REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai iš kalnų grįžta sulaužytomis rankomis ir kojomis. Taip slidėmis apsiginklavusius mūsų poilsiautojus apibūdina draudikai ir gydytojai, kurie aiškina, kad nelaimių skaičius šiemet mažesnis, tačiau patiriamos traumos gerokai rimtesnės. Lietuviams kalnuose ne tik trūksta fizinio pasiruošimo. Esą nekultūringi slidininkai nemoka kalnų taisyklių, slidinėja girti, taip sužaloja ne tik save, bet ir kitus.

Lietuviai iš kalnų grįžta sulaužytomis rankomis ir kojomis. Taip slidėmis apsiginklavusius mūsų poilsiautojus apibūdina draudikai ir gydytojai, kurie aiškina, kad nelaimių skaičius šiemet mažesnis, tačiau patiriamos traumos gerokai rimtesnės. Lietuviams kalnuose ne tik trūksta fizinio pasiruošimo. Esą nekultūringi slidininkai nemoka kalnų taisyklių, slidinėja girti, taip sužaloja ne tik save, bet ir kitus.

REKLAMA

Lietuviai atostogų metu ne tik saulėtose kurortuose mėgaujasi saule, bet ir keliauja slidinėti sniegu nuklotuose kalnuose. Tiesa, ne visi atostogaujantys iš kelionių persiveža gerų įspūdžių. Draudikų duomenimis, šiemet lietuviai kalnuose susižeidžia rečiau, tačiau keičiasi traumų rūšys. Jei anksčiau dominuodavo lengvos traumos, pavyzdžiui, rankų patempimai, išnirimai, dabar snieglenčių ir slidžių sporto mėgėjai susižaloja sunkiau, plyšta kelių raiščiai, lūžta kojos.

„Pasikeitė traumų pobūdis, jos tapo sudėtingesnės, atitinkamai reikalaujančios rimtesnio gydymo ir brangesnės, tai stebime tokią tendenciją, kad sumažėjo rankų lūžių, rankų raiščių patempimų kiekis, tačiau gerokai išaugo kojų traumų skaičius, būtent kelių raiščių plyšimai, patempimai ir kojų kaulų lūžiai“, – sako „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.

REKLAMA
REKLAMA

Draudikų duomenimis, dažniausiai lietuviai susižeidžia Italijos, Prancūzijos ir Austrijos kalnuose. Bendrovės aiškina, kad lietuviai neatsargūs, renkasi pavojingas slidinėjimo trasas, nors tam neturi reikiamų įgūdžių.

REKLAMA

„Traumos atsiranda iš nepatyrimo, nes žmonės pirmą kartą atsistoja ant slidžių nepasiruošę. Prieš metus slides matęs atsistoja ant jų ir nuo kalno nusiridena, jau pačią pirmą dieną“, – liūdną tikrovę konstatuoja BTA atstovas Marekas Ernestas Goliančikas.

Pasak V. Katilienės, mažiau atsargūs būna slidininkai, o traumos dažniausiai yra patiriamos susidūrus dviem slidininkams arba krentant, taip pat tikėtina, kad yra nemažas skaičius naujokų, tik pradedančių slidinėti, tad jie dažniausiai ir patiria traumas.

Vidutinė žala skirtingose draudimo bendrovės svyruoja nuo 600 iki 1000 eurų, tačiau pasitaiko atvejų, kai sunkiai susižalojus kalnuose tenka daryti operacijas, kurios kartais kainuoja ir dešimtis tūkstančių eurų. Skubi brangi pagalba suteikiama nelaimės vietoje užsienyje arba Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes netgi juokaudami galvojam įsteigti čia Alpių centrą tokį, kadangi ypač šiuo žiemos laikotarpiu padaugėja darbo, krūvis tikrai didelis. Stengiamės ir raiščius rekonstruoti ir kaulus atstatyti. Mechanizmas yra toks, kad kasdien padarome nuo 8 iki 12 tokių operacijų mūsų ligoninėje“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas Rimtautas Gudas.

Du dešimtmečius su snieglente neišsiskiriantis Giedrius pasakoja, kad kalnuose tiek lietuviams, tiek kitiems rytų europiečiams dažnai trūksta kultūros. Esą žmonės bando derinti slidinėjimą su alkoholiu, tačiau dažnai šis girtas eksperimentas baigiasi liūdnai.

„Pagrindinė masė žmonių būdavo nusileidžia kelis kartus iki baro, pasistato slides, visą dieną ant saulutės sėdi, geria, tada važiuoja, vėl „biški“ išgeria, tai žinai vieni važiuoja girtesni, kiti ne tokie girti, bet važiuoti girtam nuo kalno su slidėmis ar snieglente tas pats kaip su mašina autobane. Tai mašina dar tave saugo, kažkoks šarvas, o čia tu atsitrenksi į medį, ar į kitą žmogų“, – pasipiktinęs snieglentininkas Giedrius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Snieglentininkai pasakoja, kad specialios dėvimos apsaugos padeda jiems išvengti tik smulkių traumų. Esą žmogų nuo rimtų sužalojimų gali apsaugoti tik geras fizinis pasirengimas, apšilimai ir pamokos. „Nesvarbu, kur tu eisi, ar čia Vilniuje, ar ten Ignalinoje, ar dar kažkur tai su instruktoriumi, tai sumažins tikimybę gauti tą traumą nuvažiavus į kalnus galima ir kalnuose taip pat pasiimti instruktorių ir su juo ten padirbėti porą dienų ir vėlgi klausytis rekomendacijų“, – pataria snieglentininkų rinktinės treneris Artūras Morauskas.

Išmokti taisyklingai stovėti ant slidžių bei snieglenčių galima ir specialiose mokyklose. Čia treneriai ne tik išmoko, kaip reikia taisyklingai slidinėti, bet ir papasakoja, kokių taisyklių reikia laikytis kalnuose. „Jūs irgi vairuodami mašiną žinot, kaip ir kokios taisyklės galioja visiems. Taip pat kalnuose jūs turit paisyti tų taisyklių. Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro slidininkai naujokai, kurie ateina ir galvoja, kad čia viskas gerai, aš čia sustosiu, galiu sustoti bet kur, tikrai ne. Tai yra pavojinga“, – įspėja trenerė-instruktorė Andželika Schrijer.

REKLAMA

Snieglentininkas Giedrius atviras, kai kurie atvykusieji slidinėti iš viso nesupranta nei kas nei kaip.

„Jiems atrodo, kad tas tramplynas nuo kurio visi šoka, jie užvažiuoja viršuje, kaip apžvalgos aikštelėje, o ten pati pavojingiausia vieta, gali nunešti ant šimto ir ištaškyti“, – apie pavojų, kurio žmonės nesusimąsto, sako jis.

Kelionių organizatoriai visiems norintiesiems saugiau slidinėti pataria prieš keliaujant pasidomėti slidinėjimo trasų kokybe.

„Vienareikšmiškai rekomenduoju rinktis kokybiškesnį kurortą ir tai nebūtinai tas kokybiškesnis kurortas yra brangesnis, tiesiog pats kurorto vystymas, įtraukia ir slidinėjimo policiją, ir trasų paruošimą, ir keltuvus, ir pailsėjimo zoną“, – pataria turizmo verslo atstovė Žydrė Gavelienė.

Draudikai perspėja, kad paprasčiausias sveikatos draudimas apsaugos ne nuo visų problemų. Pavyzdžiui, jei civilinio atsakomybės draudimo neturintis poilsiautojas kalnuose nesilaikys taisyklių ir sužeis kitą slidininką, draudikai nuostolių gali ir nekompensuoti.

Reportažą žiūrėkite:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų