REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

REKLAMA

Pedagogams streikuojant dėl nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo modelio ir, jų teigimu, neaugančių atlyginimų, premjeras Saulius Skvernelis buvo paprašytas situaciją pakomentuoti LRT radijuje.

„Kalbant apie etatinį apmokėjimą – taip, šitas apmokėjimas yra iš esmės, kaip minėjau, teisingas, kadangi jisai nustato visus apmokėjimo ir šaltinius, ir apmokama už visus darbus. Tikrai aš suprantu tuos mokytojus, kurie dirbdavo, turėjo 6-8 kontaktines valandas ir po to galėjo daryti ką nori ir nebūtinai būti mokykloje ar mokykloje darbuotis. Turėti pakankamai daug ir laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra. Etatinis mokėjimas atskleidė be galo (daug) trūkumų, kas buvo mūsų švietimo sistemoje“, – tokie premjero žodžiai nuskambėjo eteryje.

REKLAMA
REKLAMA

Apžvalgininkams žiniasklaidoje, o pedagogams socialiniuose tinkluose ėmus stebėtis premjero mintimis, šis savo „Facebook“ paskyroje kiek vėliau rašė, kad jo mintis esą buvo iškreipta.

REKLAMA

Nuo girto pareigūno iki siūlymo pasigydyti

Nuo pavaduotojo iki Lietuvos policijos generalinio komisaro S. Skvernelis pakilo po to, kai 2011 m. neblaivus Trakų rajono patrulis pražudė tris žmones. Iškart po nelaimės iš pareigų pasitraukė tuometinis policininkų vadas Vizgirdas Telyčėnas, o jo vietą užėmė S. Skvernelis. Po 3 metų prie vairo neblaivus sulaikytas Kriminalinės policijos biuro vadovas. Tačiau į žurnalistų klausimą, ar neketina atsistatydinti, S. Skvernelis atsakė: „Aš jam nepyliau“.

Šiemet vasarį kone paslapčiomis su TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs S. Skvernelis žiniasklaidai pareiškė, kad jiedu kalbėjosi apie „Euroviziją“. „Labai atsakingai svarstėme susidariusią situaciją, kuomet iš „Eurovizijos“ konkurso iškrito mūsų bendra favoritė Lolita Zero“, – žurnalistams šmaikštavo premjeras.

REKLAMA
REKLAMA

Kovą premjeras kritikavo Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus neveiklumą, sakydamas: „Aš per tuos dvejus metus su trupučiu matyčiau vieną realų konkretų darbą. Nežinau, ar jis geras ar blogas, tai yra nupjautą tują prie Neries, kalbant apie nelegalias tvoras. Tą padarė Vilniaus meras“.

Balandį S. Skvernelis pareiškė neketinantis susitikti su naujai išrinktu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, teigdamas, kad pirmininkui reikia grįžti į realybę.

Reikia susivokti naujajam pirmininkui – kuo jis tapo. Suprantu didžiulį džiaugsmą pagaliau laimėjus renkamas pareigas, bet tai „socdemų“ partijos vidaus reikalas. Nacionaliniu mastu nieko neįvyko. Tai yra ne Seimo rinkimai, nors pagal retoriką išrinkto pirmininko atrodo, kad įvyko nauji Seimo rinkimai, susiformavo dauguma, socialdemokratai gavo daugumą rinkėjų. Turbūt reikia grįžti į realybę“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjeras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Birželio 1 d. Seime svarstant alkoholio prieinamumo ribojimo priemones, „tvarkiečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė: „Prisiminkite, ką praėjusį ketvirtadienį kalbėjau. Išeis kas nors iš parduotuvės ir kiš alų po skverneliu“. Pamanęs, kad Seimo narys paminėjo aliuziją į jo pavardę, S. Skvernelis pasakė: „Jūs užkiškite burną šitam žmogui“.

Spalį žiniasklaidoje pasirodė įrašas iš pavasarį vykusio S. Skvernelio susitikimo su medikais dėl didesnių atlyginimų. Rezidentės paklaustas apie gydytojų perspektyvas Lietuvoje, premjeras atsakė: „Dabar išėjus klaus, sakykim, ką čia gero pasakė, kokios bus prognozės rezidentams ir panašiai, aš nieko naujo absoliučiai negalėsiu pasakyti. Ir kad žmonėms pasakyti likit čia, bus viskas gerai, kažkas vyksta, aš negaliu. Pasakykit, kad išvažiuotų“.

REKLAMA

Lygiai po savaitės, atsakinėdamas į opozicijos atstovų klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo, S. Skvernelis dar kartą pasikarščiavo. Į Seimo nario Manto Adomėno šūksnį iš salės premjeras atsakė: „Jūs nešaukite, jeigu esate nestabilus, jums kažkas su sveikata yra blogai, tai kreipkitės į atitinkamas įstaigas“.

Retorika padėjo išgarsėti

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas primena, kad premjero „karjera į aukštumas prasidėjo nuo pakankamai nepagarbaus pokalbio su tuometine Seimo pirmininke“ Loreta Graužiniene.

Vienas tokių pokalbių pavyzdžių – S. Skvernelio atsakymas į L. Graužinienės pastabą, kad jis nesusitvarko su Europos Sąjungos migrantų krize.

REKLAMA

Galbūt daugiau asmens sargybinių, kurių Seimo pirmininkė pageidauja, apsaugos ją ne tik nuo tikrų pavojų, bet ir nuo kalbėjimo, kuris juokina žmones?“, – dar 2015 m., eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, atsakė S. Skvernelis.

„Tada žmonės socialinėje erdvėje sakė, kad jis šaunuolis, nors iš tiesų jo elgesys buvo pakankamai nepagarbus. Šitą jo bruožą priskirčiau prie to, kad jis yra pakankamai karštas. Matėme jį ne vienoje ir ne dvejose vietose pakankamai agresyviai besielgiantį“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.

Tačiau viešųjų ryšių žinovas atkreipia dėmesį, kad su politiniais oponentais naudojama retorika neturėtų persikelti į pokalbius su socialinėmis grupėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kol kas, kad ir kaip gaila man pasakyti, kas buvo premjerui tinkama bendraujant su L. Graužiniene, visiškai netinkama, kai premjeras kalbasi su mokytojais, gydytojais ar dar kažkuo. Taip, esi karštas, bet turi išmokti, kaip tai valdyti, antraip lygioje vietoje galima prisiskaldyti malkų. Naudos, kai „užvažiuoji“ ant šimtų tūkstančių žmonių lygioje vietoje, labai sunku surasti. Po to labai sunku bus bendrauti su tokia tiksline auditorija“, – pastebėjo A. Katauskas.

Rinkėjus ir pritraukia, ir atbaido

Tuo metu politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas neatmeta galimybės, kad tokia savo retorika S. Skvernelis siekia patraukti tam tikrą rinkėjų dalį.

REKLAMA

„Yra tam tikras sąmoningas noras įtikti tam tikrai rinkėjų kategorijai. Jis tikrai protingas žmogus, nėra taip, kad visiškai plaukioja. Jis žino, ko nori, to siekia. Yra kategorija tokių rinkėjų, kuriems reikia griežtesnio ar vaizdingesnio pasakymo“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.

Tačiau ši lazda turi du galus – noras pritraukti vieną dalį rinkėjų tuo pačiu atbaido kitus.

„Kieti pasakymai yra gerai. Bet, jeigu tu įžeidi kažką konkrečiai... Politikai gali atsišaudyti ir rinkėjai visiškai ramiai žiūrės, kaip politikai pešasi. Tai rinkėjams netgi yra atrakcija, jie palygina tuos politikus. Bet, kai jis kalba apie profesines grupes, pasiūlo medikams išvažiuoti – tai yra grėsmė, mes galime likti be gydytojų. Tai nejuokinga visiškai“, – kalbėjo politologas.

REKLAMA

Pagal naujausius rinkėjų apklausos duomenis – S. Skvernelis, kaip galimas kandidatas į prezidentus, yra trečias pagal populiarumą po Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės. Už jį balsą atiduotų 10,5 proc. gyventojų.

Apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu spalio 16-30 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų