Lenkijos vėliava (nuotr. Fotodiena.lt)

Lenkijos vėliava (nuotr. Fotodiena.lt)

Kadenciją baigianti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savo vadovavimo metus vainikuoja Lenkijoje. Tai – paskutinis jos oficialus valstybinis užsienio vizitas, kurio akcentu tapo saugumo ir gynybos klausimai. Simboliškas sutapimas, tačiau tuo pat metu Ukrainoje minimos penktosios Krymo okupacijos metinės. Taigi, atsispiriant nuo šių dviejų įvykių, tv3.lt teiravosi ekspertų, ar šalies politikai daro pakankamai, kad užtikrintų saugumo ir tautinių mažumų interesus. Kiek įmanomas Krymo scenarijus Vilniaus krašte bei kaip elgtųsi čia gausiai gyvenančios tautinės mažumos karo akivaizdoje?

Pasak Lenkų diskusijų klubo valdybos nario, publicisto, tinklaraštininko Aleksander Radczenko, pastaruoju metu politikų dėmesys Vilniaus kraštui ir tautinėms mažumos yra nemažas, tačiau konkrečių veiksmų sprendžiant jų problemas vis dar nėra imamasi.

REKLAMA

„Po Krymo aneksijos Lietuvos politiniame elite atsirado visuotinis supratimas, kad tautinių mažumų problematika, ypač Pietryčių Lietuvoje, kuri turi sieną su trečiosiomis valstybėmis, yra sudėtinė Lietuvos saugumo darbotvarkės dalis“, – teigia A. Radczenko. Tačiau priduria, kad šalies politikai nori spręsti tik tas Vilniaus krašto problemas, kurios yra jiems parankios.

„Lietuvos lenkai už Lenkų rinkimų akciją balsuoja ne todėl, kad tiki, jog ši partija yra pajėgi išspręsti jų socialines problemas, padidinti pensijas ar atlyginimus. Jie balsuoja dėl specifinių klausimų, susijusių su etninės tapatybės išsaugojimu: tautinių mažumų šveitimu, asmenvardžių rašymu, savo gimtosios kalbos vartojimu viešajame gyvenime. Ir kol šie klausimai nebus išspręsti – tol šiame regione bus tam tikra įtampa“, – sako A. Radczenko.

Lenkų diskusijų klubo valdybos narys negaili kritikos šiai partijai ir tikina, kad LLRA-KŠS apskritai neatstovauja tautinėms mažumoms ir jų interesams.

„LLRA-KŠS jau kelis kartus buvo valdančiosiose koalicijose, bet taip ir nesugebėjo išspręsti nei vienos rimtesnės tautinių mažumų problemos: nei Vardų ir pavardžių įstatymas, nei Tautinių mažumų įstatymas nebuvo priimti, tautinių mažumų švietimo srityje irgi jokio proveržio nesimato. Susidaro įspūdis, kad V. Tomaševskio partija yra visiškai nesuinteresuota šias problemas spręsti, nes jos yra reikalingos mobilizuojant rinkėjus prieš rinkimus.

REKLAMA

Ši partija kontroliuoja vietinę žiniasklaidą (su retom išimtimis), o prokremliška žiniasklaida remia LLRA-KŠS. Dėl to 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo regione daugėja skaičius asmenų, kuriems rusų kalba yra gimtoji (postsovietinėje erdvėje panašų procesą galima pastebėti tik Baltarusijoje), stiprėja autoritarinės nuotaikos, vis dažniau galima išgirsti nuomones, kad „prie Sovietų buvo geriau“, kad Putinas yra geras lyderis, kad Krymo aneksija yra pateisinama ir panašiai“, – mano A. Radczenko.

V. Tomaševskis į kritiką apie tai, kad jo vadovaujama partija netinkamai atstovauja lenkų bendruomenės interesus ir į viešai Lietuvoje sulaukiamus kaltinimus prokremliškomis pažiūromis apibendrintai atsakė:

„Mes vienijame visus geros valios žmones bendram darbui, mūsų šalies piliečius. Jeigu kažkas pateikia nepagrįstą nuomonę, kaip galima atsakyti į tokį klausimą. Mes bendradarbiaujame ir su rusų, totorių, ukrainiečių, baltarusių ir vis daugiau turime lietuvių savo gretose. Mes neieškome priešų. Mūsų pagrindinis tikslas yra vienyti. Ir tai nepatinka kai kuriems“, – sakė V. Tomaševskis.

Tačiau publicistas A. Radczenko įžvelgia ne tik LLRA-KŠS kaltę, bet ir nepakankamą valdžios susirūpinimą bei dėmesį Vilniaus kraštui ir jo žmonėms.

„Būkim biedni, bet teisingi: per 30 metų Lietuva padarė tikrai nedaug, kad šio regiono gyventojų ryšys su Lietuva būtų stipresnis. Lietuvos valdžia ir politikai iš esmės neturi komunikacijos kanalų, kuriais galėtų pasiekti Vilniaus krašto gyventojus. Tikroji pilietinė visuomenė bei nepriklausoma rusakalbė ir lenkakalbė žiniasklaida Vilniaus krašte yra labai silpnos, joms nuolat trūksta finansavimo ir Lietuvos valdžia šiuo klausimu beveik nieko nedaro“, – vardija jis.

REKLAMA

Panašios nuomonės laikosi ir politologas Andrzej Pukszto.

„Lietuvoje vis dar vyrauja tarpukario stereotipas, kai nėra atskiriamas tautiškumas nuo pilietiškumo. Ko gero, visa Europa yra pažengusi kiek toliau. Iki šiol buvo bandoma pietryčių Lietuvą lituanizuoti ir buvo manoma, kad taip galima pasiekti viską. Visgi, manyčiau, kad reiktų ne lituanizuoti, o įpilietinti – stiprinti pilietinę visuomenę šiame krašte. Politikos formuotojai nesuvokia pilietiškumo ir pilietinės visuomenės svarbos“, – sako ekspertas.

A. Radczenko neneigia, kad komunikacinių spragų trūksta ir iš pačios Lietuvos lenkų bendruomenės. Jis priduria, kad didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje nesugeba aiškiai ir argumentuotai pristatyti savo problemų.

„Aš ilgus metus rašiau apie tai, kad su lietuviais reikia kalbėtis lietuviškai. Banali tiesa, bet, deja, Lietuvos lenkų lyderiai, publicistai, visuomenininkai nenorėjo jos girdėti ir diskusijos apie Lietuvos lenkų padėtį nuolat vykdavo tik lenkų kalba, tarp tų pačių asmenų, lenkakalbių žiniasklaidos priemonių puslapiuose arba Varšuvoje, o ne Vilniuje diskutuojant su Lietuvos politikais ir intelektualais. Visgi, ši situacija pamažu keičiasi ir atsiranda vis daugiau tų, kurie sugeba kalbėtis su lietuviais, argumentuota ir nepriekaištinga lietuvių kalba“, – teigia A. Radczenko.

Jam pritaria ir JAV Marylando universiteto mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė. Ji pabrėžia, kad ir viešoje erdvėje vis dar formuojamas negatyvus požiūris į tautines mažumas stipriai prisideda prie nesantaikos kurstymo.

REKLAMA

„Pradėkime nuo to, koks problematiškas yra štai toks požiūris į Lietuvos mažumas – kaip į potencialią grėsmę, atskalūnus, tik ir ieškančius kaip čia pakenkti – toks sistemingas diskurso formavimas žiniasklaidoje labai ženkliai prisideda prie jų atskirties problemos aštrėjimo, kursto nesantaiką“, – paaiškino E. Murauskaitė.

Saugumo ekspertė, diskusijoje apie tautinių mažumų požiūrį į šalies gynybą ir nuotaikas karo atžvilgiu, siūlo atkreipti dėmesį į faktus ir oficialių tyrimų rezultatus. Kaip vieną iš argumentų ji pateikia A. Ramonaitės kartu su bendraautoriais išleistą knygą „Kas eitų ginti Lietuvos”. Šis tyrimas atskleidžia, kad žmogaus pajamos, tautybė, ar gyvenamoji vieta nėra lemiantis faktorius pasirinkimui.

„Apklausos ar tyrimai regionuose, kur didelė lenkų ar rusų koncentracija, paprastai rodo, kad Lietuvos mažumos linkusios skeptiškiau vertinti Rusijos keliamą grėsmę – neretai jų nuomonei įtaką daro prorusiškos žiniasklaidos vartojimas ir skepticizmas Lietuvos politinės situacijos atžvilgiu.

Tačiau tokį požiūrį būtų galima apibūdinti kaip „abi pusės (tiek Lietuva/NATO, tiek Rusija) kaltos”, laikas dėti daugiau pastangų susitaikymui, kas visiškai nereiškia, kad taip manantys žmonės nusiteikę priešiškai Lietuvos atžvilgiu, ar kad krizės atveju jie iškart pereitų į priešo pusę“, – pabrėžė E. Murauskaitė.

Kalbėdamas apie Krymo scenarijaus grėsmę Vilniaus kraštui A. Pukszto išreiškia dvejopą nuomonę.

„Dabar ta grėsmė yra minimalizuota. Su Lietuva stipriai bendradarbiauja Lenkija, jos vyriausybė yra suinteresuota tuo, kad tautiečiai, gyvenantys už Lenkijos ribų, būtų lojaliais valstybės, kurioje gyvename, piliečiais, būtų pilietinės visuomenės dalimi ir, kad, su jais būtų galima diskutuoti naudojant demokratinius instrumentus. Tačiau tai nereiškia, kad reikia sėdėti sudėjus rankas, namų darbų yra visiems labai daug“, – mini A. Pukszto.

REKLAMA

O E. Murauskaitė patikina, kad nors Vilniaus krašto lenkai išgyvena tautines dilemas, bet „saugumo klausimu daug problematiškiau ne jų patriotizmo lygis, koks jis bebūtų, o tai, kad Lietuva prašauna politiniame kontekste nerasdama tvirtos bendros kalbos su Lenkija, kuri turi potencialą būti teritoriškai artimiausia Lietuvos karine sąjungininke krizės atveju“.

„Tikrai nemanau, kad Vilniaus krašte įmanomi Donbaso ar Krymo scenarijai. Taip, prokremliškų nuotaikų čia netrūksta, bet nėra jokių organizacijų ar veikėjų, kurie galėtų šias nuotaikas pakreipti link aktyviųjų veiksmų. Nėra separatistinių nuotaikų.

Bet turiu pasikartoti – žinant, kaip sustiprėjo šiame regione prokremliškos žiniasklaidos įtaka, kuriai Lietuvos valstybė iš esmės nenori ar nesugeba sukurti jokio veiksmingo atsako lenkų ar rusų kalbomis (o jau egzistuojančios, lojalios Lietuvai lenakakalbės ir rusakalbės žiniasklaidos priemonės pasmerktos vegetuoti), negaliu garantuoti, kad situacija viena diena nepasikeis mūsų nenaudai“, – pažymi ir A. Radczenko.

manau
2019-02-22 22:13:54
Nei vienoj Eu šalyje tokių salygų neturi,kokias sąlygas turi lenkai rusai atskiros mokyklos likę nuo sovietmečio.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Jonas 2019-02-25 15:15:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mes bendradarbiaujame su visais..., ir lietuviais..., ir iš kur tokia Jūsų partijos neapykanta, ką aš jums padariau bloga?   ATSAKYTI
Petras 2019-02-23 11:29:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Lietuvos lenkų dauguma yra orūs ir teisingi žmonės. Tomaševskį priskirčiau prie jų , nes jis nepasišiukšlino savo rinkėjams ,kovoja už ŽT Lietuvoj.   ATSAKYTI
mmm 2019-02-25 10:53:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
ORUS IR TEISINGAS SU "KOLORADKE" ATLAPE? IŠSIPPLAUK GALVĄ IR PERJUNG TELEVIZORIŲ IŠ MASKVOS Į BET KĄ.  
Jo 2019-02-23 09:40:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Kuriems lenkam rusam ar dar kuriems brudams nepatinka Lietuva tagul pyzdina i savo valstybę jeigu toke turi ir. problema išspręsta
   ATSAKYTI
afsdg 2019-02-23 08:51:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Užteks čia kliedėti apie Rusiją ir Krymą. Lenkai geidžia anšliuso su Lenkija, o ne Rusija. O valdžia keliaklūpsčiauja prieš Lenkiją.   ATSAKYTI
Nu jo 2019-02-23 08:26:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pas mane rajone su manim visi tuteisiai kalba lietuviskai. Kaip jiems iseina, taip kalba. Stengiasi. Tarpusavy malasi po prostu...   ATSAKYTI
Antanas 2019-02-23 06:45:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pirma. Lietuvoje yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS, o ne TAUTINĖS MAŽUMOS (ž. LR Konstituciją). Antra. Kokie "lenkai" gyvena Pietryčių Lietuvoje, istorinėse lietuvių žemėse, aiškiai išdėstė savo publikacijose akad. Zigmas Zinkevičius bei Lenkijos kalbininkė prof. Halina Turska. To tak, panowie!   ATSAKYTI
manau 2019-02-22 22:13:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Nei vienoj Eu šalyje tokių salygų neturi,kokias sąlygas turi lenkai rusai atskiros mokyklos likę nuo sovietmečio.   ATSAKYTI
Ipolitas 2019-02-22 22:06:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Lietutis kalbantis lenkiskai nes mat lenkas gimes,uzauges bet lietuviskai nemoka derinasi prie jo ne lietuvis o sudlietuvis   ATSAKYTI
Janpansterbec 2019-02-22 22:01:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
O kas yra šudlietuvis.    ATSAKYTI
nepansterbecko,o Lt pilietis 2019-02-23 07:19:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
tokiu nera,nes visu lietuviu seneliai gyvena,gyveno Lietuvoje,ir jie nevadina saves vokieciais ar prancuzais,nelaizo kremliui ir burliokams batu,neziuri kacaptv.
tuo ir skiriasi,turbut,kad lietuvis pats zino ko jam reikia,o sitiem- kremlius,batka ar dar kas kitas pasako.
visa laime,kad jau uzkietejusiu sudlenkiu vaikai pamazu suvokia'kad kalbeti nevalstybine kalba geda...buni kaip balta varna.ateina nauja karta,asimiliuojasi,civilizuojasi,neziuri kremlintv..  
sfda 2019-02-23 08:52:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Užtat tikras lietuvis laižo batus jankiams ir žydrai jevropai.  
Kostas 2019-02-22 21:55:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Ginkites nuo lenku o ne nuo rusu sitie greiceu uzpuls   ATSAKYTI
fds 2019-02-23 08:53:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Būtent.   
janpansterbec 2019-02-22 21:51:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
kas yra sudlenkis? keistas, man negirdetas zodis...gal kas gali paaiskinti? as visiskai nesuprasti..   ATSAKYTI
Konstantinas 2019-02-22 22:01:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
Kuris save laiko lenku olenkiskai nemoka zodziu prisigaude is rusu,baltarusiu,ukrainieciu
Dauk tokiu gyveno Kaune vilijampoleja
Su tikru lenku nesusicneka todel ir vadina sudlenkiais  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Kuriamas naujas planas šeimoms: žada rojų, bet, kaip bus išties?
DABAR RODOMA
Radžis sukritikavo sparčiai populiarėjantį Džeilandą
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems
DABAR RODOMA
Atnaujino 20 metų neremontuotą kambarį: palaukite, kol pamatysite, kaip
DABAR RODOMA
Netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai
REKLAMA
Turistai (nuotr. Fotodiena.lt)
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ekonomistai sako, kad ...
Draudimas leisti neskiepytus vaikus į mokyklas ir darželius: Italija baus tėvus (nuotr. SCANPIX)
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai siūlo vaikus privalomai skiepyti nuo poliomelito, tymų ir raudonukės. Socialdemokratų registruota pataisa numato, kad ...
Profesorius Feliksas Jankevičius (nuotr. Organizatorių)
  Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Vilniaus Universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas Santaros klinikų bendruomenei pristatė naująjį šios gydymo ...
Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda (A. Strumila/Fotodiena.lt)
Socialinę atskirtį privalu mažinti, nes ji gali tapti grėsme ir šalies nepriklausomybei. O Vilnius ir toliau privalo stengtis, kad skirčių tarp JAV ir ES politikos būtų kuo ...
H. Daktaras ir A. Bružaitė (tv3.lt fotomontažas)
Seimas pritarė Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisoms, leisiančioms peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Tokį prašymą nuteistieji galės ...
REKLAMA

Top Video

Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Kuriamas naujas planas šeimoms: žada rojų, bet, kaip bus išties?
DABAR RODOMA
Radžis sukritikavo sparčiai populiarėjantį Džeilandą
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems
DABAR RODOMA
Atnaujino 20 metų neremontuotą kambarį: palaukite, kol pamatysite, kaip
DABAR RODOMA
Netrukus šalies keliuose išdygs naujieji stacionarūs greičio matuokliai

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų