REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Britų dienraščio „The Guardian“ pinigų ir finansų rubrikos redaktorius Patrickas Collinsonas paskelbė tekstą apie Lietuvos bankų sistemą ir galimas grėsmes. Jis primena, kad praėjo beveik lygiai 10 metų nuo tada, kai 300 000 britų bankų klientų, kuriuos „Icesave“ buvo sugundžiusi didelėmis palūkanų normomis, vieną rytą atsibudę sužinojo, kad jų 4 milijardų svarų sterlingų vertės indėliai dingo, žlugus patronuojančiai bendrovei „Landsbanki“ ir visos šalies finansų sistemą ištikus krachui.

Britų dienraščio „The Guardian“ pinigų ir finansų rubrikos redaktorius Patrickas Collinsonas paskelbė tekstą apie Lietuvos bankų sistemą ir galimas grėsmes. Jis primena, kad praėjo beveik lygiai 10 metų nuo tada, kai 300 000 britų bankų klientų, kuriuos „Icesave“ buvo sugundžiusi didelėmis palūkanų normomis, vieną rytą atsibudę sužinojo, kad jų 4 milijardų svarų sterlingų vertės indėliai dingo, žlugus patronuojančiai bendrovei „Landsbanki“ ir visos šalies finansų sistemą ištikus krachui.

REKLAMA

Islandijos indėlių apsaugos schema krito iškart, rašo theguardian.com. Kaipgi kitaip galėjo būti? Juk mažytė šalis, kurioje gyvena tiek pat žmonių, kiek viename Anglijos kurortų, Braitone, buvo tapusi indėlininkų iš visos Europos garantu – indėlininkai tiek iš Didžiosios Britanijos, tiek iš Nyderlandų į „Landsbanki“ sąskaitas investavo stambias sumas.

Tekste primenama, kad šiandien viskas yra kitaip. Bankai yra priversti kaupti daugiau kapitalo, daug kruopščiau vykdoma jų priežiūra ir mokumo patikros, o ES savo šalims narėms yra nustačiusi 100 000 eurų minimalios indėlių apsaugos lygį.

REKLAMA
REKLAMA

„Tačiau pasižiūrėkime į Lietuvą, šalį, turinčią 2,8 milijono gyventojų, kurioje vidutinis atlyginimas lyginant su Didžiąja Britanija yra maždaug tris kartus mažesnis. Šalies centrinis bankas, Lietuvos bankas, aktyviai reklamuojasi kaip patrauklus finansinių technologijų kompanijų traukos centras. Pačiame šio banko tinklapyje – ir kalbame apie reguliavimo instituciją, o ne komercinį banką – bandoma pritraukti naujus bankus įsigyti ES licenciją Lietuvoje, jiems žadamas „sklandus įgaliojimų suteikimas“ ir „į bendradarbiavimą orientuotos nuostatos“, – rašoma tekste.

REKLAMA

„The Guardian“ dėstoma, kad Lietuvos banko puslapyje yra pažadas pirmuosius veiklos metus netaikyti reguliavimo priemonių ir keliamas klausimas, kodėl kokia nors reguliavimo institucija norėtų pateikti tokį pareiškimą.

„Mus tai mažai domintų, jei reikalas būtų susijęs tik su Lietuva. Tačiau vos startuolis gauna banko licenciją Lietuvoje, pagal ES „paso“ taisykles, jis gali veikti visoje ES teritorijoje", – skelbiama tekste.

Londone įsikūręs „Revolut“, vienas iš greičiausiai augančių išmaniaisiais telefonais pagrįstų banko paslaugų teikėjų Didžiojoje Britanijoje, paskelbė gavęs Europos bankininkystės licenciją ir pradėsiantis priimti indėlius, siekdamas „augti toliau ir siekti savo tikslo – tapti bankininkystės „Amazon“.“ „Revolut“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Londono Canary Wharfe, todėl galima būtų manyti, kad licenciją jis yra gavęs iš netoliese esančio „Bank of England“. Bet ne – licenciją „Revolut“ suteikė Lietuvos bankas.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu „Revolut“ jau turi 3 milijonus klientų. Tai – daugiau, nei visi Lietuvos gyventojai kartu sudėjus, o metinė „Revolut“ apyvarta viršija visos šalies bendrąjį vidaus produktą.

Savo pranešime spaudai „Revolut“ giriasi, kad jų „naujoji bankininkystės licencija suteiks klientams galimybę sąskaitoje laikyti atlyginimus, kurie pagal Europos indėlių draudimo sistemą (EIDS) bus apsaugoti iki 100 000 eurų.“ Pranešime spaudai Lietuva net neminima“, – dėsto teksto autorius.

Bėda ta, kad EIDS kol kas tėra tik ES 2015 metais pateiktas pasiūlymas. Kaip visą Europą apimanti indėlių draudimo sistema, ji dar neegzistuoja. Panašu, kad kai kurios Europos valstybės, vedamos Vokietijos, blokuoja šios sistemos įvedimą – suprantama, kad šios šalys nerimauja tapsiančios apsaugos mechanizmu, žlugus kitų šalių apsauginėms sistemoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar praėjusią savaitę „Reuters“ pranešė, kad ES finansų ministrų susitikime „nepasitikėjimas eurozonos valstybių tarpe buvo toks didelis, kad jos net negalėjo sutarti dėl gairių, kuriomis vadovaujantis galima būtų pradėti politines derybas dėl EIDS“. Kol EIDS nėra įteisinta (ir jei tai apskritai įvyks), Europos bankininkystės licenciją turinčiame banke indėlius laikantys asmenys yra priversti pasikliauti atskiros licenciją išdavusios šalies indėlių apsaugos sistemos patikimumu. Taigi, „Revolut“ klientų indėliai priklausys nuo Lietuvos finansų sistemos galimybių sumokėti skolas. Tuo atveju, jei Lietuva tokių galimybių neturėtų, nėra numatyta jokių formalių ES įsikišimo mechanizmų.

REKLAMA

Niekas šiuo metu nerodo, kad „Revolut“ patirtų finansinį spaudimą ir jo žlugimo tikimybė yra labai maža. Tačiau visuomet verta iškelti tokį klausimą, turint omenyje tai, kas atsitiko didžiosios finansų krizės metu. „Revolut“ mane tikina, kad „Lietuvos bankas“ bankus prižiūri lygiai taip pat, kaip kiti centriniai ES bankai, ir kad tai yra visoje ES galiojantis „bendras bankų priežiūros mechanizmas“ (BPM).

„Lietuvos bankas man sako, kad be BPM, taip pat egzistuoja naujas „bendras bankų pertvarkymo mechanizmas“, skirtas bankams uždaryti daug tvarkingiau, nei tai buvo daroma 2007-2008 metais ir kad ES šiuo metu yra „galutiniuose EIDS sukūrimo etapuose“. Tačiau dabartinėje situacijoje ES yra neapdairiai sukūrusi bendrą bankininkystės rinką ir neįvedusi jokio bendro indėlininkų apsaugos mechanizmo. Ir net neklauskite, kodėl Didžiojoje Britanijoje veikiantis bankas išsiima ES pasą, likus vos kelioms savaitėms iki galimai be jokio susitarimo įvyksiančio Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES“, – rašoma tekste.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų