Audra (nuotr. SCANPIX)

Audra (nuotr. SCANPIX)

Vienoje Vilniaus kavinėje sugužėjus aplinką ir Žemę mylinčių žmonių grupelei klimatologas bei VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys pradėjo savo paskaitą – „Klimato kaita (ne)egzistuoja“. Buvo kalbėta apie klimato kaitos pokyčius ir sprendimus.

Diskusiją klimatologas pradėjo nuo pastebėjimo, kad žiniasklaidoje vis pasirodo abejonės dėl klimato kaitos, dažnai jos siejamos su Donaldu Trumpu, kuris dar prieš tapdamas JAV prezidentu išsakė mintį, kad klimato kaita tėra „kinų pramanas, kuriuo norima susilpninti JAV ekonomiką“. Tačiau, tuo abejoti nereikėtų – klimato kaita egzistuoja.

J. Kilpys teigė, kad jau prieš 120 metų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad klimatas Žemėje keičiasi dėl anglies dvideginio emisijų, o jų didėjimas susijęs su žmonių veikla. Žinoma, klimato kaita visuomet vyko, tačiau šiuo metu vykstantys pokyčiai neturi jokių gamtinių atitikmenų. Pagreitėjusius klimato ir atmosferos cheminės sudėties pokyčius lemia žmonių veikla.

REKLAMA

Puikus to įrodymas yra paskutinieji 4 metai, jie buvo itin karšti ir patenka į pačių karščiausių metų penketuką.

Klimato kaita (NASA nuotr.)

Klimato kaita (NASA nuotr.)

Sunkumai, dėl pokyčių

Besikeičiantis klimatas pasaulio gyventojams sukėlė daugybę sunkumų. Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, apsemiamos gyvenamosios vietos. Tokių vietų yra visame pasaulyje: visos Ramiojo vandenyno salos, pakrančių miestai, pvz:. Majamis, Venecija.

„Dėl šiluminio plėtimosi ir tirpstančių ledynų vandenynų lygis pakilo 20 mm. Tokios šalys kaip Bangladešas susiduria su nuolatine potvynių grėsme. Kai kurių salų gyventojams jau tenka pirkti žemių kitur, nes žino – netrukus jų namai bus apsemti“, – minėjo klimatologas.

Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų, sudaro pavojingi hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, jų sukeltos nuošliaužos ir pan.

Pasak J. Kilpio, besikeičiant klimatui, vietovės, kuriose buvo sausa, susidurs su didesnėmis sausromis, o ten, kur buvo drėgna, bus dar drėgniau.

Lietuvos klimatas taip pat kinta

Žemėje kintant klimatui Lietuvoje taip pat matomi pokyčiai. Bendra lietuviškų žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrenta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniegu mažėja.

REKLAMA

Pasak klimatologo, dienų su sniego danga mūsų žiemomis sumažėjo 11–20 dienų.

„2015 metai buvo patys karščiausi Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje. Vasaromis vis dažniau pasitaiko karščio bangų. Nuo 2004 metų Vilniuje kasmet pasitaiko bent viena diena, kuomet termometro stulpelis rodo 30 laipsnių karščio. Ankščiau to nebūdavo. Vis dažniau susiduriama ir su tropinėmis naktimis“,– minėjo klimatologas.

Tropinę naktį temperatūra nenukrenta, todėl nuo karščio vyravusio dieną žmonės negali pailsėti. Tai ypač kenkia senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, širdies problemų turintiesiems.

Lietuvoje taip pat yra nuolat potvynių kamuojamų vietų, tai: Smeltalės baseino žemupys, Pamarys ties Rusne.

Vasarą Lietuvoje daugėja intensyvių liūčių, daugiausia žalos jos padaro urbanizuotose teritorijose. Tačiau dėl Vilniaus ar Kauno gatves užliejančio vandens nereikėtų kaltinti tik klimato kaitos.

„Viena iš trijų lietaus surinkimo sistemų yra avarinės būklės, dar trečdalis yra suprojektuotos netinkamai. Šios lietaus surinkimo sistemos yra sovietmečio projektai. Jos nėra pritaikytos surinkti didėjančius vandens kiekius liūčių metu“, – sakė klimatologas.

Kiek mes teršiame?

Lietuvos anglies dvideginio išmetimo rodikliai yra neblogi. Mūsų šalis sėkmingai mažina anglies dvideginio išmetimą, tačiau realiai tą nulėmė kiti veiksniai, o ne Lietuvos pastangos.

„Iširus Sovietų Sąjungai per pusę sumažėjo ir tarša, nes Lietuvoje užsidarė, pramonė sukeldavusi daugiausia emisijų. Yra aiški priklausomybė tarp didesnio šalies BVP ir anglies dvideginio emisijų. Kuo daugiau yra gaminama – tuo daugiau ir teršiama. Todėl 2008 metais kilus krizei, Lietuvos emisijos taip pat sumažėjo“, – minėjo klimatologas.

REKLAMA

Lietuvos indėlis į besikeičiantį klimatą, be abejo, yra nepalyginamai mažesnis, nei tokių šalių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija ir visos kitos pramoninės šalys. Jų išmetamų šiltnamio dujų kiekis yra didžiausias, o Lietuvos indėlis vertinamas šimtosiomis procento dalimis. Tačiau saugoti Žemę privalome visi. 

Labiausiai aplinką teršiantys sektoriai Lietuvoje yra energetika, transportas ir žemės ūkis.

Būdai, kaip galime mažinti anglies dvideginio išmetimus ir švelninti klimato kaitą:

1. Valgyti daugiau (arba vien) augalinį maistą;

2. Gyventi be automobilio;

3. Pirkti tiek, kiek suvalgome.

„Nebūtina laikytis visų šių taisyklių, bet galima išsirinkti vieną ir būti profesionalu toje srityje“, – patarė klimatologas.

ZZZ
2019-02-10 20:24:16
Klimatas visada keitėsi ir toliau pastoviai keisis nepriklausomai nuo panašių straipsnų gausos. Matyt autorius visiškai atsitiktinai pamiršo paminėti kad anglies dvidedinio kiekis atmosferoje tai tik viena dedamoji lemianti klimato atšilimą. Ir tai yra nykstamai mažas poveikis lyginant su vandens garų esnčių atmosferoje poveikiu.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

white mamba 2019-02-11 14:34:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dar kelis simtus metu ramu ,gal ir uzlies kelis shitholus kur ant vandenyno kranto ,bet kol nera sukurtasnemirtingumas tai visiem dzin vistiek nesulauksim jokiu kataklizmu   ATSAKYTI
Karolis 2019-02-10 23:15:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Gyventi be automobilio? Ar jums gerai su galva? Teises ne tam laikiau kad prie viesojo transporto derintis kuris Kaune yra baisus, nes retai vazineja. Valgyti augalini maista tik? Suaikiskit veganizmo propaganda kur nesueina. O kad karsciau darosi tai puiku, megstu karsti, nes nereikia prisirubyti kaip ziema, mazesne saskaitos uz sildyma ir siluma gerina nuotaika.    ATSAKYTI
Anonimas 2019-02-11 03:12:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
O jum ką sunku dviračiu važiuoti? Olandai nesvarbu koks oras, lyja sninga ar kas važiuoja su dviračiais. Dviračių daug daugiau nei mašinų ir visi patenkinti. Pažiūrėsiu kaip galvosit po 10 metų apie karščius vasarą kai pradės asfaltas ir mašinų padangos lydytis nuo karščio.  
╔═╩╦╬╦═╩ 2019-02-11 11:20:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Saskaita nesumažės, nes mokėsite dvigubai už oro kondicionavimą kai tas jūsų mėgstamas karštis perkops +50 C. Aj nors gal ir nereikės, nes jūsų namai tuo laiku bus 5-10 m. po vandeniu ištirpus visiems ledynams. Arba iki to laiko jau ir namų nebus likę, nes kylant temperatūrai, daugėja ir stiprių audrų atvejai. Nebent iki tol jau busite miręs dėl išplitusių pavojingų virusų, kurie, tuo metu, kol jūs mėgavotės teršdami aplinką savo buvimu, jie ramiai laukė Sibiro įšale, kol juos pažadinsite savo bukais sprendimais ir trumparegišku požiūriu.  
ZZZ 2019-02-10 20:24:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Klimatas visada keitėsi ir toliau pastoviai keisis nepriklausomai nuo panašių straipsnų gausos. Matyt autorius visiškai atsitiktinai pamiršo paminėti kad anglies dvidedinio kiekis atmosferoje tai tik viena dedamoji lemianti klimato atšilimą. Ir tai yra nykstamai mažas poveikis lyginant su vandens garų esnčių atmosferoje poveikiu.   ATSAKYTI
Chemijos studentas iš Nyderlandų 2019-02-11 03:07:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bet vandens garai kaip buvo taip yra atmosferoje nes kiekis per visą laiką per daug nesikeičia, o štai dėl anglies dioksido visai kas kita, nes prieš žmones anglies dioksido tiek daug nebuvo, natūraliai jo tiek neatsiranda. O dar kertami miškai naikinama kita augmenija nepadeda pašalinti anglies dioksido. Žmonės padarė per didelę taršą. Pasižiūrėk per paskutinius kelis metus Aralo jūra net ir stengiantis ją išaugoti sunyko taip kad beveik nieko neliko, ledynai tirpsta. O jūsų palyginimas apie vandens garus nieko nesako nes jie visada buvo ten ir jų kiekis per daug nesikeičia, realiai vandens garų poveikis procentais globaliniui atšilimui mažėja dėl didėjančio CO2 kieko. Taigi užsičiaupkit su savo vandens garais ir stenkitės kažką daryti nes aš tikrai po 60 metų nenoriu gyventi jūsų sunaikintoj žemėj, kai jūs nejausit pasėkmių nes būsit miręs.  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Garsiam Lietuvos treneriui – sunkūs kaltinamai seksualiniu priekabiavimu
DABAR RODOMA
Medikams neprisiskambino 1,5 val., bet už tai gavo 40 eurų sąskaitą
DABAR RODOMA
Vaikai iš tėvų Lietuvoje imami be reikalo?
DABAR RODOMA
Už negimusius vaikus tenka mokėti kelioms kartoms – dabar po 360 eurų per metus
DABAR RODOMA
Neįprasta Kupiškio pareigūnų misija – gelbėjo apgirtusį stirniuką
DABAR RODOMA
Kraupi nelaimė Šakiuose – dviratininko kūnas rastas už kelių kilometrų
DABAR RODOMA
Skyrybų dramą išgyvenanti Bandžiaus mylimoji neištvėrė: „Tebemyliu jį“
DABAR RODOMA
Birutė viešai kreipėsi į Gražulį: turi svarbų prašymą
DABAR RODOMA
Šiaulių rajone ūkininkė badu marina savo gyvulius – vaizdai klaikūs
REKLAMA
Pavasaris (nuotr. Fotodiena.lt)
Už lango šviečiant saulei visi imame svajoti apie pavasarį ir jo malonumus. Pasižiūrėkime, kada gi jis ateis į Lietuvą ir koks, tikėtina, bus. Oro temperatūra šį vasarį ...
daugiabučių kiemai (Fotodiena/Justinas Auškelis)
Artimiausiomis dienomis vyraus šiltesni, ankstyvą pavasarį primenantys orai, tačiau ketvirtadienį grįš šaltukas. Šią savaitę sulauksime rūko, plikledžio, kartais palis, o ...
Rūkas (nuotr. Fotolia.com)
Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus ir Tauragės apskrityse pirmadienio rytą eismo sąlygas sunkina stiprus rūkas, pranešė Automobilių kelių direkcija Matomumas vietomis sumažėjęs iki ...
Ugnės Šimkienės nuotr. Klaipėda, Baltijos jūra. (nuotr. skaitytojo)
Pasaulyje vykstanti klimato kaita priverčia žmones susidurti su įvairiausiais sunkumais. Vienas jų – kylantis jūros lygis. Ilgainiui gali būti apsemti įvairūs pasaulio miestai, ...
Orai
Šiandien daugelyje vietovių truputį lynos, dulksnos. Vakarėjant vietomis formuosis rūkas. Aukščiausia temperatūra svyruos tarp 3–8 laipsnių šilumos. Vasario 18-os naktį kai kur ...
REKLAMA

Top Video

Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Garsiam Lietuvos treneriui – sunkūs kaltinamai seksualiniu priekabiavimu
DABAR RODOMA
Medikams neprisiskambino 1,5 val., bet už tai gavo 40 eurų sąskaitą
DABAR RODOMA
Vaikai iš tėvų Lietuvoje imami be reikalo?
DABAR RODOMA
Už negimusius vaikus tenka mokėti kelioms kartoms – dabar po 360 eurų per metus
DABAR RODOMA
Neįprasta Kupiškio pareigūnų misija – gelbėjo apgirtusį stirniuką
DABAR RODOMA
Kraupi nelaimė Šakiuose – dviratininko kūnas rastas už kelių kilometrų
DABAR RODOMA
Skyrybų dramą išgyvenanti Bandžiaus mylimoji neištvėrė: „Tebemyliu jį“
DABAR RODOMA
Birutė viešai kreipėsi į Gražulį: turi svarbų prašymą
DABAR RODOMA
Šiaulių rajone ūkininkė badu marina savo gyvulius – vaizdai klaikūs

TELEVIZIJA

 


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų