REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių.

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių.

REKLAMA

Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre. O šis nukastas purvinas takas, žadama, kažkada taps modernus ir patogus pėstiesiems ir dviratininkams, mat tiesiamas su ES parama. Tačiau kol kas miestiečiai priversti čia braidyti per purvą. O daugybė kitų projektų, kuriems gyvybiškai svarbi ES parama, pakibę ant plauko. Aiškėja, kad Lietuva nesugeba įsisavinti jau numatytų europinių pinigų.

„Neįsisavinti pinigai yra labai didelė problema. Tas lėšas galėtume nukreipti į ekonominį skatinimą. Kai turime subalansuotą biudžetą, suveikus ekonominiam multiplikatoriui, išleidus pinigus rinkoje, jie grįžtų atgal su dvigubu efektu“, – sakė finansų ekspertas Marius Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA

Kad spėtų pasinaudoti ES parama, sostinės ir vyriausybės valdininkai skuba derinti čia turinčio išdygti 80 mln. Eur vertės naujo Nacionalinio stadiono projektą. Iki finansinio laikotarpio pabaigos likus vos dvejiems metams, Lietuva panaudojo vos ketvirtadalį ES numatytų daugiau kaip 8 mlrd. Eur ir pagal šį rodiklį sąjungoje esame septinti nuo galo iš 28 valstybių. Finansų ministerija mėgina raminti, kad tam valdžia dar turi laiko – penkerius metus.

REKLAMA

„Europiniai pinigai planuojami 7+3 metai. Per 7 metus turime pasirašyti visas sutartis paramos, per 10 metų jas išmokėti. Tai reiškia, kad šiandien turime 60 proc. sutarčių pasirašytų, iki 2020 turime pasirašyti 100 proc. iki 2023 turime visas išmokėti. Tikrai dar turime laiko“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Tokia finansų ministerijos ramybė stebina savivaldybių atstovus. Šie ragina vyriausybę peržiūrėti savo reikalavimus, mat negauti ES paramos milijonai reiškia mažesnius atlyginimus, mažiau darbo vietų ir paslaugų gyventojams. Savivaldybių atstovai žeria ir pastabas, kodėl vėluojame pasinaudoti pinigais iš Briuselio.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai ilgi terminai vertinimo. Projektas pateikiamas, agentūroje vertinimas užsitęsia iki metų, reikalaujama papildomų dokumentų“, – teigė savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Dabar ES finansuojamuose projektuose Lietuva turi apmokėti 25 proc. projektų kainos. Tačiau jau po dvejų metų kaip vidutiniokei pagal išsivystymą Lietuvai iš savo kišenės gali tekti prisidėti dvigubai daugiau – dengti 45 proc. projekto išlaidų. Savivaldybės skundžiasi, kad europiniams projektams pinigų neturi jau dabar, o reikalaujant pinigais prisidėti dar labiau, ES parama taps nebepasiekiama svajone. Be to, finansų ministerija joms dar ir griežtina skolinimosi sąlygas. Jei savivaldybė neturi pinigų, tai ir į paramą pretenduoti negalės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistų teigimu, Lietuva jau tradiciškai nespėja panaudoti po daugiau kaip pusę mlrd. Eur kasmet ES lėšų, o tokia tendencija valstybę dar labiau stumia į neaugančių vidutinių pajamų spąstus ir užprogramuoja nuolatinį atsilikimą nuo ES senbuvių.

„Nėra Lietuvoje ko įgyvendinti, viskas sutvarkyta? Greičiausiai projektai neįgyvendinami ir lėšos sustabdomos tik todėl, kad žmonėms trūksta fantazijos, įgūdžių, kur pinigus panaudoti. Dabar kai kurias investicijas Lietuvai būtinas investicijas būtų galima pasidaryti už ES pinigus, vėliau reikės daryti už savus“, – kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Lietuvos ekonomika neauga greičiau nei Vakarų Europa. Reiškia mes nesivejame. O pinigų nepanaudojimas mums nepadeda. Nesiveržiant į priekį mes nesugebėsime išspręsti emigracijos ir gyvenimo lygio skirtumų“, – sakė M. Dubnikovas.

Pati finansų ministerija pripažįsta, kad nepakankamos ES investicijos lėtins Lietuvos augimo greitį, tad nors dėl to biudžetas ir atrodo perteklinis, vis mažiau pinigų gali likti keliams tiesti, mokykloms bei ligoninėms renovuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų