Vienoje anglų kalbos mokyklų Vilniuje pamokos vyksta nuo ryto iki vakaro. Visoje Lietuvoje vien joje anglų kalbą studijuoja per pusantro tūkstančio suaugusių ir 3000 moksleivių. Daugelis jų anglų žinias tobulina būtent todėl, kad savo ateitį sieja su studijomis Jungtinėje Karalystėje. „American English school“ atliktas tyrimas rodo, jog šiemet studijuoti Jungtinėje Karalystėje planavo maždaug pusė visoje šalyje apklaustų moksleivių. Visgi augant „Brexito“ keliamai nežiniai ir chaosui, ne vienas iš jų nerimauja, ar tikrai galės siekti išsilavinimo šioje šalyje.
„Neramumas, deja, tikrai labai didelis, jis paskleistas, ir moksleiviai, kurie šiandien planuoja savo studijas ateityje galbūt užsienyje, jiems tikrai neramu ir nieko nepadarysi“, – sako „Ames“ vadovė Eglė Kesilienė.
Nerimauja ne tik tie, kas planavo vykti mokytis ar dirbti į Jungtinę Karalystę, bet ir nežinioje likę 200 000 šioje šalyje jau gyvenančių lietuvių. Pasak Anglijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, vos ne pusė jų svarsto, ar ne metas traukti atgal į tėvynę. Yra svarstančių persikelti gyventi ir į kitas šalis.
„Patys lietuviai tikrai dideliame nerime. Jeigu buvo visiškai aišku, kad 29 dieną išstojam, sutarimas Europos Sąjungos piliečiams išlieka – tai dabar neaišku, sunku prognozuoti“, – tikina Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Nerimaujantiems tautiečiams pagalbos ranką tiesa premjeras Saulius Skvernelis. Jis giriasi, neva, dėl šios vyriausybės šalis jau nebe ta, kurią daugelis paliko prieš 10 metų. Galima gauti gerai apmokamą darbą, veikia socialinės garantijos, čia daug saugiau.
Kas šiuo metu laukia Didžiosios Britanijos, tiksliai pasakyti negali turbūt niekas. Šalies parlamentas Theresos May „Brexito“ planą atmetė beveik 100 metų nematyta balsų dauguma. Dabar premjerei net ir pavykus išsaugoti savo postą, vargu ar pavyks laiku pateikti naują skyrybų planą net ir gavus daugiau nuolaidų iš Briuselio.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas taip pat mano, kad naujo susitarimo pasiekti beveik neįmanoma.
„Po vakarykščio smūgio, t. y. po milžiniško pralaimėjimo tikrai didele persvara, ko gero, tikėtis, kad nedideli pokyčiai galėtų sąlygoti esminį pasikeitimą parlamentarų balsavime, yra sudėtinga“, – tikina politologas Linas Kojala.
„Europos Sąjungos vadovai ne kartą yra pasakę, kad susitarimas nebus persiderėtas, o tolimesni žingsniai, aišku, priklauso nuo Jungtinės Karalystės pozicijos“, – sako Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius.
Todėl naujas referendumas dėl pasitraukimo, pasak L. Kojalos, yra vienas iš galimų komplikuotos padėties scenarijų. Jį itin palaiko britai, kurie norėtų likti Europos Sąjungoje.
„Akivaizdu, kad politikai nesusitaria. Jie ne tik nesusitaria dėl vadinamojo skyrybų plano, bet, ko gero, joks planas šiame parlamente nesurinktų daugumos, o tai gerokai komplikuoja situaciją, todėl yra tikimybė, kad bus klausiama tautos, kaip jie norėtų toliau matyti šį procesą vykstant“, – tvirtina politologas.
Tačiau Theresa May ir daugelis parlamentarų mano, jog tai pamintų demokratiją ir išduotų daugumą britų, kurie prieš dvejus metus pasisakė, kad nori palikti eurobloką. Dėl to, vis labiau tikėtina, jog kovą skyrybos įvyks be jokios sutarties. Tam užbėgti už akių ruošiasi ir Lietuvos vyriausybė.
„Yra keturios sritys, kurios svarbios ir yra jautrios. Pirmiausia tai piliečiai, antra yra pinigai, trečia transportas ir ketvirta yra prekyba. Tai kiekviena iš jų turi sunkumų, kuriuos reiks įveikti. Vienoms sritims bus rasti sprendimai Europos Sąjungos lygiu, kitur reikės Lietuvos teisės aktų“, – sako užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
Dėl nerimo, jog „Brexit“ gali sukelti chaosą prekyboje ir kartu ekonomikoje, kai kurios šalys imasi įvairių saugumo priemonių. Stato papildomus sandėlius, patikros punktus. Štai, pavyzdžiui, Danija skaičiuoja, jog skyrybos be sutarties šaliai gali kainuoti apie vieną procentą šalies vidaus produkto – tai pusšešto šimto eurų kiekvienam danui.
„Jeigu įvyksta netvarkingas išstojimas, prekyba pradės vykti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, kas reikš papildomus muitus, papildomus muitinės popierius, papildomas patikras pasienyje“, – sako viceministras.
Lietuvoje itin skaudžių pasekmių nesitikima, tačiau susitvarkyti su išaugusia biurokratija, skaičiuojama, jog reikės mažiausiai šimto papildomų darbuotojų.
