„Pamylėjau tamstą nuo pirmo pasimatymo. Ir taip pamylėjau, iš visos širdies. Dieną ir naktį apie tamstą vien „mislyju“. Tamstos šaukiuosi, baimė mane apima, kad tamsta nedalinies tų pačių jausmų“, – toks prisipažinimas meilėje laiške lietas dar smetoninėje Lietuvoje.
Ìr nugulęs jis 1926-ais išleistoje knygoje „Lietuvių raštvedys“. O štai tokius žodžius iš savo močiutės sesers gavo Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Į jos rankas pakliuvo prieš beveik keturiasdešimt metų ranka rašytas giminaitės laiškas.
Pavyzdžiui, tokie žodžiai: „Jeigu aš gyvenime turėjau ką nors gero ir brangaus, tai esu dėkinga už tai savo beraščiams kaimiečiams tėvams. Jų pamokymai, pavyzdžiai ir aiški moralė lydėjo mane visą gyvenimą.“
Šios eilutės iš priešmirtinio buvusios pedagogės atsisveikinimo su artimaisiais. Į jį ligų kamuojama 74-erių moteris sudėjo viską – ir prisiminimus, ir pamokymus.
„O dabar dažniausiai mes matome elektroninius laiškus: „Kur LD“, „Ką vk“ ir „Kur eisim“. Na, žodžiu, tokiais trumpiniais tik, ir kartais ir be lietuvybės. Ir be įžangų, ir be atsisveikinimų. Tik tiesiai prie reikalo", – sako Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė.
Lietuvos pašto atstovai pritaria muziejieninkams. Net tyrimai rodo, kad žmonės kasmet ranka rašo vis mažiau laiškų. Paskaičiuota, kad kasmet siunčiamų laiškų kiekis sumažėja keturiais procentais.
Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų departamento vadovas sako, kad Lietuvoje jų rašoma dar mažiau. Laiškų kiekis mažėja ir pasaulyje: 2017 m. jų buvo 73 mlrd. vnt., o 2018 m. – 64 mlrd. vnt.
„Tiesiog šiandieninės technologijos jos yra gan patrauklios vartotojui. Čia ir daug greičiau, daug paprasčiau – čia išsiunčiau, čia jau iš karto gavo. Dėl to tiek Europoje, tiek, Lietuvoje, tiek visame pasaulyje tai yra normali tendencija", – sako Lietuvos pašto atstovas Norbertas Žioba.
Ir vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojas siunčia ir gauna 22 laiškus. Iš viso per metus vien Lietuvoje siunčiama ir gaunama daugiau kaip šešiasdešimt milijonų laiškų. Tiesa, paštininkai negali pasakyti, kiek iš šių laiškų buvo rašyta būtent ranka. Ilgų laiškų rašymo nykimą užsimojo kompensuoti atvirlaiškių mylėtojai. Vilnietė Renata nė nesuskaičiuoja, kiek rašo ir kiek gauna atvirlaiškių. Ir visi jie, kaip sako moteris, rašyti tušinuku.
„Aš manau, kad tai daug asmeniškiau. Ir pačiam žmogui, ir man yra maloniau gauti laišką popierinį, ir prisideda tai, kad dar pridedi savo kūrybos. Savo rankų darbo", – sako idėjos iniciatorė Renata Dumčiūtė-Guettal.
Socialiniame tinkle „Instagram“ Renata dar ir dalijasi vaizdais, kur džiaugiasi kiekvienu gautu laiškeliu ar atvirlaiškiu. Psichologai sako, kad prie minčių dėliojimo ar popieriaus lape, ar barškinant klavišais turėtume grįžti visi. Mat tai padeda atsikratyti liūdnų minčių ir emocijų. Tiesa, ranka rašyti laiškai kur kas vertingesni, jie prilygsta dovanų kūrimui savo rankomis. Bet čia pat Asmens sveikatos klinikos psichologė Daiva sako, kad nesvarbu, elektroninius ar ranka, svarbu, kad iš viso norėtume rašyti laiškus.
„Jeigu žmogus labai piktas, nerimastingas ar kyla kažkokios automatinės mintys, kai kuriam visokius baisius labai scenarijus, tai rašymas gali raminti, nesvarbu, kokiu būdu išdėstom savo mintis. Tarsi išrūšiuojam į kažkokias lentynėles. Didžiajai daliai tas išsikalbėjimas, išsirašymas tikrai pravalo smegenis, padeda susidėlioti. Padeda aprimti", – sako psichologė Daiva Balčiūnienė.
Ir kaip smagu, jeigu pravėrus pašto dėžutės duris taip pat randame tokį patį išsikalbėjimą. Tiesa, psichologė nepataria išsiųsti laiško, jeigu jį rašėme labai susierzinę ir liejame jame savo pyktį. Tokį laišką geriau sudeginti.
