavimas yra teigiamas reiškinys, nes pagal savo paskirtį jie turi reprezentuoti bendruomenes, jose esančias išskirtines grupes. Tai yra demokratijai sveikas reiškinys“, – teigė A. Krupavičius.

M. Ulozas kritiškai vertina visuomeninius rinkimų komitetus, nes, pasak jo, jau kitą dieną po rinkimų komitetų nariai gali išsibėgioti.

„Po praeitų rinkimų nėra daug sėkmės istorijų. Šiuose rinkimuose ypatingai daug komitetų, todėl žmonės nebemato skirtumo tarp komitetų ir partijų“, – kalbėjo Politikos analizės ir tyrimų instituto direktorius.

Paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, politinėmis partijomis pasitiki tik 5,4 proc. apklaustųjų. A. Krupavičiaus nuomone, nors nusivylimas partijomis yra didelis, o komitetai turi geras galimybes pagerinti savo pozicijas, partijos turėtų išlaikyti savo dominavimą savivaldybėse, nes turi stipresnę ir platesnę struktūrą bei aiškesnę ideologiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar reitingų lyderiai laimės rinkimus?

Paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, šiuo metu populiariausios politinės partijos Lietuvoje yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

L. Bielinis mano, kad šios partijos ir iškovos daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose.

„Tie, kurie neturi nuomonės ar nežino į kokį akmenį atsiremti, vadovausis paprastais dalykais: rinksis partijas, už kurias visada balsuoja. Kadangi populiariausios šios partijos, už jas ir balsuos“, – teigė L. Bielinis.

Visai kitą nuomonę turi A. Krupavičius.

„Tikrai ne. Savivaldybių rinkimai yra išskirtiniai tuo, kad turime 60 skirtingų rinkimų, kurie vyksta vieną ir tą pačią dieną“, –kalbėjo politologas.

REKLAMA

Pasak A. Krupavičiaus, valstiečiai anksčiau buvo stipri regioninė partija, tačiau prarado savo turėtas pozicijas ir ėmė taikyti „lizinginę“ politiką, ieškodami žinomų kandidatų įvairiose savivaldybėse.

„Tai lakmusas, kad valstiečiai neturi žmonių, partijos organizacija toliau lieka nedidelė, jų įtaka gerokai sumenkusi. Artėjančiuose rinkimuose jiems perspektyva nebus itin šviesi“, – niūrią ateitį dabartiniams valdantiesiems prognozuoja A. Krupavičius.

Politologo nuomone, konservatoriai turėtų neblogai pasirodyti artėjančiuose rinkimuose ir iškovoti nemažai tarybos narių mandatų bei merų postų.

„Viena partija, kuri yra neįvertinama, pirmiausia apklausų šviesose, yra Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai. Jie, po partijos skilimo, iš esmės išlaikė savo organizaciją visose savivaldybėse, jų rinkimų rezultatai žada būti geresni negu rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Jie turi ne vieną ir ne du lyderius vietos savivaldoje“, – žvelgė A. Krupavičus.

REKLAMA

Pašnekovo nuomone, Vilniaus krašte ir Pietryčių Lietuvoje tradiciškai gerai pasirodys Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), partija „Tvarka ir teisingumas“ gali nustebinti gerais rezultatais Žemaitijoje, kurioje ši politinė jėga gana aktyviai veikia.

Portalas tv3.lt primena, kad savivaldybių tarybų rinkimai ir tiesioginių merų rinkimų pirmasis turas vyks kovo 3 d. Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 17 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų