Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė reitingus, kuriuose pagal geriausią parengimą skirtingos disciplinoms išrikiuotos Lietuvos mokyklos bei pirmą kartą išrinktos mokyklos, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę. Taip pat žurnalas išrikiavo šalies savivaldybes pagal mokinių mokymosi rezultatus, mokyklas pagal rezultatus olimpiadose, sudarė kolegijų bei universitetų reitingus.
Persistengė su reformomis
Pristatydamas naujausius švietimo įstaigų reitingus, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad per pastarąjį pusmetį visa švietimo bendruomenė buvo stulbinamai supriešinta.
„Man susidarė toks įspūdis, kad mėgstamiausias šios Vyriausybės žodis yra „reforma“. Panašu, kad buvo stipriai su reformomis persistengta. Tikrai buvo neišmintinga švietimo sektoriuje pradėti bent 15 reformų vienu metu. <...> Blogiausia, kad daugiausia aptariamų reformų tapo kaip ir savitikslės. Dar blogiau, kad pagrindinis jų tikslas nėra kokybės didinimas. Seniai niekur negirdžiu žodžio „kokybė“, – žurnalistams kalbėjo G. Sarafinas.
Pedagogų streikui besitęsiant jau ketvirtą savaitę, G. Sarafinas pažymi, kad net kalbant apie mokytojų atlyginimus neatsižvelgiama į jų darbo kokybę, tik kiekybę.
„Mokytojai galėtų būti apmokami pagal kokybę. Puikūs mokytojai, jų atlyginimai galėtų būti kone dvigubai didesni nei tų, kurie gadina žmonėms gyvenimą. Yra sočiai mokytojų, kurių mokiniai nepasiekia nė 4 dešimtbalėje sistemoje. Tai ką jie veikia toje mokykloje?“, – retoriškai klausė G. Sarafinas.
Jis siūlė prisiminti, kad užtektų įgyvendinti jau anksčiau skambėjusius valdžios pasiūlymus, pavyzdžiui – į gimnazijas priimti tik gabiausius moksleivius. Tačiau, anot G. Sarafino, „šiandien į gimnaziją priimami tie, kurie paeina, ateina, o tie, kurie nepaeina, tuos už ausų atitempia“.
Permainos skatins emigraciją
Švietimo ir mokslo ministrė netrukus turi pasirašyti įsakymą, kuris numatytų, kad stojant į aukštąsias mokyklas nuo 2021 metų, 60 proc. abiturientų stojamojo balo sudarytų valstybiniai brandos egzaminai, 30 proc. metiniai trimestrų pažymiai, o 10 proc. – brandos darbas.
Tačiau naujausi reitingai rodo, kad 2018 metais 4 matematikos „dešimtukininkai“ ir 32 „devintukininkai“ neišlaikė matematikos VBE, Biologijos VBE neišlaikė 3 „devintukininkai, fizikos VBE – 1 „dešimtukininkas ir 3 „devintukininkai“, istorijos VBE – 3 „dešimtukininkai“ ir 7 „devintukininkai“, anglų kalbos VBE – 2 „devintukininkai“.
Net pusės mokinių metiniai pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų VBE rezultatais, o mokinių metinių trimestrų rezultatai, palyginti su VBE rezultatais, skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Todėl žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pažymi, kad mintis net trečdalį stojamojo balo sudaryti iš metinių trimestrų pažymių, gali skatinti emigraciją.
„Mūsų galva, neturėtų būti įtraukti metiniai trimestrai, kaip viena iš dedamųjų, stojant į aukštąsias mokyklas nuo 2021 metų. Jeigu taip atsitiks, mes dar labiau paskatinsime emigraciją. Jeigu regionų vaikai sėkmingai sustos į aukštąsias mokyklas, o mes nuskriausime didmiesčių vaikus, daugybei moksleivių aukštasis mokslas pasidarys nebeprieinamas“ – žurnalistams sakė J. Kučinskaitė.
Pamiršo motyvaciją
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis mano, kad vykdant pokyčius, keičiant stojimo balus ar sistema, pamiršta atsižvelgti į studentų norą ar motyvaciją.
„Reikia užmiršti nuostatą, kad mūsų mokyklose yra nemokytinų vaikų. Ne vaikuose problema. Kai yra motyvacija, noras, viskas yra pasiekiama. Stipriausias variklis – noras. Į šitą faktorių mes beveik neatsižvelgiame, padarėme mechaninį, kompiuterinį priėmimą. Nemažą dalį jaunimo atskiriame nuo aukštojo mokslo, nuo studijų“, – žurnalistams kalbėjo J. Augutis.
