REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europa šiuo metu sudaro kontinentą, kuriame ir vėl atgimė labai skirtingų kultūrų židiniai, o 2019-aisiais laukia valstybių laukia „Brexit“, Italijos ir įvairių šalių blokų nesutarimų iššūkiai.

Europa šiuo metu sudaro kontinentą, kuriame ir vėl atgimė labai skirtingų kultūrų židiniai, o 2019-aisiais laukia valstybių laukia „Brexit“, Italijos ir įvairių šalių blokų nesutarimų iššūkiai.

REKLAMA

Geopolitikos analizės lyderiai „Stratfor“ pasižymi savo unikalia metodologija, kuri leidžia ne tik tiksliai, tačiau ir kitokiu kampu pateikti įvykių analizes ir prognozes.

Prestižinėse pasaulio žiniasklaidos priemonėse cituojama ir publikuojama kasmetinė „Stratfor“ prognozė nušviečia svarbiausius artėjančių metų įvykius.

Eurozonos rizikos

Italija tampa pagrindiniu finansinių rizikų eurozonoje šaltiniu. Roma, aišku, gali įgyvendinti kosmetinius pokyčius savo fiskalinėje politikoje, kad laikinai atidėtų Europos Komisijos rengiamas sankcijas dėl 2019-ųjų perteklinio biudžeto. Tačiau pagrindinė finansinio stabilumo grėsmė eina ne iš Briuselio, o iš finansų rinkų. Išlaidi Italijos biudžeto formavimo politika investuotojams kelia nepasitikėjimą dėl italų galimybių išsimokėti skolas.

Jeigu politinis ir finansų nestabilumas Italijoje išliks, Pietų Europos šalys gali nukentėti dėl pabrangusio skolinimosi tarptautinėse rinkose.

REKLAMA
REKLAMA

Italų bankų skolos yra vertinamos milijardais eurų, ir tai daro juos pažeidžiamais. Jeigu jie paprašys pagalbos, Romai neliks jokios išeities, kaip derėtis su ES dėl gelbėjimo plano. Tuo pat metu ginčai tarp italų politikų gali baigtis išankstiniais rinkimais, o tai dar labiau sustiprins politinį nepasitikėjimą. Politinis ir finansinis Italijos nestabilumas didina skolinimosi kainą ir sukuria neapibrėžtumo nuotaikas kitose Pietų Europos šalyse.

REKLAMA

„Brexit“ metai

Britanijos pasitraukimo iš ES procese kyla daug sunkumų ir kliūčių, tačiau Londonas ir Briuselis pasistengs kaip įmanoma labiau sumažinti „Brexit“ keliamus nuostolius. Londonas pasistengs atsitraukti rankose turėdamas visus įmanomus skyrybų rezultatus, tačiau įtikinti britų parlamentą juos įvykdyti bus nelengva. Jeigu įstatymų leidėjai ratifikuos šią sutartį, Jungtinė Karalystė 2019-aisiais liktų vieningoje rinkoje su ES. Tačiau jeigu parlamentas ją atmestų, Londonas ir Briuselis vis tiek būtų priversti sudaryti laikinus susitarimus, o kai kuriais atvejais turės veikti pavieniui, kad maksimaliai sumažėtų ekonominiai nuostoliai.

REKLAMA
REKLAMA

Tai gali būti ir derybų dėl 50 straipsnio pritaikymo periodo pratęsimas, leisiantis atidėti „Brexit“. Nepaisant to, jeigu britų parlamentarai pasinaudotų veto teise, visa dvipusių santykių logistika (pradedant prekyba ir baigiant komerciniais skrydžiais ar migracija) tiesiog „pakibtų“ ore, nes aiškių alternatyvų kol kas jokių nėra.

Breksito situacija taptų dar pikantiškesne, jeigu kažkuriuo momentu subyrėtų britų vyriausybė ir būtų paskelbti nauji rinkimai.

Kaip ten besibaigtų „Brexit“, Britanija ir ES toliau tęs prekybos santykių perspektyvos derybas, o Londonas dar praves derybas dėl laisvos prekybos su kitomis šalimas, įskaitant ir JAV. Žinant, kaip sunkiai vyksta tokio pobūdžio derybos, jų baigties vargu ar galima laukti 2019-aisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visas dėmesys prekybai

2019-ais Europos Sąjunga nepasirašys pilnavertės laisvos prekybos sutarties su JAV, tačiau bus jau pasirengusi aptarti kuklesnį susitarimą dėl pramoninių prekių judėjimo.

Briuselis taip pat norės pravesti derybas dėl su muitais nesusijusių prekybos kliūčių sprendimo. Demonstruojant geranoriškumą, ES bandys atkalbėti JAV nuo muitų Europos Sąjungos automobiliams didinimo. Jeigu Baltieji rūmai vis dėlto žengs šį žingsnį, Europa įves atsakomąsias priemones. Tuo pat metu, Europa pasistengs bendradarbiauti su JAV daugiašaliuose forumuose, tokiuose kaip Pasaulinė Prekybos Organizacija, ir stos į Baltųjų rūmų pusę, kuomet šie spaus Kiniją dėl valstybinių subsidijų ir užsienio investicijų apribojimo.

REKLAMA

ES toliau ieškos galimybių bendradarbiauti su tokiomis šalimis kaip Australija ir Naujoji Zelandija, bei Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR, ir netgi veršis atsidaryti sau naujas eksporto rinkas pietryčių Azijoje.

Briuselis taip pat laikys Pekiną atsvara JAV, kuomet bus kalbama apie būtinybę išsaugoti daugiašalius santykius. Tačiau didžiosios žemyno ekonomikos šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, imsis veiksmų prieš Kinijos interesus Europoje, ypač tokiose svarbiose srityse, kaip technologijos ir infrastruktūra.

Tuo pat metu, šalys nebe taip džiugiai reaguos į kinų finansines investicijas, kuriomis iki šiol noriai keldavo savo ekonomikas.

REKLAMA

Kova dėl lyderystės ES

Gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą atsiras dar viena susiskaldžiusi teisėkūros institucija ES. Partijos, kurios pasisako už ES išsaugojimą, išlaikys savo kontrolę, tačiau nacionalistai ir euroskeptikai gaus stiprų palaikymą. Dėl tokių nesutarimų bus sunku priimti įstatymus. Vėliau reikės rinkti Europos Komisijos pirmininką, o tai sukels ideologinius ginčus tarp sąjungos valstybių. Konservatyvioji Europos Komisija orientuosis į tokius klausimus, kaip prekybos sutartys ir imigracinių srautų iš už sąjungos ribų mažinimas, o jeigu jos sudėtis bus progresyvi, ji, tikėtina, skirs daugiau dėmesio ES ekonominiam vientisumui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Regioniniai nesutarimai trikdys svarbių sprendimų priėmimo tempus ir mažins galimybes įgyvendinti stambiąsias reformas.

Pietų Europa reikalaus tokios komisijos sudėties, kuri leis daugiau pinigų ir plačiau paskirstytų rizikas ES viduje, tuo metu Šiaurės Europai norėsis matyti Europos Komisiją, kuri reikalaus fiskalinės disciplinos ir rizikų mažinimo.

ES šalims taip pat reikės išsirinkti Europos Centrinio Banko pirmininką. Pietūs reikalaus iš ECB toliau stimuliuoti pinigų kreditavimo politiką, o Šiaurė pareikalaus atšaukti kai kuriuos svarbius jos aspektus. Regioniniai nesutarimai lėtins svarbių sprendimų priėmimo tempą ir sumažins galimybes įvykdyti stambias reformas.

REKLAMA

Vokietijos ir Prancūzijos problemos

Valdančiosios Vokietijos partijos sieks delimitacijos, ir šalies politika dar labiau išsitemps tiek į dešinę, tiek ir į kairę. Tokia poliarizacija prives prie centro tuštėjimo. Konfliktai vyriausybės viduje nulems jos darbo efektyvumo mažėjimą ir gali privesti prie pirminių rinkimų. Jeigu bus nauji rinkimai, vėl atsiras susiskaldęs parlamentas, dėl ko taps tik sunkiau suformuoti koaliciją. Dėl to Berlyno vaidmuo ES dar labiau susilpnėtų.

Prancūzijoje valdžia reikalaus valdymo institucijų ir ekonomikos reformų. Teks stipriai judinti ir pensijų sistemą. Tai sukels protestus ir netgi gali privesti prie ekonomikos sutrikimų. Paryžiui pavyks realizuoti didelę dalį savo planų, tačiau piliečiai vis garsiau ir aktyviau atmetinės valdžios politiką. Dėl vidinių problemų ir Prancūzijos polinkio perkelti vadovavimą ant kitų, šios šalies įtaka ES bus ribota.

REKLAMA

Pleištas tarp Vakarų ir Rytų

Centrinės ir Rytų Europos šalys pasinaudos susiklosčiusia pasaulyje padėtimi, kad išsaugotų ir, kiek tai įmanoma, įtvirtintų savo politinius bei karinius ryšius su JAV. Baltieji rūmai kreipsis į Lenkiją su Rumunija dėl bendradarbiavimo ir savo dalyvavimo regione auginimo bei amerikiečių raketinių kompleksų dislokavimo.

Tuo pat metu Lenkija, Vengrija ir Rumunija stengsis kažkaip atitikti ES teisės normas ir išvengti galimos grėsmės jų narystei sąjungoje. Šios šalys taip pat sieks geresnio bendradarbiavimo su savo kaimynais įvairiausiais klausimais, nuo energetikos diversifikacijos iki infrastruktūros, ir bendro priešinimosi ES skiriamų lėšų skyrimo žemės ūkiui ir plėtrai mažinimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų