Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškoma sprendimų ir svarstoma, kaip uostamiesčiui sekasi kovoti su priklausomybėmis.
Mažina žalą
Tik sergantieji ir jų artimieji gali suvokti, kaip sunku išlipti iš tokio dugno. Iš karto nepavyksta. Nors ir suvokia, kad serga, žmonės narkotikų žaibiškai nemeta. Tad tenka sumažinti narkotikų vartojimo žalą.
„Jei asmuo nenori atsisakyti narkotikų vartojimo, mes turime padėti jam sumažinti to žalą. Žalos mažinimo programa Klaipėdoje vykdoma nuo 1997 m. gegužės mėnesio“, – apie vadinamąsias žemo slenksčio paslaugas, kuriomis mažinama vis dar narkotikus vartojančių asmenų rizikingo elgesio žala, pasakojo psichiatras Aleksandras Slatvickis.
Jis pabrėžė, kad ši programa naudingesnė net ne konkrečiam žmogui, o visuomenei: stabdomas infekcijų plitimas, užkertamas kelias mirtims. Pagal programą, narkotikus vartojantiems asmenims keičiamos adatos, dalijamos dezinfekcinės priemonės, prezervatyvai. Sergantieji yra nuolat konsultuojami gydytojų.
A. Slatvickis skaičiavo, kad nuo 2001 iki 2016 metų finansavimas šiai programai išliko stabilus. „Tai atitinka lotynišką posakį „Kas nejuda į priekį, tas eina atgal“. Finansavimo nedidinimas reiškia tam tikrą sąstingį vykdant šią programą“, – sakė psichiatras.
735 737 eurų. Būtent tiek Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė lėšų žalos mažinimo programai. „Tuo pat metu valstybė skyrė daug mažiau“, – uostamiesčio Savivaldybę gyrė A. Slatvickis.
Dalija priešnuodį
Tačiau nors ir nėra skiriamas pakankamas finansavimas, atrandami vis naujesni ir efektyvesni būdai, kaip užkirsti kelią nelaimėms.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo vadovė Vaida Karulaitienė papasakojo apie naloksoną – vaisto ampulę, kurią suleidus blokuojamas narkotikų poveikis. Ji vartojama perdozavus narkotikų. Šis vaistas gali išgelbėti gyvybę - perdozavęs asmuo arba jo artimieji, pastebėję pavojingus ženklus, gali staigiai suleisti šio vaisto, kad būtų pašalintas pavojus gyvybei, žmogus sulauktų medikų pagalbos.
Klaipėdos filiale šis vaistas dalijamas nemokamai, be jokios registracijos. Tam, kad jo gautum, nė nebūtina atskleisti savo tapatybės. „Jo gali gauti bet kuris vartojantis narkotikus žmogus arba artimasis, jam nereikia užsiregistruoti. Tiesiog pasirašo ir išeina“, – sakė V. Karulaitienė.
Ji skaičiavo, kad per pastaruosius 2 mėnesius buvo išdalinti 22 naloksono paketai, galbūt jau išgelbėję ne vieną gyvybę.
Uždirba nepakankamai
Tačiau gyvybes išsaugoti padedantys medikai gauna grašius. Neuždirbdami, specialistai palieka ligonines, kurioms šiuos susigrąžinti sunku. Klaipėdos filialo vadovė V. Karulaitienė kalbėjo, kad nors ligoninė ir stokoja specialistų, vis tiek teikia paslaugas pacientams.
Priklausomybės ligomis sergantys pacientai ir jų artimieji žino – geras gydytojas motyvuoja. Tad šiam belieka bučiuoti rankas ir kojas, mat greičiausiai toks gydytojas dirba labiau iš idėjos, o ne dėl atlyginimo.
V. Karulaitienė pasakojo, kad Klaipėdos RPLC specialistai uždirba mažai.
„Slaugytojos be pavadavimų, be viršvalandžių uždirba apie 540 eurų į rankas. Čia su naktiniais budėjimais. O jei turi pavadavimo valandų, kai nėra kolegių ar panašiai, uždirba apie 700 eurų“, – sakė V. Karulaitienė.
Panašiai kaip slaugytojoms atseikėjama ir socialiniams darbuotojams. Psichologai uždirba kiek daugiau – apie 600 eurų. Tiesa, jų vis tiek trūksta. Gydytojai gauna nuo 700 iki 800 eurų. Nekvalifikuoti darbuotojai uždirba minimalų atlyginimą.
„Mes esame skausmingai nekonkurencingi, palyginti su kitomis įstaigomis, ir darome viską, kad pritrauktume ir išlaikytume specialistus. Ačiū Dievui, per pusę metų man pavyko suformuoti socialinių darbuotojų, gydytojų komandą. Didelio trūkumo nėra. Trūksta tik psichologų, slaugytojų“, – sakė ji.
Tiesa, jei staiga gydytojai panorėtų susirasti kitą darbo vietą, trūkumas būtų didelis.
V. Karulaitienė kalbėjo, kad RPLC paslaugas teikia tiek draustiems, tiek nedraustiems asmenims.
„Jei ateina, nors ir nedraustas, tikrai nevarome lauk“, – sakė Klaipėdos filialo vadovė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2016 m. Lietuva buvo viena iš 6 pirmaujančių Europos šalių pagal mirčių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo atvejų skaičių. 90 proc. mirties atvejų įvyko dėl heroino ar kitų opioidų perdozavimo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai vartodamas švirkščiamuosius narkotikus kas antras (51,7 proc.)užsikrėtė ŽIV infekcija. Naujų ŽIV atvejų tarp vyrų nustatyta 5 kartus daugiau nei tarp moterų – atitinkamai 220 ir 43. Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV vyrų išaiškinta Alytaus pataisos namuose (56) bei dar 41 atvejis kitose įkalinimo įstaigose. Daugumos (virš 80 proc.) įkalinimo staigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas – narkotikų vartojimas.
