REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdžios pažadai jau kitąmet atsisakyti laiko sukinėjimo nuėjo šuniui ant uodegos. Tam nepritarė daugelis šį bendrą klausimą nagrinėti susitikusių Europos Sąjungos šalių. Nuspręsta, kad laiką dukart per metus suksime mažiausiai iki 2021-ųjų, o galbūt sezoninio laiko praktikos išvis nebus atsisakyta.

Valdžios pažadai jau kitąmet atsisakyti laiko sukinėjimo nuėjo šuniui ant uodegos. Tam nepritarė daugelis šį bendrą klausimą nagrinėti susitikusių Europos Sąjungos šalių. Nuspręsta, kad laiką dukart per metus suksime mažiausiai iki 2021-ųjų, o galbūt sezoninio laiko praktikos išvis nebus atsisakyta.

REKLAMA

Nustoti pavasarį ir rudenį sukinėti laikrodžių rodykles valanda pirmyn ir atgal lietuviai tikėjosi jau nuo kitų metų balandžio. Tą žadėjo ir šalies valdžia, kurią, kaip ir likusias Europos Sąjungos šalis, galutinai apsispręsti likti prie vasaros ar žiemos laiko šį rudenį įpareigojo Europos Komisija. Šį klausimą eurobloko mastu šiemet kelti paskatinto kelios šalys, taip pat ir Lietuva. Bet to, norą apsistoti prie vieno laiko išreiškė ir dauguma europiečių vasarą atliktoje apklausoje.

„Per šias konsultacijas sulaukta 4,6 mln. atsakymų iš visų 28 ES šalių. Ir tai yra rekordinis skaičius palyginti su iki šiol vykusiomis Europos Komisijos apklausomis. Tai reiškia, kad europiečiams šis klausimas yra labai svarbus“, – sako Europos Komisijos atstovė Agnė Kazlauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, apklausoje dalyvavę lietuviai buvo vieni iš labiausiai kritiškais dabartinei laiko keitimo tvarkai.

„84 procentai visoje Europoje pasisakė už tai, kad laikas nebūtų kaitomas dukart per metus. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – 91 procentas“, – sako A. Kazlauskaitė.

REKLAMA

Deja, Briuselyje susirinkę ES šalių transporto ministrai visgi nutarė nenusileisti, ir sezoniniu laiku gyventi mažiausiai iki 2021 metų pavasario. Neva, laiko apsispręsti kurį laiką, žiemos ar vasaros, pasilikti iki kitų metų balandžio negana.

„Motyvacija buvo ta, kad didelė dalis Europos Sąjungos šalių pasisakė už tai, kad komisija įvertintų šitą laiko sukimo sustabdymo įtaką. Įvertintų, kokias pasekmes tai gali turėti“, – sako susisiekimo viceministras Ričardas Degutis.

Ypač greito sprendimo priimti nenori Graikija, Portugalija ir Olandija, kurios tvirtina, kad nėra aišku, ar planas atsisakyti laiko keitimo bent kiek naudingas ekonomikai. Pasak viceministro, kol kas užtikrintai laiką keisti linkusios tik Lietuva, Estija ir Suomija.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra dalis šalių, ypač pietų Europos, kur ir gyventojų apklausos rezultatai rodo, ir komisijos viešųjų konsultacijų rezultatai rodo, jos galbūt net nėra linkusios pritarti“, – sako R. Degutis.

Lietuvoje dėl vieno laiko įvedimo jau vyksta apklausos bei konsultacijos su specialistais.

„Esame atlikę konsultacijas su verslu, taip pat esame atlikę gyventojų apklausas, tai abiem atvejais turėčiau pasakyti, kad su tam tikromis diskusijomis, tiek konsultacijomis su verslu metu, tiek su gyventojais, yra linkstama į vasaros laiką“, – sako R. Degutis.

Atidėtas „laiko reformos“ sprendimas nuliūdino daugelį kalbintų vilniečių, kurie jau svarstė, prie kurio laiko geriausia būtų pasilikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, ar tikrai liksime prie vieno laiko, neaišku, net ir įtikinus kitas šalis sukti laiką nustoti 2021 metais.

Europos Sąjungos institucijos siūlo praėjus 5-iems metams dar kartą šį sprendimą įvertintini.

Jeigu tuomet būtų nuspręsta, kad sezoninio laiko taikymo atsisakymas nėra naudingas, prie laikrodžių sukiojimo dukart per metus praktikos būtų vėl sugrįžta 2026 m.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų