Balandžio 24 d., trečiadienis
Vilnius +11°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
1
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Kriminalai
251
R. Daškevičius užaugo Kaune (nuotr. Fotodiena.lt)

Mafijos paslaptys. Kokia buvo snaiperio nušauto „Daškinių“ lyderio vaikystė?

2018-11-15 21:00 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) naujienų portalas tv3.lt
2018-11-15 21:00

Kauno „Daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus gyvenime nuolat figūravo skaičius „vienas“. Jo aplinkos žmonės ne kartą yra sakę, kad būdamas dar gyvas Daškė nuolat kartojo, jog pripažįsta tik pergalę ir, savaime suprantama, pirmąją vietą.

R. Daškevičius užaugo Kaune (nuotr. Fotodiena.lt)
251

Kauno „Daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus gyvenime nuolat figūravo skaičius „vienas“. Jo aplinkos žmonės ne kartą yra sakę, kad būdamas dar gyvas Daškė nuolat kartojo, jog pripažįsta tik pergalę ir, savaime suprantama, pirmąją vietą.

REKLAMA
1

Tikėtina, kad šio garsaus sportininko ir mafijos vadeivos noras būti „numeriu 1“ atsisuko prieš patį R. Daškevičių. Jis buvo nušautas Vilniaus centre. Simboliška, vieninteliu tiksliu snaiperio šūviu į širdį.

Apie R. Daškevičiaus praeitį prieš keletą metų rašė kriminalinių naujienų laikraštis „Akistata“. Remdamiesi jų archyvais pažvelgėme į Kauno „Daškinių“ lyderio praeitį. O ji, kaip ir galima nujausti, buvo itin nerami.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pražūtingas moto

Kas jis, 2001-siais snaiperio šūvio pakirstas R. Daškevičius-Daškė, pagrindinis tuometinės Bokso federacijos ir Kauno „Daškinių“ gaujos žmogus? Kokia buvo jo vaikystė ir jaunystė, kokioje šeimoje jis brendo, kas per draugai jį supo gatvėje ir mokykloje?

REKLAMA
REKLAMA

H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse
(251 nuotr.)
(251 nuotr.)
FOTOGALERIJA. H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse

Tai labai svarbūs klausimai, nes vienos reikšmingiausių XX amžiaus kriminalinio pasaulio įžymybių nužudymas galėjo būti padarytas, įtraukus į jį ne tik tiesioginius užsakovus ir vykdytojus – Daškinių gaujos narius, bet ir žinomus verslininkus.

REKLAMA

R. Daškevičius, žmogus, kurį iki šiol daugelis prisimena ne tik sporto pasaulyje, bet ir iš Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos operatyvinių įskaitų, gimė 1968 metų gruodžio 11-ąją.

Įdomus sutapimas: Kauno Daktarų žvaigždė Henrikas Daktaras gimė lygiai 11 metų anksčiau ir viena diena vėliau (1957-ųjų gruodžio 12-ąją). Atrodo, kad Daškė nuo gyvenimo pradžios buvo „užkoduotas“ bet kokia kaina siekti lyderio pozicijų. Artimi Daškės draugai yra pasakoję, jog jis visada akcentuodavo, kad gyvenime gali būti tik pirmas.

Paskutiniais gyvenimo metais R. Daškevičiaus telefono numeris baigėsi trimis vienetais, tokie pat skaičiai puikavosi ir jo prabangaus „Mercedes-Benz“ numeriuose. Su žmona Gelija ir dviem sūnumis jis gyveno pirmajame aukšte Kauno centre, Griunvaldo gatvėje.

REKLAMA
REKLAMA

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime
(108 nuotr.)
(108 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

Žaliakalnio vaikas

R. Daškevičius buvo paprastas Žaliakalnio vaikas, augęs sunkiai dirbusio statybininko šeimoje, ne vienerius metus gyvenęs kartu su tėvais K. Vasiliausko gatvėje.

Jo motina ilgą laiką buvo ligota, todėl negalėjo dirbti įprastų darbų, bet šeimoje išliko kaip malonaus būdo namų šeimininkė. Moteris labai rūpinosi savo trimis vaikais – Remigijumi, vėliau talentingu drožėju tapusiu broliu Artūru ir seserimi, ilgą laiką Jungtinės Karalystės sostinėje Londone gyvenusia verslininke.

Pats R. Daškevičius visą gyvenimą linko prie sporto ir muzikos. Jo vaikystė prabėgo ne valkataujančių alkoholikų ir gatvės chuliganų aplinkoje, o prestižine laikytoje Kauno zonoje – Žaliakalnio rajone, kuriame nuo tarpukario laikų buvo įsikūrę nemažai kultūros, politikos, visuomenės, sporto veikėjų, karininkų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmosios dabartinio Žaliakalnio teritorijos prie miesto buvo prijungtos dar XIX amžiaus antroje pusėje. Kauno administracinę teritoriją sudarė centrinė miesto dalis su Senamiesčiu, Naujamiesčiu ir Žaliakalniu. Maždaug 1919 metais sparčią plėtrą pradėjusiame Žaliakalnyje namus projektavo žinomi architektai.

Ketvirtame XX amžiaus dešimtmetyje Žaliakalnyje išaugo daug įvairių šiandieninį Kauną reprezentuojančių statinių. Tarp jų – Sporto halė, Prisikėlimo bažnyčia, „Žalgirio“ sporto aikštynas, Dainų slėnis, Aukštesniosios technikos mokyklos rūmai, universitetinių klinikų kompleksas. Šis Kauno rajonas išsiskiria ir didžiulėmis žaliosiomis zonomis. Didžiausia jų – Ąžuolynas, apėmęs 30 ha plotą. Tai vienas iš nedaugelio Europos miško parkų miesto centre. Netoliese – Zoologijos sodas ir Vytauto parkas.

REKLAMA

Bokse neturėjo lygių

Jaunąjį Daškevičių visi vadino Remyga – Žaliakalnio gatvės kalba tai reiškė išdykusį kiemų vaiką ir mokyklos blogiuką. Nors buvo smulkaus sudėjimo, įnirtingai už save kovodavo. Vienas jo bendraklasis, pasakodamas apie kiemų peštynes, kai Remigijus dar buvo mažas, prisiminė, jog jis buvo gabus kovotojas.

2001-ųjų pavasarį R. Daškevičius bendraudamas su žurnalistais sakė, jog boksu susidomėjo būdamas 8 metų. Tuo pat metu pusantrų metų lankė ir plaukimą. Paskui atsidėjo vien boksui. Pagrindinė motyvacija lankyti bokso treniruotes – tam, kad galėtų apsiginti gatvėse ir mokyklose nuo vyresnių Žaliakalnio jaunuolių.

REKLAMA

Pamažu išryškėjo ringo kovotojo dvasia, todėl paauglystės metais R. Daškevičius buvo triskart Lietuvos jaunimo ir jaunių bokso varžybų čempionas, o Sovietų Sąjungos jaunimo turnyre užėmė penktąją vietą.

Kad ir kaip stengėsi mokytojai ir tėvai, jaunasis R. Daškevičius susidėjo su išdykaujančių Žaliakalnio vaikėzų kompanija. Nuo mažumės jis buvo nepaprastai ištikimas savo draugams. Jau tada užsimezgė R. Daškevičiaus pažintys su kauniečiais, vėliau tapusiais Lietuvos sporto ir verslo įžymybėmis.

„Boksavausi apie devynerius metus, tačiau tik šis sportas užgrūdino mano charakterį, sustiprino pasitikėjimą savo jėgomis bei išmokė pakovoti už save. O kai pakliuvau į policijos rankas, žurnalistai vis nepamiršdavo paminėti, kad esu buvęs boksininkas. Ir tie dažni paminėjimai kenkė ne tiek man, kiek pačio bokso įvaizdžiui“, – paskutiniais savo gyvenimo metais R. Daškevičius guodėsi žurnalistams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiti laikai

Vienas buvęs Kauno organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnas yra pasakojęs, jog dar būdamas 16 metų Daškės ir Remygos pravardėmis išgarsėjęs jaunuolis kontroliavo visą Žaliakalnį.

„Jaunystėje jis išgarsėjo muštynėmis ir vagystėmis, o vėliau kriminaliniame pasaulyje prasiskynė kelią į aukščiausią nusikaltėlių lygą. Tačiau Daškė iki pat gyvenimo pabaigos neatsikratė aklo, sunkiai suvokiamo užsispyrimo bei begalinio noro lyderiauti, todėl jis savo elgesiu primena vieną fašizmo pradininkų Benitą Musolinį. Nestebina ir tai, kad paskutiniais gyvenimo mėnesiais kaunietis nesiklausė net jį akylai saugojusių apsaugininkų“, – teigė ne vienerius metus Daškinių veiklą atidžiai stebėjęs operatyvininkas.

REKLAMA

1983–1986 metais Kauno Žaliakalnyje ir aplinkiniuose rajonuose pradėjo itin įžūliai siautėti grupuotė, suburta Vytauto Matusevičiaus-Mato, tarnavusio sovietų desanto kariuomenės sportininkų batalione, ir kitų garsių atletų, vėliau žvėriškai nužudytų – vieno geriausių sovietinėje Lietuvoje dziudo meistrų Vaidoto Stankevičiaus, pagarsėjusio Smauglio ir Stankės pravardėmis, bei Gintauto Bakanausko-Bakano. Du pastarieji, irgi susiję su sovietiniais desantininkais, vėliau prisidėjo prie pirmosios Žaliakalnio „Daškinių“ gaujos sudėties.

Sovietmečiu GRU (karinės žvalgybos) karininkai aktyviai remdavo Kaune pusiau legaliai veikusius atletinės gimnastikos bei Rytų kovų klubus, ieškodami naujokų specialiosios paskirties būriams. Netrukus ne tik karatė ar kultūrizmo mėgėjai, bet ir aukštus titulus užsienio bei Sovietų Sąjungos varžybose pelnę boksininkai bei imtynininkai papildydavo jaunas, fiziškai stiprias, įžūliai veikusias Kauno nusikaltėlių gaujas.

REKLAMA

Č. Jezersko globotinis

1987 metais pašauktas į sovietinę armiją R. Daškevičius išvengė tarnybos atokiausiuose Sibiro arba Vidurinės Azijos regionuose. Tokia laimė jaunam boksininkui nusišypsojo patarpininkavus tuomet garsiam ir įtakingam „Žalgirio“ krepšininkui. Šis tada pasirūpino, kad jo pažįstamą Remygą priglaustų tuometis sovietų armijos karininkas Česlovas Jezerskas.

Netrukus R. Daškevičius buvo perkeltas į Kaune esantį mokomosios desantininkų divizijos vadinamąjį sportininkų batalioną. Apie šiuos batalionus sklido įvairios kalbos. Į juos patekdavo tik rinktiniai lietuvių tautybės jaunuoliai, pasižymintys išskirtiniais fiziniais psichologiniais sugebėjimais. Kaip gerai išmanantys vietos topografiją, lietuviai dar tarnybos metu privalėjo atlikinėti įvairius slaptus pavedimus. Po tarnybos armijoje geriausieji iš jų būdavo siunčiami mokytis į KGB arba GRU.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarnaudamas armijoje R. Daškevičius įsitraukė į sportą ir ėmė aktyviai treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną, dabartinį generolą Č. Jezerską. Įvaldęs imtynių techniką, Daškė netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.

Paklaustas apie pažintį su Daške, Č. Jezerskas neslėpė pažinojęs šį veikėją. Tačiau sakė negalėjęs atsiriboti nuo žmonių, su kuriais kartu tarnavo, sportavo ir dalyvavo varžybose. „Anuomet mano vardu daugelis prisidengdavo, todėl kartais būdavau minimas ne itin maloniose istorijose, − prisiminęs praeitį kalbėjo vienas Lietuvos armijos kūrėjų Č. Jezerskas. – Pasitaikydavo, kai mane supainiodavo su sūnumi. Jis buvo ne itin maloniose istorijose pagarsėjusių kauniečių vaikinų bendraamžis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų