REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
207
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai Audriaus Bareišio nuotr.

Iš Klaipėdos kilusio 19-mečio Justo gyvenimo istorija lengvai sukrečia. Pinigų narkotikams, alkoholiui ir merginoms pritrūkęs tada vos 17 metų paauglys kartu su draugu įvykdė plėšimą.

207

Iš Klaipėdos kilusio 19-mečio Justo gyvenimo istorija lengvai sukrečia. Pinigų narkotikams, alkoholiui ir merginoms pritrūkęs tada vos 17 metų paauglys kartu su draugu įvykdė plėšimą.

REKLAMA

Sulaukė lygtinės bausmės, kuri neįtikino sugrįžti į doros kelią. Netrukus įvykdė dar vieną panašų nusikaltimą, po kurio teismas jau pasiuntė nepilnametį už grotų. Su Justu pasikalbėjome Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, kur jis šiuo metu atlieka bausmę.

Atvirame pokalbyje dabar jau 19 metų vaikinas papasakojo apie tai, kas jam buvo sunkiausia už grotų. Taip pat apie žiaurias gyvenimo už grotų taisykles, kurių, siekiant išvengti problemų, privalu laikytis.

Už kokius nusikaltimus atsidūrei už grotų?

Už grotų patekau 2016 metais. Už plėšimą. Mat jau buvau prieš tai nuteistas už panašų nusikaltimą lygtinai. Esu apiplėšęs žmogų. Labai reikėjo pinigų, tad su draugais nusprendėme taip jų prasimanyti.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl taip labai reikėjo pinigų?

Reikėjo narkotikams, alkoholiui. Norėjosi ir su merginomis pabūti. Bet už grotų atsidūriau ne už pirmą apiplėšimą. Jau turėjau trejus metus probacijos (lygtinis paleidimas, kai per tam tikrą teismo nurodytą laiką negalima padaryti jokių nusikaltimų – aut. past.).

REKLAMA

Teismas paskyrė 1 metų ir 7 mėnesių bausmę, bet per tą laiką padariau dar vieną nusikaltimą, tai bausmė buvo prailginta. Mat turėjau dar vieną bylą, kur lifte žmogų užpuolėme su draugu. Tas žmogus norėjo mums „pripaišyti“ peilį (teigė, kad užpuolikai su savimi turėjo peilį – aut. past.), bet nepavyko.

Pamenu, tada mus su draugu kriminalistai pasodino atskiruose kambariuose. Tai atėjo vienas kriminalistas iš kito kambario ir sako, kad man draugas visą kaltę man verčia. Esą teigia, kad aš tą peilį turėjau. Tada su kriminalistais nemokėjau dar šnekėti.

REKLAMA
REKLAMA

Tai iškart pasakiau, kad jis tą peilį turėjo, o ne aš. Visą kaltę jam suverčiau. Paskui su tuo draugu dar susitikę buvome, bet tada bijojau jam prisipažinti. Tačiau paskui per teismą pasakiau, kad kriminalistai apgavo mane. Taip mano draugui davė metus lygtinai, o man papildomai metus laisvės atėmimo.

Ką prisimeni iš to meto, kai atsidūrei įkalinimo įstaigoje?

Prieš tai, tardymo izoliatoriuje prasėdėjau apie savaitę. Žiauriai bijojau keltis į „zoną“. Tokia baimė buvo apėmusi. 17 metų man tada juk tik buvo. Nežinojau, kaip reikės čia gyventi, kaip elgtis, kaip elgiasi su kitais. Pirmą dieną persikėliau į „zoną“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patekau į „gaidyną“ ir į „ožyną“. Buvau „gaidys“ ir „ožys“. Jau pirmą dieną atėjo „viercho“ „dūchas“. Jis mane su vandeniu apipylė. Norėjo pasityčioti iš manęs. Aš puoliau muštis, ginti save.

Paskui buvau iškviestas į viršų pas „vierchus“. Pasikvietė į kambarį ir trise mane sulupo. Už tai, kad pasipriešinau. Ten negalėdavai be jų pasiklausimo „sukti judesio“. Pavyzdžiui, mušti kažko kito arba išmušinėti skolų. Tik su jų leidimu. Kiekvieną kartą reikėdavo jų atsiklausti.

Pavyzdžiui, man kažkas suplėšo „tapkę“. Nueinu pas juos ir pasakau, kad man tas ir tas suplėšė „tapkę“. Klausiu, ar galiu „lipinti kasiaką“. Man pasako „taip“, tada „lipinu kasiaką“. Paskui tas žmogus man skolą atiduoti turi.

REKLAMA

Kai sėdėjau Šiaulių tardymo izoliatoriuje, man kartu sėdintys asmenys aiškino viską kitaip nei yra iš tikrųjų. Turi žinoti, kam gali duoti į galvą, o kam negali. Bet dabar čia (Kauno nepilnamečių kolonijoje – aut. past.) labai viskas pasikeitę. Gerokai mažiau smurto liko. Ir pačios gyvenimo sąlygos yra geros.

Kokioje šeimoje tau teko augti?

Turiu mamą, dvi seses ir brolį. Visi yra vyresni už mane. Tiesa, dar vienas brolis jau yra miręs, o kitas gyvena savo gyvenimą. Esu vienintelis bausmę atliekantis šeimoje. Susirašinėjame su artimaisiais, bendravimas kažkoks išlikęs.

Kaip pradėjai vartoti narkotikus?

Kažkada buvau pasiėmęs žolės. „Pamėtyti“ (prekiauti – aut. past.) norėjau, bet pradėjau pats rūkyti. Tada dar draugas geras iš užsienio grįžo. Tai pradėjome su juo „prikolinti“. „Užšokau“.

REKLAMA

Kada tau atsivers vartai į laisvę?

Kitais metais vasario 24 d. išeinu. Dabar atrodo, kad gal ir nedaug liko. Bet laikas čia lėtai slenka. Nebent susirandi veiklos. Bandau viską daryti, kad kuo greičiau tas laikas praslinktų.

Ar atsidūręs laisvėje vėl nepradėsi vartoti narkotikų?

Stengsiuosi negrįžti į tą pačią draugų aplinką, kurioje viskas prasidėjo. Mama persikraustė į kitą miestą. Stengsiuosi pats į užsienį išvažiuoti pas seserį. Tai neturėčiau pradėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų