Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti.

Mokyklos renovacija (nuotr. Fotodiena.lt)

Mokyklos renovacija (nuotr. Fotodiena.lt)

Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln. eurų bendrajam ugdymui, 96,7 mln. eurų profesiniam mokymui, o 445,6 mln. eurų – aukštajam mokslui ir tyrimams. Iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų lėšų apie 96 mln. susijusios su pedagogų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimais.

Švietimui, palyginti su 2018 metais, kitąmet papildomai atriekiama 189 mln. eurų. Vyriausybė numato, kad ši suma bus skiriama pedagogų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, švietimo, mokslo ir studijų kokybei gerinti.

Valstybės biudžeto sandara 2019 m. (Finansų ministerijos info.)

Valstybės biudžeto sandara 2019 m. (Finansų ministerijos info.)

2019 metais švietimo įstaigų modernizavimui ir infrastruktūros gerinimui ketinama skirti kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Dar 9,5 mln. kitąmet skiriama mokyklų pastatų, erdvių, priemonių ir transporto modernizavimui.

REKLAMA

Pinigai mokykloms, bet ne mokytojams

Tačiau didelės išlaidos švietimui anaiptol nereiškia didelių investicijų į pedagogus. Štai „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad Lietuva į švietimą investuoja daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

„2016 m. viešojo sektoriaus išlaidos švietimui sudarė 5,2 proc. BVP, tai yra net daugiau nei ES vidurkis, kuris siekė 4,7 proc. <...> Viduriniam ugdymui skiriama 1,8 proc. BVP – tik kiek mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 1,9 proc. BVP, bet daugiau nei latviai, estai, vokiečiai, švedai ar danai. Aukštesniajam ir aukštajam mokslui taip pat skiriame daugiau nei ES vidurkis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Galdikienė. 

Čia pat ji priduria, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 metų švietimo ataskaitoje „Education at glance“ matyti, kad didžiąją investicijų dalį suvalgo nekilnojamasis turtas.

„Prie to greičiausiai prisideda didelis mokyklų tinklas ir noras ES lėšomis paremontuoti net tas mokyklas, į kurias eina vos keli mokiniai. Visgi didelės išlaidos ilgalaikiam turtui reiškia, jog einamosioms išlaidoms, įskaitant ir atlyginimus, lėšų lieka mažiau“, – pastebėjo ekonomistė.

EBPO ataskaitoje akcentuojama, kad pedagogai Lietuvoje sparčiai sensta, beveik pusei šalies mokytojų – daugiau nei 50 metų. Tai pat pažymima, kad pradedantys Lietuvos pedagogai uždirba dvigubai mažiau, nei EBPO šalių vidurkis, bet daugiau nei Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos pedagogai. Vis dėlto EBPO įžvelgia, kad net kylant karjeros laiptais šalies pedagogų atlyginimas kyla itin mažai ir yra vienas prasčiausių tarp organizacijos narių.

REKLAMA

Mokinių mažėja, išlaidos pastatams auga

Analogišką išvadą pernai priėmė ir Valstybės kontrolė, atlikusi švietimo tinklo auditą. Kaip rodo audito duomenys, 2014–2016 m. Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49, o finansavimas švietimui išaugo 113 mln. eurų. Anot Valstybės kontrolės, išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Nuo 2014 m. iki 2017 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjo beveik visose savivaldybėse, kai kuriose (Pakruojo r., Skuodo r., Pagėgių sav.) – net penktadaliu. Per šį laikotarpį mokinių padaugėjo tik Vilniaus ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose ir Palangoje. 2016–2017 m. m. Vilniaus r. pagrindinės mokyklos klasėje vidutiniškai buvo 3,11, o Panevėžio m. gimnazijoje – 29,12 mokinio.

Valstybės kontrolė pastebėjo, kad išlaidos mokyklų išlaikymui galėjo nemažėti dėl to, kad tvarkydamos mokyklų tinklą savivaldybės linkusios neuždaryti mažų kaimo mokyklų. Jos tik reorganizuojamos.

Trūksta politinės valios

Sistema, kurioje, net ir mažėjant vaikų skaičiui, auga išlaidos mokyklų pastatams, yra ir politinė problema, mano Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

„Dabartinė valdžia realiai atstovauja daugiau regionų žmonėms ir regioniniams rinkėjams, nenori daryti šitų skausmingų sprendimų. Jie nori kalbėti apie tai, kaip jie rems kaimą, kaip rems regionus, mažas mokyklas, bet jie nenori prisiimti atsakomybės ir sakyti, žiūrėkit, iš tikrųjų reikia kažką keisti“, – tv3.lt sakė A. Lašas.

REKLAMA

Ainius Lašas (nuotr. Organizatorių)

Ainius Lašas (nuotr. Organizatorių)

Jis sako pasigendantis valdžios plano, kaip spręsti silpnų, bet daug lėšų suvalgančių, mažų mokyklų problemą.

„Koks yra planas pakeisti kokybę tose mokyklose? Kas pasikeis, jeigu mokytojai neturi krūvio ir jie važinėja tarp trijų mokyklų, kad jį susirinktų. Tai kokia ten kokybė bus? Ar mes finansuojame egzistavimą kaimo mokyklų ar valstiečiai realiai turi planą pakeisti kokybę? Aš to plano nemačiau. Ir profsąjungos nekalba apie tai. Čia ne pinigų esmė, pinigų sistemoje yra dar nemažai. Klausimas, kaip mes juos naudojame dabar, kaip juos efektyviau panaudoti“, – klausimą kėlė A. Lašas.

Anot dekano, neužtenka vien optimizuoti mokyklų tinklą, taip pat reikia rūpintis mokytojų kompetencijos kėlimu, nes jie „sudaro esminę mokyklos atramą, šerdį“. Be to, pažymi A. Lašas, švietimo sistemoje trūksta pasitikėjimo ir asmenų, kurie bendruomenę telktų pokyčiams.

„Turi būti žmogus, kuris turi viziją ir yra telkiantis. Reikia pradėti nuo telkimo, vizijos, kad parodytume žmonėms, kur galima nueiti, o ne automatinės reformos dar vienos. Vienas iš žmonių turėtų būti ministras, premjeras, bet kol kas jis nesielgia taip, kaip turėtų elgtis. Kuo daugiau toje grandinėje yra telkiančių, tuo geriau“, – sakė A. Lašas.

Streikuoja dėl didesnių atlyginimų

Dalis šalies pedagogų jau penktą savaitę streikuoja dėl etatinio apmokėjimo modelio ir per mažų atlyginimų.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja ir žada toliau nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

REKLAMA

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

seimuns
2018-12-13 06:37:18
o kaip kitaip nupyzdinsi euriukus? per betona ramiau,nestreikuos...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
JOJO 2018-12-13 15:22:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Sutinku,kad mokytojai nežino ko nori.Perdaug išpaikinti:atostogas duok kelis mėnesius(tegu eina savo sąskaita)Okam už visus mokėti.Užmokėti už 20 d.d kaip visiems mirtingiesiems,o kitos dienos nemokamos.Man atrodo,kad dabar nereikėtų jokių atostogų,tegu atidirba už dienas praleistas ministerijoj,o ir p.Navicką reikėtų geriau idarbinti,kad nekeltų riaušių ,kur nereikia.   ATSAKYTI
Janina 2018-12-13 11:17:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atstipeikekt lietuvos vadovai, mokyklu direktoriai, švietimo skyriai yra apdalinami viskuo, ir mašinas remontuoja mokyklos saskaita, direktoriai iš mokyklu renovacijos savo namus , butus tvarkosi, taip yra visur, o kol buvo mokinio krepšelis dovanos eidavo visomis imanomomis kryptimis, todel ir streikai mokytoju tarpe, o kur savivaldybes tvirtos, jokiu streiku nera, paanalizuokit, pagal rajonus, pagal mokyklu direktoriaus statusą.    ATSAKYTI
Kodel? 2018-12-13 10:50:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
kodel mokytojai atostogauja 60 dienu, dar rudens, kaledines, pavasario (pamokos nevyksta, tik pasitrina kokiam susirinkime, ar stalcius susitvarko), ar yra dar Lietuvoje kas turi 3 menesius atostogu.    ATSAKYTI
Asta 2018-12-13 10:41:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aišku, reikėtų labai pagalvoti tvarkant mokyklų pastatus. Bet labiausiai pinigus ryja tokie kaip MOSTA ir pan. įstaigos. O kur dar neaiškūs projektai, konkursai. Paskelbia, pav., kažkokį x modernizavimo (lyderiavimo, efektyvinimo, aktyvinimo, atnaujinimo, tobulinimo) konkursą, laimėtojams atitenka tam tikra suma, o didžioji dalis iššvaistoma organizavimui, sklaidai, viešinimui, ir kt. Va, ko reikėtų atsisakyti, tada liktų pinigėlių ir atlyginimams kelti   ATSAKYTI
Kristina 2018-12-13 09:20:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Neturi ka veikti    ATSAKYTI
seimuns 2018-12-13 06:37:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o kaip kitaip nupyzdinsi euriukus? per betona ramiau,nestreikuos...   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
 Baltijos auksas: lietuviai pasakoja apie jo kelią ir kainas (nuotr. stop kadras)
Puikus oras Lietuvos pajūryje į Baltiją suginė dešimtis profesionalių gintaro ieškotojų. Tiesa, apie savo laimikį jie nepasakoja – bijo konkurencijos. O štai eiliniai ...
Asociatyvi (nuotr. Eimanto Genio)
Stringa Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijos darbai. Dėl to Neringos savivaldybė kaltina į teismą besikreipusią įmonę „Statybų kodas“, ...
Asociatyvi (nuotr. Fotodiena.lt)
Panevėžio rajone, šalia Ramygalos esančiose fermose įrengtas nelegalus įvairių atliekų sąvartynas, kurio žala gamtai, preliminariais aplinkosaugininkų skaičiavimais, gali ...
 Lietuvoje pristatyta autentiška, atkurta partizano uniforma (nuotr. stop kadras)
Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo ...
Įspėja apie uolią higieną: kirmelėmis susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau (nuotr. stop kadras)
Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų