REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
14
Šviesoforas pėsčiųjų perėjoje (nuotr. Fotodiena.lt)

Apie eismo saugumą yra kalbama daug, bet tik retais atvejais tie žodžiai pasiekia tinkamą adresatą. Bent jau iki tol, kol nenutinka itin skaudi ar net tragiška nelaimė. Įprastai šia tema kalbama iš vairuotojų elgesio perspektyvos, bet šįkart nutarėme pažvelgti iš kitos – pėsčiųjų – pusės.

14

Apie eismo saugumą yra kalbama daug, bet tik retais atvejais tie žodžiai pasiekia tinkamą adresatą. Bent jau iki tol, kol nenutinka itin skaudi ar net tragiška nelaimė. Įprastai šia tema kalbama iš vairuotojų elgesio perspektyvos, bet šįkart nutarėme pažvelgti iš kitos – pėsčiųjų – pusės.

REKLAMA

Pėstieji yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupė, nes per įvykius į kuriuos jie patenka, priešingai nei vairuotojų atveju, pėsčiųjų neišgelbėja nei oro pagalvės, nei kitos automobilyje esančios saugumo priemonės.

Sukrečiantys skaičiai

Vien per pirmuosius šių metų 10 mėnesių Lietuvoje buvo sužaloti 693 pėstieji (net 347 atvejais buvo užvažiuota ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje – aut. past.). Per incidentus žuvo 49 pėstieji. Tai yra bent jau vienas žuvęs pėsčiasis per savaitę.

Tenka žvelgti ir į dar skaudesnę statistikos eilutę. Per pirmus šių metų 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 1 pėsčiasis vaikas ir net 164 pėstieji vaikai patyrė įvairių sužalojimų.

REKLAMA
REKLAMA

Bet pažvelkime į šią problemą taip pat ir iš kitos pusės. Policijos duomenimis, šiais metais dėl pėsčiųjų kaltės užregistruota 150 eismo įvykių. Per šiuos eismo įvykius žuvo 17 žmonių, dar 136 buvo sužeisti.

REKLAMA

Per tris šių metų ketvirčius (sausio-rugsėjo duomenys – aut. past.) pėstieji net 1123 kartus ignoravo eismo reguliavimo signalus (nubausti 1104 asmenys). Pavyzdžiui, tai yra asmenys, kurie buvo policijos užfiksuoti žengiantys per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui.

Dauguma puikiai mato realią situaciją, tad jei būtų užfiksuoti visi pažeidėjai, tai pažeidimų skaičius, greičiausia, būtų šimtą ar daugiau kartų didesnis.

Per tą patį laikotarpį buvo nustatyti 1281 atvejis, kai tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui pėsčiasis su savimi neturėjo liemenės, atšvaitų ar žibintuvėlio. Retorinis klausimas, o koks yra tikrasis tokių pažeidimų skaičius...

REKLAMA
REKLAMA

Statistikoje dešimtimis fiksuojami ir dėl pėsčiųjų kaltės nutikę eismo įvykiai. Bet svarbiausia nepamiršti vieno dalyko, kad vieną dieną tu gali būti vairuotojas, o kitą jau pėsčiasis, tai savo pareigas privalo tinkamai atlikti visi. Priešingu atveju, vaizdas gali tapti dar graudesnis.

Apie situaciją su pėsčiaisiais Lietuvoje pasikalbėjome su Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Vidmantu Pumpučiu.

Kokia yra situacija su pėsčiųjų saugumu Lietuvoje?

Esmė, kad visi šiuo metu priimti pakeitimai yra numatyti dėl pačių pėsčiųjų saugumo užtikrinimo. Jei jų būtų paisoma, tai nelaimių tikrai būtų mažiau. Kalbu bendrai – tiek iš pėsčiojo, tiek iš vairuotojo pusės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau galiojo nuostata, kad vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kai šis jau įžengęs į perėją. Mat kai kurie vairuotojai net nestodavo prie lūkuriuojančio pėsčiojo, nes šis esą nejuda.

Vakarų Europoje įprasta praktika, kad vos tik žmogus priėjo prie pėsčiųjų perėjos, tai vairuotojas iškart stoja ir jį praleidžia. Į Lietuvą tokia kultūra žengia mažais žingsneliais.

Esmė yra tokia, kad vairuotojas važiuodamas keliu turi stebėti pėsčiųjų perėjų ženklus. Pirmas žvilgsnis į ženklą, o vėliau, ar yra pėsčiasis. O pas mus dauguma vairuotojų galvoja, kad jie kelyje yra svarbiausi.

Lietuvoje iki šiol yra daug netinkamai įrengtų pėsčiųjų perėjų, kurios neatitinka esminių saugumo reikalavimų. Tokiose perėjose dienos metu nėra sunku pastebėti pėsčiąjį, bet viskas pasikeičia naktį, kai tiek pačią perėją, tiek pėsčiąjį yra sunku pastebėti.

REKLAMA

Tai problemą iš dalies išspręstų geresnis perėjų apšvietimas?

Praėjusiais metais visi mirtini įvykiai įvyko būtent tose nesaugiose pėsčiųjų perėjose. Jos turėjo esminių trūkumų. Vienas jų – blogas apšvietimas. Maža to, ten, kur realus važiavimo greitis yra didesnis kaip 50 km/val., ten turi būti įrengta iškilioji perėja, saugumo salelės.

Po kai kurių pėsčiųjų perėjų rekonstrukcijų, didžiųjų miestų savivaldybės jau pastebėjo, kad mirtinų įvykių ten nėra pasitaikę. Nėra jokios abejonės, kad tokios investicijos atsiperka.

Kokios yra didžiausios pėsčiųjų daromos klaidos, kurios padidina riziką nutikti nelaimei?

Pradėkime nuo to, kad žmonės tiek įnikę į telefonus, kad eidami per perėja net nebesidairo aplink. Dar blogiau būna, kai tuo pačiu metu jie klausosi muzikos. Tada ne tik nemato, bet ir negirdi.

REKLAMA

Kitas dalykas, kai žmogus nueina iki vidurio kelio, tada išsigąsta ir pradeda bėgti. Tokie staigūs manevrai dažnai turi tragiškų pasekmių.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kai žengiama per perėją ir vienas automobilis stabdo, sustoja praleisti pėsčiojo, tai pastarasis, tarsi norėdamas atsidėkoti, paspartina žingsnį. Būna atvejų, kai atlekia kitas automobilis, kuris laiku nesustoja. Noriu pasakyti, kad jei kažkas sustojo praleisti jūsų, tai reikia elgtis įprastai, bet tikrai nepradėti greičiau judėti prarandant budrumą.

Neseniai bendravome su pareigūnais, kurie sakė, kad jei pėsčiasis kalbės telefonu, tačiau dairysis, akivaizdžiai stebės aplinką, tai jis nebus baudžiamas. Bet jei jis eis per pėsčiųjų perėją ir visas jo dėmesys bus sutelktas į telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį, tai sulauks baudos. Niekas nenori tik bausti, bet negalime toleruoti tokio pėsčiųjų elgesio, kuris gali iššaukti tragiškas pasekmes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų