Ukrainiečiai protestuoja prieš Rusijos veiksmus (nuotr. SCANPIX)

Ukrainiečiai protestuoja prieš Rusijos veiksmus (nuotr. SCANPIX)

Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą.

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministras.

P. Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas.

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

REKLAMA

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

REKLAMA

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį.

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

REKLAMA

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės.

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu.

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų.

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais.

REKLAMA

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos.

– Ačiū už interviu.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (nuotr. stop kadras)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad Ukrainos kursas po prezidento rinkimų nesikeis. „Pernelyg daug pastangų įdėta ir kraujo pralieta, kad Ukraina pradėtų ...
Gedimino kalnas (nuotr. Fotodiena.lt)
Gedimino kalnui sutvarkyti gali tekti skirti dar 30 milijonų eurų. Šiuo metu kultūros ministerija ieško, kas už 2 milijonus eurų baigtų kalno tyrimo darbus ir pateiktų galutinį ...
tv3.lt nuotrauka
Lietuvos gyventojų apklausos parodė, jog net kas septintas lietuvis mano, kad senatvėje jam reikės prašyti pašalpų. Dar daugiau lietuvių tiki, kad išėjus į pensiją jie išgyvens ...
Kamščiai (nuotr. stop kadras)
Prasidėjusi magistralės rekonstrukcija ties Kaunu – tikras vairuotojų nervų išbandymas. Spūstys čia susidarydavo ir anksčiau, bet dabar, susiaurinus juostas ir apribojus ...
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
Šimtmečių radybos Vilniuje. Visuomenei pristatytas daugiau nei 200 metų dingusiu laikytas paveikslas. Paaiškėjo, kad vieno žymiausių ir įtakingiausių 19 amžiaus Lietuvos ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų