Mokyklos renovacija (nuotr. Fotodiena.lt)

Mokyklos renovacija (nuotr. Fotodiena.lt)

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti.

Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln. eurų bendrajam ugdymui, 96,7 mln. eurų profesiniam mokymui, o 445,6 mln. eurų – aukštajam mokslui ir tyrimams. Iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų lėšų apie 96 mln. susijusios su pedagogų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimais.

Švietimui, palyginti su 2018 metais, kitąmet papildomai atriekiama 189 mln. eurų. Vyriausybė numato, kad ši suma bus skiriama pedagogų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, švietimo, mokslo ir studijų kokybei gerinti.

REKLAMA

Valstybės biudžeto sandara 2019 m. (Finansų ministerijos info.)

Valstybės biudžeto sandara 2019 m. (Finansų ministerijos info.)

2019 metais švietimo įstaigų modernizavimui ir infrastruktūros gerinimui ketinama skirti kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Dar 9,5 mln. kitąmet skiriama mokyklų pastatų, erdvių, priemonių ir transporto modernizavimui.

Pinigai mokykloms, bet ne mokytojams

Tačiau didelės išlaidos švietimui anaiptol nereiškia didelių investicijų į pedagogus. Štai „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad Lietuva į švietimą investuoja daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

„2016 m. viešojo sektoriaus išlaidos švietimui sudarė 5,2 proc. BVP, tai yra net daugiau nei ES vidurkis, kuris siekė 4,7 proc. <...> Viduriniam ugdymui skiriama 1,8 proc. BVP – tik kiek mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 1,9 proc. BVP, bet daugiau nei latviai, estai, vokiečiai, švedai ar danai. Aukštesniajam ir aukštajam mokslui taip pat skiriame daugiau nei ES vidurkis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Galdikienė. 

Čia pat ji priduria, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 metų švietimo ataskaitoje „Education at glance“ matyti, kad didžiąją investicijų dalį suvalgo nekilnojamasis turtas.

„Prie to greičiausiai prisideda didelis mokyklų tinklas ir noras ES lėšomis paremontuoti net tas mokyklas, į kurias eina vos keli mokiniai. Visgi didelės išlaidos ilgalaikiam turtui reiškia, jog einamosioms išlaidoms, įskaitant ir atlyginimus, lėšų lieka mažiau“, – pastebėjo ekonomistė.

REKLAMA

EBPO ataskaitoje akcentuojama, kad pedagogai Lietuvoje sparčiai sensta, beveik pusei šalies mokytojų – daugiau nei 50 metų. Tai pat pažymima, kad pradedantys Lietuvos pedagogai uždirba dvigubai mažiau, nei EBPO šalių vidurkis, bet daugiau nei Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos pedagogai. Vis dėlto EBPO įžvelgia, kad net kylant karjeros laiptais šalies pedagogų atlyginimas kyla itin mažai ir yra vienas prasčiausių tarp organizacijos narių.

Mokinių mažėja, išlaidos pastatams auga

Analogišką išvadą pernai priėmė ir Valstybės kontrolė, atlikusi švietimo tinklo auditą. Kaip rodo audito duomenys, 2014–2016 m. Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49, o finansavimas švietimui išaugo 113 mln. eurų. Anot Valstybės kontrolės, išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Nuo 2014 m. iki 2017 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjo beveik visose savivaldybėse, kai kuriose (Pakruojo r., Skuodo r., Pagėgių sav.) – net penktadaliu. Per šį laikotarpį mokinių padaugėjo tik Vilniaus ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose ir Palangoje. 2016–2017 m. m. Vilniaus r. pagrindinės mokyklos klasėje vidutiniškai buvo 3,11, o Panevėžio m. gimnazijoje – 29,12 mokinio.

REKLAMA

Valstybės kontrolė pastebėjo, kad išlaidos mokyklų išlaikymui galėjo nemažėti dėl to, kad tvarkydamos mokyklų tinklą savivaldybės linkusios neuždaryti mažų kaimo mokyklų. Jos tik reorganizuojamos.

Trūksta politinės valios

Sistema, kurioje, net ir mažėjant vaikų skaičiui, auga išlaidos mokyklų pastatams, yra ir politinė problema, mano Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

„Dabartinė valdžia realiai atstovauja daugiau regionų žmonėms ir regioniniams rinkėjams, nenori daryti šitų skausmingų sprendimų. Jie nori kalbėti apie tai, kaip jie rems kaimą, kaip rems regionus, mažas mokyklas, bet jie nenori prisiimti atsakomybės ir sakyti, žiūrėkit, iš tikrųjų reikia kažką keisti“, – tv3.lt sakė A. Lašas.

Ainius Lašas (nuotr. Organizatorių)

Ainius Lašas (nuotr. Organizatorių)

Jis sako pasigendantis valdžios plano, kaip spręsti silpnų, bet daug lėšų suvalgančių, mažų mokyklų problemą.

„Koks yra planas pakeisti kokybę tose mokyklose? Kas pasikeis, jeigu mokytojai neturi krūvio ir jie važinėja tarp trijų mokyklų, kad jį susirinktų. Tai kokia ten kokybė bus? Ar mes finansuojame egzistavimą kaimo mokyklų ar valstiečiai realiai turi planą pakeisti kokybę? Aš to plano nemačiau. Ir profsąjungos nekalba apie tai. Čia ne pinigų esmė, pinigų sistemoje yra dar nemažai. Klausimas, kaip mes juos naudojame dabar, kaip juos efektyviau panaudoti“, – klausimą kėlė A. Lašas.

REKLAMA

Anot dekano, neužtenka vien optimizuoti mokyklų tinklą, taip pat reikia rūpintis mokytojų kompetencijos kėlimu, nes jie „sudaro esminę mokyklos atramą, šerdį“. Be to, pažymi A. Lašas, švietimo sistemoje trūksta pasitikėjimo ir asmenų, kurie bendruomenę telktų pokyčiams.

„Turi būti žmogus, kuris turi viziją ir yra telkiantis. Reikia pradėti nuo telkimo, vizijos, kad parodytume žmonėms, kur galima nueiti, o ne automatinės reformos dar vienos. Vienas iš žmonių turėtų būti ministras, premjeras, bet kol kas jis nesielgia taip, kaip turėtų elgtis. Kuo daugiau toje grandinėje yra telkiančių, tuo geriau“, – sakė A. Lašas.

Streikuoja dėl didesnių atlyginimų

Dalis šalies pedagogų jau penktą savaitę streikuoja dėl etatinio apmokėjimo modelio ir per mažų atlyginimų.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja ir žada toliau nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

seimuns
2018-12-13 06:37:18
o kaip kitaip nupyzdinsi euriukus? per betona ramiau,nestreikuos...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

JOJO 2018-12-13 15:22:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Sutinku,kad mokytojai nežino ko nori.Perdaug išpaikinti:atostogas duok kelis mėnesius(tegu eina savo sąskaita)Okam už visus mokėti.Užmokėti už 20 d.d kaip visiems mirtingiesiems,o kitos dienos nemokamos.Man atrodo,kad dabar nereikėtų jokių atostogų,tegu atidirba už dienas praleistas ministerijoj,o ir p.Navicką reikėtų geriau idarbinti,kad nekeltų riaušių ,kur nereikia.   ATSAKYTI
Janina 2018-12-13 11:17:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atstipeikekt lietuvos vadovai, mokyklu direktoriai, švietimo skyriai yra apdalinami viskuo, ir mašinas remontuoja mokyklos saskaita, direktoriai iš mokyklu renovacijos savo namus , butus tvarkosi, taip yra visur, o kol buvo mokinio krepšelis dovanos eidavo visomis imanomomis kryptimis, todel ir streikai mokytoju tarpe, o kur savivaldybes tvirtos, jokiu streiku nera, paanalizuokit, pagal rajonus, pagal mokyklu direktoriaus statusą.    ATSAKYTI
Kodel? 2018-12-13 10:50:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
kodel mokytojai atostogauja 60 dienu, dar rudens, kaledines, pavasario (pamokos nevyksta, tik pasitrina kokiam susirinkime, ar stalcius susitvarko), ar yra dar Lietuvoje kas turi 3 menesius atostogu.    ATSAKYTI
Asta 2018-12-13 10:41:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aišku, reikėtų labai pagalvoti tvarkant mokyklų pastatus. Bet labiausiai pinigus ryja tokie kaip MOSTA ir pan. įstaigos. O kur dar neaiškūs projektai, konkursai. Paskelbia, pav., kažkokį x modernizavimo (lyderiavimo, efektyvinimo, aktyvinimo, atnaujinimo, tobulinimo) konkursą, laimėtojams atitenka tam tikra suma, o didžioji dalis iššvaistoma organizavimui, sklaidai, viešinimui, ir kt. Va, ko reikėtų atsisakyti, tada liktų pinigėlių ir atlyginimams kelti   ATSAKYTI
Kristina 2018-12-13 09:20:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Neturi ka veikti    ATSAKYTI
seimuns 2018-12-13 06:37:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o kaip kitaip nupyzdinsi euriukus? per betona ramiau,nestreikuos...   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Kruvinos Velykos Panevėžyje: mirus porai 13-metė liko našlaite
DABAR RODOMA
Tragiškos Velykos turistų rojuje: žuvo 215 žmonės, nugriaudėjo aštuoni sprogimai
DABAR RODOMA
Gedimino kalnas – pinigus ryjanti vieta: reikalauja daugiau
DABAR RODOMA
Aiškėja tikroji motociklininko žūties priežastis
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Meschino ruoštos velykinės vaišės supykino Jankevičių
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
Pateko į aferisto pinkles: patikli kaunietė prarado 4 kambarių butą
REKLAMA
Laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcija (Fotobankas)
Koncerno „Achemos grupė“ leidžiamas laikraštis „Lietuvos žinios“ nuo gegužės nebebus leidžiamas. Paskutinis jo numeris bus išleistas balandžio 30-ąją. Tačiau leidybos teises ir ...
V. Zelenskis, L. Linkevičius (nuotr. URM)
Ketvirtadienė Kijeve, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Didelis tautos palaikymas visuose Ukrainos ...
 „MG Baltic“ byla Fotodiena/Arnas Strumila
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį neskundžiamu sprendimu įpareigotas nagrinėti koncerno „MG Baltic“ bylą prieš valstybę. Aukštesnės instancijos teismas nusprendė ...
„Šuns diena” 2019
Balandžio 24 dieną, trečiadienį, visoje Lietuvoje jau ketvirtus metus buvo švenčiama Šuns diena, kurią organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Šuns dienos tikslas – atkreipti ...
Vytenis Povilas Andriukaitis (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)
Ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje vieši Vytenis Povilas Andriukaitis, socialdemokratų kandidatas į prezidentus šiemet gegužę vykstančiuose rinkimuose.
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų