REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre?

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre?

REKLAMA

Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.

Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc. Tada daugiausiai vietų iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jiems atiteko 4 mandatai iš 12.

Paskutinį kartą europarlamentarus rinkome 2014 m. Rinkėjų aktyvumas viršijo 47 proc., atstovauti Lietuvai Europos Parlamente buvo išrinkta 11 parlamentarų.

REKLAMA
REKLAMA

Briuselis ir Strasbūras per toli

Viešųjų ryšių specialistas, agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas portalui tv3.lt teigė, kad lietuviams didelio susidomėjimo nekelia nei pats Europos Parlamentas, nei rinkimai į jį.

REKLAMA

„Problema, žiūrint iš komunikacinės pusės, yra ta, kad žmonėms sunku suprasti, kokią svarbą mūsų gyvenimui turi Europos Parlamentas, tad kodėl turėtų rūpėti, kas ten vyksta“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo tvirtinimu, pagrindinė to priežastis – Europos Parlamentas yra toli, jame vykstantys procesai atrodo svetimi. 

„Viskas yra logiška, nes tai yra kažkur Briuselyje ar Strasbūre, o ne čia Vilniuje, ne čia, kur vyksta visi veiksmai, nuo kurių priklauso mūsų kasdienis gyvenimas“, – tv3.lt teigė A. Katauskas.

Komunikacijos ekspertas tikino, kad žmonės net nežino, kokie klausimai svarstomi Europos Parlamente. Kaip išimtį jis išskyrė daug diskusijų sukėlusias rugsėjį patvirtintas autorių teisių reformas, apie kurias viešojoje erdvėje pasisakė ir Lietuvos atstovai Europos Parlamente.

REKLAMA
REKLAMA

Ateina, jei renka prezidentą

Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai vieningai kalbėjo, kad rinkėjų aktyvumas per Europos Parlamento rinkimus tiesiogiai priklauso nuo to, ar tuo metu vyksta antrasis prezidento rinkimų turas. Tai patvirtina ir skaičiai: 2009 m., kai Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta per pirmąjį rinkimų turą, atstovus į Europos Parlamentą rinko tik 21 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. 

Politinių kampanijų strategas ir komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas tv3.lt teigė, kad Europos reikalai lietuviams atrodo per daug sudėtingi į juos gilintis, tad rinkėjų pasirinkimą lemia kiti veiksniai.

„Balsavimas bus greičiausiai lemiamas vidinių reikalų. Bus norima parodyti Ramūnui Karbauskiui savo vietą arba atvirkščiai, apginti Sauliaus Skvernelio reformas nuo piktų konservatorių“, – tvirtino pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, žmonėms net nelabai rūpi, ką jų išrinktas kandidatas veiks Briuselyje ar Strasbūre.

„Abejoju, ar rinkėjai laukia iš kokio nors Rolando Pakso daug darbų Europos Parlamente. Jie laukia iš jo darbų Lietuvoje, todėl ir balsuoja“, – įsitikinęs M. Lapinskas.

„Kadangi rinkimais domimasi labai silpnai ir pasyviai, tai jei žmogus rinkimuose į Seimą balsavo už partiją „X“, greičiausiai už jos atstovus balsuos nesusimąstydamas“, – tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Pašnekovo nuomone, anksčiau susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais buvo šiek tiek didesnis, tačiau savivaldybių ir prezidento rinkimai sutraukė visą dėmesį.

REKLAMA

„Čia daugiau dramos, įdomiau, tad Europos Parlamento rinkimais praktiškai niekas nesidomi“, – tikino profesorius.

L. Bielinis įsitikinęs, kad iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuvos žiniasklaida praktiškai nekalba apie Europos Parlamento veiklą, pateikia tik epizodinius pranešimus. Panašios nuomonės laikosi ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

„Dažniausiai susikoncentruojama į vieną ar kitą ryškesnį politinį veikėją, tokį kaip Nigelas Farage‘as, mat jų kalbos sukelia emocijų ir kontroversijų“, – kalbėjo politologas.

Rytų Europos studijų centro vadovas pastebi, kad nors žmonių susidomėjimas Europos Parlamento veikla yra menkas, pačia institucija jie pasitiki. Tai patvirtina ir Eurobarametro duomenys – Europos Parlamentas yra ta Europos Sąjungos institucija, kuria žmonės pasitiki labiausiai – 50 proc. apklaustųjų.

REKLAMA

Sanatorija politikos veteranams

Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas užsiminė, kad ir privačiuose pokalbiuose tarp politikų, ir kartais viešojoje erdvėje pasigirsta pasakymų, kad į Europos Parlamentą vykstama kaip į tam tikrą sanatoriją – gaunama didelė alga, o rinkėjai Lietuvoje nelabai supranta, ką politikai ten dirba.

M. Lapinskas sako, kad žmonės renkasi tuos politikus, kuriuos partijos mums „paserviruoja“, o „paserviruoja“ ilgamečius politinių jėgų narius.

„Europos Parlamente darbas pakankamai šiltas, nedulkėtas ir nepurvinas, dėl to ten siunčiami nusipelnę žmonės partijos viduje“, – teigė politinių kampanijų strategas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria mūsų europarlamentarai, pasak A. Katausko, yra tas, kad piliečiams nežinant, kas vyksta Europos Parlamente, ten dirbantiems politikams sunku sudominti savo veikla ir paaiškinti, kodėl tai svarbu Lietuvai.

„Žmonės pradeda vertinti tuos dalykus, kuriuos supranta. Dėl to matome tuos piniginių skaičiavimus, kiek europarlamentaras uždirba, o ne konkrečių teisės aktų svarstymų nagrinėjimus, domėjimąsi, kaip tai paveiks Lietuvą“, – tvirtino A. Katauskas.

Mėnesinis Europos Parlamento narių atlyginimas nuo 2017 m. liepos, neatskaičius mokesčių, yra 8 611,31 eurų, o atskaičius mokesčius bei draudimo įmokas sudaro 6 710,67 eurų.

REKLAMA

Nustatytas europarlamentarų bazinis atlyginimas yra 38,5 proc. bazinio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo, taigi politikai neturi galimybių priimti sprendimo dėl jų atlyginimo dydžio.

Europos Parlamento nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensija lygi sumai, gautai sudėjus po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus pilnus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau visa jos suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Sąjungos biudžeto.

L. Kojalos teigimu, vidutinis europarlamentarų amžius yra 53 metai, jauniausi bulgarai, kuriems vidutiniškai yra po 45 metus, o vyriausi politikai atvyksta iš kaimyninės Lenkijos – vidutiniškai po 59 m.

REKLAMA

„Tą iš dalies sąlygoja vis dar ryški nuostata, kad Europos Parlamentas nėra pirmos svarbos institucija, į kurią galima išvykti pabaigus darbus nacionalinėje politikoje. Kita vertus, kitaip ir būti negali, jei rinkėjai, ypatingai jauniausios grupės, yra mažai aktyvūs balsavimo metu“, – tvirtino Rytų studijų centro direktorius.

Politikai neturi vizijos

„Manau, kad partijos neskiria pakankamai dėmesio, nemato už to strateginės naudos iš tų rinkimų sau kaip partinėms struktūroms“, – tv3.lt sakė VDU profesorius L. Bielinis.

Tam pritaria ir A. Katauskas, kurio nuomone, partijos skiria daugiausiai dėmesio ir resursų vietiniams rinkimams, kuriuos laimėjus yra daugiau galimybių įgyvendinti savo politiką ir būti matomoms viešojoje erdvėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Logiška, kad Europos Parlamento rinkimai labiau įdomūs konkretiems politikams, o ne politinėms jėgoms, ypatingai tiems, kurie kandidatuoja“, – svarstė A. Katauskas.

M. Lapinsko manymu, politikai, kandidatuojantys į Europos Parlamentą, turi turėti viziją, už kokią Europos ateitį pasisako.

„Jei politiniai lyderiai pasakytų, kad, pavyzdžiui, pasisako, kad yra už didesnį federalizmą, tada žmonėms paaiškina, kas yra didesnis federalizmas, o tuomet žmonės renka tuos politikus, kurie už tokią Europą, kokios jie nori“, – samprotavo pašnekovas.

M. Lapinskas sako, kad naivu tikėtis to artimiausioje ateityje, nes, jo nuomone, Lietuva paskutinį dešimtmetį nėra išsigryninusi pozicijos, už kokią Europos Sąjungos ateitį pasisako.

REKLAMA

Į viršų kyla euroskeptikai

L. Kojala tvirtino, kad po rinkimų Europos Parlamento veidas gali pasikeisti neatpažįstamai. Prognozuojama, kad iš esmės pirmą kartą centro dešinieji, Liaudies partija, ir centro kairieji, socialistai, kartu sudėjus gali neįgyti parlamentinės daugumos. Politologo teigimu, kad tą iš dalies lemia su šiomis dviem skėtinėmis organizacijomis nesusisiejančio Emanuelio Macrono judėjimas, taip pat potencialiai geri euroskeptiškų jėgų rezultatai.

„Tiesa, išliks dilema, ar euroskeptikai, išrinkti skirtingose šalyse, gebės dirbti tarpusavyje, ar išliks fragmentuoti. Dabar bandoma juos „apjungti“, bet iki šiol praktikoje dirbti labai skirtingoms partijoms sekėsi sudėtingai“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro vadovas.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 26 d. Šiuo metu Lietuvai Europos Parlamente atstovauja 11 politikų: Laima Liucija Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Bronis Ropė, Valentnas Mazuronis, Rolandas Paksas, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis, Viktoras Uspaskichas. Europos Komisijoje taip pat galima išvysti lietuvišką pavardę – Vytenis Povilas Andriukaitis atsakingas už sveikatą ir maisto saugumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų