REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų trumpesnei 4 darbo dienų savaitei, su išlyga, jeigu nemažėtų gaunamas darbo užmokestis. Visgi, beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesutinka su šia idėja.

Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų trumpesnei 4 darbo dienų savaitei, su išlyga, jeigu nemažėtų gaunamas darbo užmokestis. Visgi, beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesutinka su šia idėja.

REKLAMA

Kaip tv3.lt pasakojo Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, keturių dienų darbo savaitei be išlygų dažniau pritartų moterys ir jaunesnio amžiaus respondentai (26-45 m.).

Įdomu tai, kad gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir uždirbantys didesnes pajamas, vyrai dažniau tokiai idėjai nepritarė.

Reikia pinigų, ne laisvadienių

„Paprastai tariant, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nesutiktų darbo užmokesčio iškeisti į ilgesnį laisvalaikį“, – paaiškino profesorė.

REKLAMA
REKLAMA

„Luminor“ banko vyriausiojo analitikė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad trumpesnė darbo savaitė verstų nemažą dalį dirbančiųjų sukti galvas, kokiais būdais užsidirbti daugiau, nes sutrumpinus darbo savaitę atitinkamai sumažėtų ir dirbančiųjų pajamos.

REKLAMA

„Lietuvoje vyrauja konvejerinė gamyba, žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės pramonė ir paslaugos. Tai yra pagrindinė žemų atlyginimų priežastis. Jei pinigų trūksta, o atlygis priklauso nuo išdirbto laiko, ar pasiekto rezultato, patys nenorėtume dirbti trumpiau ir mažiau uždirbti“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė

Visgi, ekonomistė sako, kad tai palaipsniui keičiasi. Štai didžiuosiuose miestuose daugėja įmonių ir specialistų, kurie vis lanksčiau žiūri į dirbtas valandas.

L. Okunevičiūtė Neverauskienė taip pat pabrėžia, kad trumpesnė darbo savaitė reikštų, kad norint išlaikyti tą patį darbo užmokesčio lygį, reiktų dirbti našiau, sugebėti su atliekamomis užduotimis susitvarkyti per daug trumpesnį laiką. Arba dirbti viršvalandžius, siekiant užsitikrinti tą patį atlyginimą.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, trumpesnės darbo savaitės iniciatyva diegiama ir išbandoma vis daugiau įmonių.

„Krizės laikotarpiu ši priemonė buvo taikoma Skandinavų šalyse, ypač tam tikromis tikslinėmis grupėmis (moterims, vyresnio amžiaus gyventojams). Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje tai įprasta praktika, derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus“, – informavo L. Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Ko reikia, kad dirbtumėme mažiau?

Pasak ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, tam, kad galėtume dirbti mažiau, reikia uždirbti daugiau.

„Kai pajamos pasiekia tam tikrą lygį, žmogus gali rinktis: įsivelti į turto, pinigų turėjimo lenktynes, ar susitaikyti su visus bazinius poreikius patenkinančiomis pajamomis ir ieškoti sveikesnio darbo ir laisvalaikio balanso.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiek vienu, tiek kitu atveju būtinos rimtos investicijos į save, tinkamas išsilavinimas ir t.t. Panašiai ir valstybės lygmenyje, kai tapsime turtingų piliečių turtinga šalimi, turėsime tokią prabangą rinktis. Kol kas dar vis nuo elitinių valstybių stipriai atsiliekame“, – kalbėjo analitikė.

Panašiai mano ir L. Okunevičiūtė-Neverauskienė.

„Turime užtikrinti atitinkamą žmonių gerovės lygį, efektyviai paskirstant resursus, ir išsprendžiant klausimą, kaip per 4 darbo savaitę užtikrinti efektyvų ir produktų žmonių darbą.

Šiam aspektui turi įtakos ne vienas skirtingo lygmens veiksnys – susijęs tiek su įmonės lygio technologiniais, įmonės, vadovo organizaciniais ir kitais sprendimais. Taip pat su darbuotojo asmeninėmis savybėmis, motyvaciniais aspektais bei makro lygio valstybės sprendimais“, – minėjo ekspertė.

REKLAMA

Dvejotina ekonominė nauda

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad Lietuva yra vis dar besivejanti ES vidurkį šalis, tad tokie darbo laiko apribojimai būtų rimtas pagalys į Lietuvos ekonomikos ratus.

„Eksportuojantis ir tarptautinėse gamybos grandinėse dalyvaujantis vietos verslas nuolat atrodys prasčiau už kitose šalyse esančius konkurentus dėl šio rimto gamybos apimčių ribojimo. Tai mažintų mūsų patrauklumą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, nes verslui tai rimtas trūkumas“, – 4 darbo dienų savaitės poveikį Lietuvos ekonomikai apibrėžė ekonomistė.

Tačiau žvelgiant iš darbdavio ir darbuotojo santykių perspektyvos, pasak L. Okunevičiūtės Neverauskienės, darbo lankstumas šiuolaikiniam darbo rinkos dalyviui yra labai svarbus.

REKLAMA

„Lankstesnės darbo valandos ir sąlygos gali būti vieni iš prioritetinių klausimų didinant darbo vietos patrauklumą ir naudingais darbuotojui, tačiau tai neturi būti tapatinama su darbo savaitės trumpinimu“, – teigė profesorė.

2019-ųjų prognozė

Deja, tačiau pasak profesorės, Lietuvoje 4 darbo dienų savaitė 2019 metais – nerealus sumanymas.

„Galbūt per 5-7 metus, harmonizavus teisinę bazę, mokestinę sistemą, suformavus atitinkamą darbo kultūrą bei įgyvendinus kitas sistemines priemones galėtume pereiti prie šio modelio“, – patikino ji.

Jai paantrina ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Masinio 4 darbo dienų reiškinio 2019 m. tikrai nebus, bet tokių įmonių daugės. Šiai dienai sunku įsivaizduoti pramonės įmones dirbančias tokiu rėžimu, nes daugelyje jų veikla yra nepertraukiama.

Tačiau ketvirtoji pramonės revoliucija, t. y. skaitmenizacija ir robotizacija artimoje ateityje įtakos didžiulius pokyčius darbo rinkoje ir neišvengiamai turėsime prie to prisitaikyti“, – prognozavo J. Subačiūtė-Žemaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų