REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
tv3.lt koliažas

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje.

12

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje.

REKLAMA

Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Lietuvoje bene didžiausia pajamų nelygybė tarp bendrijos narių. Mūsų šalis tarp lyderių, jei kalbama, kuriose šalyse daugiausiai žmonių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Svarbiausia – kiek pats turi pinigų

Tačiau panašu, kad lietuviai nosies dėl prastos šalies statistikos per daug nenukabina. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis tv3.lt teigė, kad čia žmonės savo gyvenimo kokybę pirmiausia vertina ne pagal šalies vietą vienoje ar kitoje statistikos lentelėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Ir lietuviams, ir vokiečiams, ir danams labiausiai rūpi ne jų šalies atitinkami statistiniai rodikliai, o kiek pinigų jie turi savo sąskaitoje, kiek gauna už savo pastangas darbe ir kaip kokybiškai gali patenkinti savo poreikius“, – tv3.lt kalbėjo profesorius.

REKLAMA

Pasak jo, nors šis kriterijus žymiai svarbesnis nei bet kuris kitas, kalbant apie žmogaus savijautą, įvairūs statistiniai rodikliai gali paveikti žmonių motyvaciją. B. Gruževskio nuomone, jei žmogus atsiverčia Europos Sąjungos šalių statistinius rodiklius ir mato Lietuvą žemesnėse vietose, tai gali veikti dvejopai.

„Jis gali imti galvoti: „Oi, kokie mes lūzeriai! Jeigu tokia statistika, man irgi nieko nešviečia“. Tačiau tai gali ir skatinti, priversti klausti savęs, ko mes galime pasiekti“, – tv3.lt pasakojo profesorius.

Pašnekovo nuomone, jei lietuviai ir vertina savo gyvenimą prasčiau, tai ne dėl to, kad valstybė yra prastesnėse pozicijose, o dėl to, kad jie patys nepatenkinti savo padėtimi. B. Gruževskio tvirtinimu, gyventojų savijautai ir savo padėties vertinimui didelės įtakos turi ir tai, kaip į prastesnius statistinius rodiklius žiūri šalies valdžia.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu gyventojai nemato veiksmų, kurie gerintų tuos rodiklius, tai didina jų nepasitenkinimą. Jei mato valdžios įgyvendinamus pokyčius, tai gerina jų savijautą“, – sakė B. Gruževskis.

Emigracijos neskatina

Profesorius nesutiko, kad prasti Lietuvos statistiniai rodikliai gali skatinti emigraciją. Jo nuomone, priežastys dažniausiai slypi daug giliau.

„Emigracijos nuostatos gali susiformuoti vaikystėje“, – kalbėjo pašnekovas.

B. Gruževskis svarstė, kad dalis žmonių gali pasirinkti laimės paieškas svetur, jei vaikystėje patyrė nepriteklių, buvo skriaudžiami bendraamžių. Patyčios ir priešiška aplinka, jo nuomone, yra veiksniai, kurie skatina kai kuriuos lietuvius pasirinkti emigraciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jie svajoja išvykti, nesvarbu, kokia čia padėtis. Emigracija yra puiki galimybė viską užmiršti ir pradėti iš naujo svetur. Ten, kur vertina pagal tavo pasiekimus ir galimybes. Tokiems žmonėms dažnai pasiseka“, – samprotavo profesorius.

B. Gruževskis pridūrė, kad žmogaus savijautą visada lemia jo santykis su aplinka, o ne su statistika.

„Statistikoje jis tik ieškos patvirtinimo, kad jam yra blogai“, – teigė Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

Vis dar jaučia nostalgiją

Visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys tv3.lt pasakojo, kad gyventojai savo ekonominę padėtį bei perspektyvas praktiškai visada vertina geriau nei šalies.

REKLAMA

„Savo padėtį žinai. Pats tada stengiesi kažką daryti, kažko siekti. O apie šalies padėtį iš žiniasklaidos sužinai“, – samprotavo pašnekovas.

Sociologo teigimu, opiausios temos, atsispindinčios apklausose, lietuviams yra kainų augimas ir pajamos. V. Gaidys tvirtino, kad anksčiau tautiečiai daugiausiai nuogąstavo dėl nedarbo ir didelio nusikalstamumo.

Jei Europos Sąjungos kontekste Lietuva statistiškai yra viena prasčiausiai vertinamų šalių, tai sovietinės okupacijos laikotarpiu mūsų šalis buvo vertinama kaip viena pažangiausių ir ekonomiškai stipriausių tarp sovietinių respublikų.

V. Gaidžio manymu, tai neskatina sentimentalių jausmų sovietinei praeičiai tarp Lietuvos gyventojų. Pagrindinė priežastis – sovietmetis baigėsi prieš 28 metus, senoji karta pasitraukia, o kita dalis Lietuvos gyventojų tų laikų arba nepamena, arba dar gimę nebuvo.

REKLAMA

„Bet tarp vyresnių žmonių dar pasitaiko nostalgijos. Pavyzdžiui, sako, kad saldainiai „Karakum“ tada buvo skanesni. Ir neįrodysi kitaip, savo nuostatų jie nepakeis“, – tv3.lt sakė sociologas.

Estai didesni optimistai

V. Gaidys įvairiuose tyrimuose pastebėjo įdomią tendenciją, kai lietuvių klausiama, ar jie save laiko europiečiais.

„Klausimas, ar laikote save europiečiais, lietuviams neįprastas. Sako, kad tikrai taip, negi mes azijiečiai. Bet jeigu perklausi dar kartą, atsiranda širdgėla: „Kokie mes europiečiai, su tokiomis pensijomis? Ar čia europietiškas uždarbis?“, – apie apklausose pasitaikančias situacijas pasakojo pašnekovas.

Pasak sociologo, lietuviai savo ir savo šalies padėtį vertina kur kas prasčiau nei estai.

„Estijoje būti nelaimingu, negatyviai žiūrėti į savo veiklą ar ateitį yra nenumatyta toje kultūroje“, – pasakojo V. Gaidys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo manymu, taip susiklostė todėl, kad Lietuva – katalikiškas kraštas, o Estijoje vyrauja protestantiška kultūra. V. Gaidys tvirtina, kad šalyse, kur vyrauja protestantiškas tikėjimas, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar JAV, nepriimtina skųstis ar nesistengti kažko pakeisti.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje siekia 802,7 eurų, už lietuvius, tarp Europos Sąjungos piliečių, mažiau uždirba latviai, rumunai, vengrai ir bulgarai.

Kartu su Bulgarija esame tarp lyderių ir pagal pajamų nelygybę, o pagal žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičių atsiliekame tik nuo jau minėtos Bulgarijos, Graikijos ir Rumunijos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų