Ministras teigė, kad daugelis įstaigų bus pertvarkomos, bet uždaryti jų neketinama. Esą įstaigoms, kurios nepateks į naujai formuojama tinklą, veiklos tiktai atsiras. Tikimasi, kad Seimas dar šios sesijos metu palaimins naujus sveikatos apsaugos reformos pakitimus ir jau kitais metais reforma startuos visu pajėgumu.
Pasak ministro naujas sveikatos sistemos reformos projektas turi užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos, saugios ir gaunamos laiku. Teikiant naują projektą buvo atsižvelgta į prezidentės ankstesnius pastebėjimus apie galimą prieštaravimą Konstitucijai dėl diskriminavimo dėl ūkio ir konkurencinių teisių užtikrinimo.
Didžiausia naujiena Seimui teikiamame sveikatos sistemos reformos projekte – įstaigų tinklo formavimo kriterijai.
Naujasis įstaigų tinklas bus formuojamas atsižvelgiant į 5 kriterijus:
įstaiga turės užtikrinti paslaugų teikimą visą parą,
paslaugos privalės būti daugiaprofiliškos (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, tarkime, chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija)
turės būti tam tikras gyventojų skaičius regione,
išvengiamos hospitalizacijos rodiklis,
geografinis atstumas, nes į gydymo įstaigą žmonės turės galėti atvykti per vieną valandą. Įstaigos taip pat turės turėti licenziją ir nebūti baustos.
Į šį tinklą galės pakliūti valstybinės ir privačios įstaigos, bet, pasak ministro, neaišku, kiek privačių įstaigų norės ir galės būti tinklo dalis. Ligoninių tinklas bus formuojamas ir peržiūrimas kas penkeri metai. Siekiama, kad į įstaigų tinklą pakliuvusi ligoninė būtų užima apie 300 dienų per metus.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, gydymo įstaigose, kurios priklausys formuojamam tinklui, atsiras valdybos, padėsiančios vadovauti įstaigai. Valdybose bus po penkis žmones, kurie bus renkami iš „vidaus ir iš išorės“.
Taip pat bus siekiama steigti stebėtojų tarybas, į kurias, tarkime provincijoje, įeitų savivaldos atstovai. Bus siekiama apriboti įstaigos vadovų kadencijas, norima, kad vadovauti galėtų tik dvi kadencijas. Tiesa, mažoms įstaigoms ši taisyklė negalios.
Ministras A. Veryga sakė, kad kol kas jis neįsivazduoja, kiek šalies ligoninių priklausys tinklui, kiek privačių įstaigų norės ir galės jungtis prie tinklo. Pasak ministro, nėra tikslo sumažinti įstaigų skaičių, norima tiesiog pagerinti paslaugas, sutvarkyti "aktyvaus gydymo lovų skaičių".
Šis naujas sveikatos apsaugos sistemos reformos projektas atsirado todėl, kad šalies vadovė ankstesnįjį – vetavo. Veto motyvas buvo galimi prieštaravimai Konstitucijai bei tam tikri procedūriniai pažeidimai.
Prezidentė tą kartą pareiškė, kad nuostata, jog stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės, galėjo prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui.
Dabartiniame projekte to nelieka ir privačioms įstaigoms atveriamas kelias tapti įstaigų tinklo dalimi. Tiesa, pasak ministro, privačių gydymo įstaigų šalyje yra vos pusė procento, todėl kiek jų taps tinklo dalimi – nežinia.
