REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Mokykloje (nuotr. 123rf.com)

Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimą, siūlantį įteisinti mokymosi šeimoje sąvoką ir įtvirtinti, kad toks mokymas galimas pasirašius sutartį su mokykla. Ir nors tėvai tvirtai palaiko tokią idėją, edukologai įspėja, kad ne visi tėvai gali suteikti savo vaikams išsilavinimą, o nelankydami mokyklos vaikai nepramoks socializuotis.

30

Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimą, siūlantį įteisinti mokymosi šeimoje sąvoką ir įtvirtinti, kad toks mokymas galimas pasirašius sutartį su mokykla. Ir nors tėvai tvirtai palaiko tokią idėją, edukologai įspėja, kad ne visi tėvai gali suteikti savo vaikams išsilavinimą, o nelankydami mokyklos vaikai nepramoks socializuotis.

REKLAMA

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.

Kaip rašoma įstatymo aiškinamajame rašte, kadangi Konstitucija nenumato, jog institucinis mokymasis yra privalomas, todėl trukdžių įteisinti savarankišką mokymąsi nėra. Pasak pataisų iniciatorių, vis daugiau tėvų nori įsitraukti į vaikų mokymą, kad „pašalintų tuos trūkumus, kurie būdingi mokyklinei sistemai“.

„Mokyklų sistema netenkina visų mokinių poreikius: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turi būti galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui priimtinoje aplinkoje“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje jau yra mokyklų, teikiančių galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Anot pataisų rengėjų, mokymosi namuose įteisinimas valstybei nekainuotų papildomų lėšų ir nereiktų kurti papildomos infrastruktūros.

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo Aido Aldakausko duomenimis, „nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal mokymosi šeimoje sutartį ir sutinka, kad šių mokinių finansavimas iš valstybės biudžeto neviršytų sumų, kurios būtų skiriamos tiems mokiniams lankant mokyklą kasdieniu būdu“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Pataisų iniciatoriai privalumais įvardina galimybę mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdyti jų savarankiškumą ir atsakomybę už atliekamą darbą bei sudaryti sąlygas tėvams įsitraukti į vaikų mokymą.

REKLAMA
REKLAMA

Tėvai paruoštų geriau

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas parlamentarų idėją, nors ir ne pirmą kartą skambančią Lietuvoje, vertina teigiamai.

„Galimybė žmonėms pasirinkti ir turėti galimybę ugdyti vaikus taip, kaip nurodyta Konstitucijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, pagal savo įsitikinimus ir esant tėvams atsakingiems už savo vaikų ugdymą, tai yra labai teigiamas ir sveikintinas žingsnis“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.

Paklaustas, kaip užtikrinti saugiklius, kad vaikus ruoštų tam pajėgūs tėvai, D. Trečiakauskas pažymėjo, kad pradinį ugdymą savo vaikams gebėtų suteikti visi raštingi tėvai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu mes šnekame apie pradinį ugdymo lygį, tai, ko gero, vaikui įdiegti tas pagrindines vertybes, skaitymo, rašymo įgūdžius, čia mes net nediskutuojame – kiekvienas iš tėvų, mokantis skaityti, esantis raštingas, tikrai gali tuos įgūdžius vaikams išugdyti ir galbūt daugeliu atveju net geriau, negu tai yra daroma šiandien bendrojo lavinimo mokyklose“, – teigė pašnekovas.

Tuo metu sudėtingesnių dalykų – fiziką, chemiją, matematiką – dėstymą, anot D. Trečiakausko, dar reikėtų išdiskutuoti.

„Mes puikiai žinome, kad tarp tėvų yra žmonių, kurie yra universitetų dėstytojai, mokslininkai, daktarai, profesoriai, ir jų žinios specifinėse srityse, ko gero, ženkliai platesnės, gilesnės negu mokytojų. <...> Jeigu mes šiandien pasižiūrėsime į tas pačias bendrojo ugdymo programas, nuo vyresnių klasių didžiuma mokytojų vaikus ruošia ne pagal programas, o pagal egzaminų reikalavimus. Vien šitas neatitikimas sako, kad mes viena sakome, kita deklaruojame“, – sakė D. Trečiakauskas.

REKLAMA

Tinka ne kiekvienai šeimai

Tuo metu švietimo ekspertė, VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ steigėja Eglė Pranckūnienė mano, kad šiuo metu įtvirtinti mokymosi namuose sąvoką būtų išties sudėtinga, nes vienaip ar kitaip vaikas mokyklos neišvengs.

„Vis tiek reikia vaikams tam, kad jie toliau mokytųsi, įgyti įvairius diplomus, pažymėjimus ir visa kita. Tam, kad iš tikrųjų vaikas galėtų tęsti mokymąsi, vis tiek vienaip ar kitaip neapsaugosi vaiko visiškai nuo mokyklos, jis vis tiek turės su ta mokykla susidurti. Manau, kad dabar tai būtų pakankamai sudėtinga daryti“, – tv3.lt kalbėjo E. Pranckūnienė.

Jos teigimu, kitose šalyse mokymasis namuose prigyja, nes ne visi vaikai pritampa prie mokyklos – daugėja vaikų, turinčių įvairias autizmo sindromo pakraipas ar turinčių įvairių mokymosi poreikių. O standartizuotos mokyklos negali patenkinti jų poreikių. Vis dėlto E. Pranckūnienė nemano, kad būtent mokymasis namuose yra geriausia forma patenkinti specialius poreikius.

REKLAMA

Mintis, kad kiekvienas tėvas pajėgus suteikti, kad ir pradinį išsilavinimą savo vaikui, nėra visiškai teisinga, mano E. Pranckūnienė. Jos teigimu, tam reikia specialaus pasirengimo ir nusiteikimo.

„Eina kalba apie tėvus, kurie iš tikrųjų tam pasiryžta, labai rimtai tam ruošiasi, jie turi nedirbti, turėti, iš ko gyventi, iš anksto viską numatyti. Negali tiesiog va taip – va mes dabar paskaitysime knygutę. Galiausiai, kad ir eina kalba apie pradinį ugdymą, jeigu nori, kad po to vaikas eitų į mokyklą, tai vis tiek vaiko žinias kažkas turi įvertinti jis turi gauti kažkokį pažymėjimą, kad vaikas toliau galėtų mokytis“, – svarstė specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iššūkis vaiko įgūdžiams

Dažnas psichologas mokymąsi namuose pirmiausiai kritikuoja būtent dėl apribotos galimybės vaikui socializuotis su kitais vaikais ir išmokti megzti pažintis, spręsti konfliktus, bendradarbiauti. Tam antrina ir E. Pranckūnienė, pažyminti, kad tai vienas didžiausių mokymosi namuose trūkumų.

„Aišku, jie gali ir kitur socializuotis – lankyti kažkokius būrelius ar dar kažką tai veikti kartu, dalyvauti kažkokiose tai grupėse. Bet mokykloje vis tiek yra susiduriama su labai įvairiais žmonėmis, vis tiek gyvensi tarp ne vien savo klasės kažkokios. Gyvensi labai margame pasaulyje. Tau teks bendrauti su visokiausiais žmonėmis, kurie tau patinka ar nepatinka, yra priimtini ar nepriimtini“, – kalbėjo pašnekovė.

REKLAMA

Specialistės teigimu, mokykla vaikams taip pat suteikia disciplinos, turi struktūrą, išmoko įveikti sunkumus.

„To vaikams tikrai reikia. Kartais galbūt mokykloje tos patirtys, jei vaikai patiria patyčias, yra labai traumuojančios ir galbūt geriau, kad tokių patirčių nebūtų. Aš daugiau kalbu apie tokią idealią mokyklą, kur tam vaikui yra tikrai gerai. Bet šeima jam tikrai negali tokio dalyko suteikti, jeigu jis visą laiką būna tiktai šeimoje“, – sakė E. Pranckūnienė.

Mokymasis šeimoje yra įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose.

Pagal Lietuvoje galiojantį Švietimo įstatymą, visi vaikai iki 16 metų privalo mokytis „pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas“. Nuotolinis mokymasis numatomas tik „riboto judrumo“ asmenų ugdymui – „Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų