Ukrainiečiai protestuoja prieš Rusijos veiksmus (nuotr. SCANPIX)

Ukrainiečiai protestuoja prieš Rusijos veiksmus (nuotr. SCANPIX)

Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį.

Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą.

„Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą“, – BNS sakė ministras.

P. Klimkino teigimu, Ukraina vis daugiau dėmesio skiria europietiškai tapatybei, kuriai didelę įtaką daro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas.

Anot ministro, Ukrainos valdžia ketina rūpintis, kad Lietuvoje auganti ukrainiečių bendruomenė galėtų išlaikyti savo tautinę tapatybę.

– Kokių žingsnių imasi jūsų vyriausybė užtikrinti laisvus ir sąžiningus prezidento ir parlamento rinkimus, kurie vyks šiemet?

REKLAMA

– Ukraina turi ilgą skaidrių ir sąžiningų rinkimų tradiciją. Be galo svarbu, kad rinkimai atitiktų visus kriterijus, o žmonės jaustų, kad jie buvo laisvi ir sąžiningi. Esu įsitikinęs, kad jie tokie ir bus.

Prieš kelias dienas ESBO biurui ODIHR išsiunčiau kvietimą, kad atvyktų tarptautiniai stebėtojai. Suprantu, kad jų bus daugybė. Kartu savo laiške pasakiau, kad Rusijos stebėtojai nebus įleisti, nes negalime įsileisti agresorės, kuri sulaužė visus tarptautinius įsipareigojimus, atstovų. Visi kiti, įskaitant mūsų draugus lietuvius, yra laukiami atvykti tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam stebėjimui.

Tikiu, kad mūsų laisvų ir sąžiningų rinkimų tradicija bus pratęsta, ir ne tik šiemet. Per Oranžinę revoliuciją, Maidane ukrainiečiai kovojo, kad tokie rinkimai taptų mūsų tapatybės dalimi.

– Į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš Ukrainos. Neseniai pasirašyta dvišalė sutartis kovoti su darbuotojų išnaudojimu. Ar įžvelgiate problemų?

– Nežinau, ar turėčiau būti patenkintas, kad daugybė ukrainiečių dabar vyksta į Europos Sąjungą. Bet tikiu laisve, demokratija ir kiekvieno ukrainiečio teise pasirinkti savo kelią. Ukrainiečiai gali vykt ir dirbti bet kur. Neabejoju, kad daugelis jų grįš su nauja patirtimi ir prisidės prie mūsų ekonomikos ir visuomenės ateities. Žinoma, būkime sąžiningi, kai kurie negrįš, pasiliks, galbūt ir čia, Lietuvoje.

Ne tik kaip ministrui, bet ir kaip ukrainiečiui man rūpi, kad būtų paisoma teisėtai dirbančių ukrainiečių teisių. Jūsų minima sutartis, pasirašyta per prezidentės vizitą gruodžio mėnesį Kijeve, yra labai geras žingsnis.

REKLAMA

Galiausiai mums reikia turėti ryšį su augančia bendruomene užsienyje. Jie čia ras draugiškus namus, tikiuosi – laikinus namus, bet jie turi išlikti ukrainiečiai. Turėtume padėti jiems, kad jie galėtų turėti ukrainietišką švietimą, ukrainietišką televiziją, jaustis tikra ukrainiečių bendruomene.

– Spaudos konferencijoje situaciją Azovo jūroje pavadinote šliaužiančia Rusijos okupacija. Kokius žingsnius svarstote kaip atsaką?

– Reikalingas visapusiškas atsakas, apimantis karinę, teisinę, politinę dalį.

Mums reikia draugų pagalbos sustiprinti karinę ir ekonominę infrastruktūrą Ukrainos pietuose. Rusijos tikslas akivaizdus – destabilizuoti Ukrainos Donbasą, destabilizuoti pietų Ukrainą, destabilizuoti visą Ukrainą, parodyti Ukrainą kaip kažkokią žlugusią valstybę, artėjant rinkimams ir po jų. Daug žmonių, netgi čia Lietuvoje, mano, kad Rusijos tikslas tėra prorusiškesnė Ukrainos vyriausybė. Ne tame esmė. Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos. Rusija daro ir darys viską, kad toliau skaldytų Ukrainą.

Antra, svarbi dvišalė, taip pat ES ir NATO parama, kuri nesibaigtų tik pareiškimais. Reikalinga aiški pozicija dėl sankcijų ir spaudimo išlaisvinti mūsų jūreivius. Kiekviena valanda Rusijos kalėjime yra netoleruotina.

Trečia, svarbus teisinis kelias, esame iškėlę bylų Rusijai pagal tarptautinę jūrų teisę dėl situacijos Juodojoje jūroje, Kerčės sąsiauryje, Azovo jūroje. Labai svarbi aiški mūsų draugų pozicija dėl laivybos laisvės.

REKLAMA

Esu labai dėkingas Linui (Linkevičiui) už jo lyderystę. Kitą savaitę jis su kitais ministrais apsilankys Mariupolyje, kur galėsiu jiems paaiškinti Rusijos dusinimo ir šliaužiančios okupacijos poveikį. Mums labai svarbu, kad lietuviai draugai yra kartu.

– Ar svarstote siųsti daugiau karo laivų išbandyti laivybos laisvę?

– Svarbiausia sustiprinti mūsų karinę infrastruktūrą, karinius pajėgumus atremti galimą Rusijos užpuolimą. Azovo jūroje mums reikia geresnio jūrinio komponento, nes rusai bando čia atgabenti daugiau laivų ir pajėgumų.

Bet tuo pat metu daugybę kartų esame pademonstravę labai atsakingą elgesį. Rusija bando parodyti mūsų veiksmus kaip provokaciją, tokios spekuliacijos jiems įprastos. Būsime nuoseklūs. Neleisime rusams destabilizuoti pietų Ukrainos, bet elgsimės labai atsakingai, veiksime kartu su savo draugais.

– Kur matote didžiausias galimybes išplėsti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius?

– Pirmiausia, politinė ir saugumo dimensija. Antra, ekonomika, čia vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Kalbu ne tik apie prekybą, bet ir apie investicijas, transporto bendradarbiavimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Trečia, kultūra, kurią vertinu platesniu aspektu. Mus sieja šimtmečiai bendros istorijos. Ką tik buvau bažnyčioje, ant kurios kabo lentelė Oršos mūšiui atminti. Svarbu dirbti ties bendrais paminklais, geriau suprasti, kodėl šimtmečius dirbome ir kovojome kartu. Ukrainoje beveik 300 miestų turėjo Magdeburgo teisę. Tas pats Lietuvoje, Baltarusijoje. Rusijoje – visiškai kita situacija. Galime megzti glaudesnius ryšius, remdamiesi savo mentaliteto panašumais.

REKLAMA

– Ar dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad Ukrainos valstybei ir ukrainiečių tautai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas tampa svarbesnis nei iki šiol?

– Be abejo. Paimkime Konstantiną Ostrogiškį, kilusį iš Ukrainos, jis čia legenda. Yra daug tokių asmenybių.

Tapatybė lemia labai daug. Turime bendrų šaknų, panašumų, remiamės tomis pačiomis vertybėmis. Svarbu, kokį ryšį jaučia ukrainiečiai ir lietuviai.

Prieš tris mėnesius kalbėjau su 94 metų vyru, kuris po Antrojo pasaulinio karo kovojo prieš sovietų karius. Jis patyrė visus stalinistinius žiaurumus. Paklausiau jo – kas jums padėjo išverti daugiau kaip 20 metų Stalino stovyklose? Jis atsakė: turėjau daug draugų, žinoma, pirmiausia ukrainiečių, bet taip pat daugybę lietuvių draugų. Šie jo žodžiai man daug svarbesni nei įvairios draugystės ir bendradarbiavimo deklaracijos.

– Ačiū už interviu.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Top Video

Premjeras nori būti prezidentu: laukia aršios lenktynės
DABAR RODOMA
Premjeras nori būti prezidentu: laukia aršios lenktynės
DABAR RODOMA
Sukčiai siaučia gatvėse: pinigus plėšia iš rankų
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Šilutės rajone: žuvo motina ir duktė
DABAR RODOMA
Kauno ligoninė perpildyta: gatvėse sužalojimai skaičiuojami dešimtimis
DABAR RODOMA
Stano atskleidė paslaptį: už tai yra ypač dėkingas Zvonkui
DABAR RODOMA
Pavojinga sunkvežimio avarija "Via Baltica"
DABAR RODOMA
Pikul prakalbo apie klaidas: pasakė, kaip daugiau niekada nebesielgs
DABAR RODOMA
Susirinkusieji Seimo salėjė skandavo „Gėda, gėda“
DABAR RODOMA
Nors teismas baigė posėdį, mažametės įvaikinimo drama tęsiasi
DABAR RODOMA
Vilnietis savo kieme pasistatė ledinę Gedimino pilį
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Alergija (nuotr. 123rf.com)
Vis daugiau žmonių kamuojančios alerginės ligos jau pramintos 21-o amžiaus rykšte. Ir jei manote, kad labiausiai jos puola pavasarį, žydint augalams, klystate. Vis daugiau ...
parduotuvėje (nuotr. Fotodiena/Arnas Strumila)  (nuotr. Fotodiena.lt)
Ar prieš pirkdami maisto produktus parduotuvėje paragaujate? Kai kurie tautiečiai prieš pirkdami sveriamus produktus į burną įsimeta riešutą, vynuogę, ar dar kokį mažmožį, o ...
Ligoninės palata  (nuotr. TV3)
Iš Žemaitijos kilęs Antanas šio ketvirtadienio vakarą gavo antrąjį gyvenimo šansą, tiksliau – antrąją širdį, kuri per porą valandų buvo atskraidinta tiesiai iš Rygos ir ...
Naktinės maudynės lediniame vandenyje (nuotr. Raimundo Maslausko)
Šiąnakt visoje šalyje buvo galima stebėti būrius žmonių, besipliuškenančių lediniame vandenyje. Mat tikima, kad sausio 19, nuo vidurnakčio, porai valandų, visas vanduo Žemėje ...
Po jauno vyro mirties Anglijoje – motinos ir močiutės ginčas
 Prieš didžiąsias metų šventes vieną Lietuvos šeimą pasiekė skaudi žinia iš Anglijos. Šioje šalyje po užpuolikų smūgio gatvėje mirė jaunas vyras. Tačiau po tragedijos ...
REKLAMA

Top Video

Premjeras nori būti prezidentu: laukia aršios lenktynės
DABAR RODOMA
Premjeras nori būti prezidentu: laukia aršios lenktynės
DABAR RODOMA
Sukčiai siaučia gatvėse: pinigus plėšia iš rankų
DABAR RODOMA
Tragiška avarija Šilutės rajone: žuvo motina ir duktė
DABAR RODOMA
Kauno ligoninė perpildyta: gatvėse sužalojimai skaičiuojami dešimtimis
DABAR RODOMA
Stano atskleidė paslaptį: už tai yra ypač dėkingas Zvonkui
DABAR RODOMA
Pavojinga sunkvežimio avarija "Via Baltica"
DABAR RODOMA
Pikul prakalbo apie klaidas: pasakė, kaip daugiau niekada nebesielgs
DABAR RODOMA
Susirinkusieji Seimo salėjė skandavo „Gėda, gėda“
DABAR RODOMA
Nors teismas baigė posėdį, mažametės įvaikinimo drama tęsiasi
DABAR RODOMA
Vilnietis savo kieme pasistatė ledinę Gedimino pilį

TELEVIZIJA


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų