Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2018.10.29 14:51
Elektroninės paslaugos (nuotr. 123rf.com)

Elektroninės paslaugos (nuotr. 123rf.com)

Kai reikia ką nors išversti iš kalbos, kurios nemokate, naudojatės „Google vertėjo“ paslaugomis?

Metas keisti įpročius. Patikimos lietuviško vertėjo internete paslaugos, pritaikytos įvairioms operacinėms sistemoms, sulietuvintos technologijos bei daugybė kitų naudingų dalykų virtualioje erdvėje jūsų laukia nemokamai.

REKLAMA

Išbandykite lietuvišką vertėją internete

Jei vis dar neišmokote anglų ar prancūzų kalbos, bet kartais reikia išsiversti vieną kitą sakinį, neskubėkite į „Google vertėjo“ svetainę. Pabandykite lietuvių sukurtą mašininio vertimo sistemą. Naudodamiesi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų sukurta nemokama vertykle, galite internetu realiu laiku versti žodžius, frazes ir ištisus tekstus iš lietuvių į anglų ir prancūzų kalbas ir iš jų. Vertyklė gali greitai išversti ne tik bendro pobūdžio, bet ir informacinių technologijų, teisės sričių tekstus. VU mokslininkų sukurta sistema išlaiko ir pradinį šaltinio formatavimą, todėl jei jūsų tekste buvo paryškintų ar kursyvu parašytų žodžių, išverstame tekste jie bus pažymėti taip pat, kaip ir pradiniame.

„Ši vertyklė pritaikyta Android, iOS ir Windows Phone operacinėms sistemoms, taip pat galite naudotis mobiliosiomis programėlėmis, taigi savo išmaniuosiuose įrenginiuose galėsite naudotis be jokių kliūčių“, – kviesdama išbandyti lietuvišką alternatyvą užsienietiškoms interneto vertimo sistemoms sako programų lokalizavimo dalies vadovė VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Valentina Dagienė.

Pasinaudoti lietuviška vertykle labai parasta, nes VU mokslininkai pasirūpino ir specialiu žiniatinklio naršyklės įskiepiu, pritaikytu populiariausių naršyklių („Chrome“, „Firefox“, „Internet Explorer“, „Safari“ ir „Opera“) naujausioms versijoms.

REKLAMA

Pasakodamas apie lietuvių mokslininkų sukurtą sistemą ir mašininio vertimo paslaugų plėtrą, kuri šiuo metu vyksta įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą, VU ekspertas Virginijus Dadurkevičius sako, kad sukurti ir tobulinti lietuvišką „vertėją internete“ skatino kelios priežastys.

„Google vertėjo“ taikomųjų programų sąsaja yra mokama paslauga, o mūsų vertimo sistema bus nemokama visiems naudotojams, kurie norės ją integruoti į savo vidines informacines sistemas. Dar vienas svarbus skirtumas – verslas (šiuo atveju – kad ir Google) gali bet kada pakeisti naudojimo sąlygas ir padaryti paslaugą neprieinamą arba neįperkamą, – sako jis. – Naudodamasis privačių bendrovių mašininio vertimo paslaugomis, niekada nežinai, kur dar verčiamas tekstas nukeliauja, kur dar jis yra saugomas, kokia papildoma jo analizė atliekama, ar tekste esantys duomenys nėra panaudojami be autorių sutikimo ir pan. Galų gale, net negali būti tikras, kad vardan kitų valstybių interesų kada nors nebūsi sąmoningai klaidinamas. Mūsų sukurta mašininio vertimo infrastruktūra veiks kaip Lietuvos valstybės informacinė sistema su griežtai reglamentuotomis kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos savybėmis, o jos paslaugos tikrai bus teikiamos ilgą laiką tomis pačiomis sąlygomis“, – sako jis.

Mokslininkas priduria, kad anksčiau Lietuvoje sukurtų mašininio vertimo sistemų vertimo tikslumas buvo tolygus ar geresnis už „Google Translate“, tačiau Google šiandien naudoja naujesnes, neuroniniais tinklais grįstas technologijas. Mūsų šalies kalbos technologai nelinkę nusileisti – gerinama mašininio vertimo kokybė, įtraukiamos naujos kalbos, integruojama  šneka ir vertimas.

REKLAMA

„Šiuo metu didžioji dalis valstybės elektroninių paslaugų portalų nėra išversti į kitas kalbas arba išversti tik į vieną, o informacija reguliariai neatnaujinama. Mūsų kuriama e. paslauga leis valstybės institucijoms ne tik turėti informaciją 5 kalbomis, tačiau ir pritaikyti vertimą savo sričiai, kad jų naudojama terminija vartotojams būtų išversta korektiškai – vos tik informacija bus įdėta, vartotojai iš karto galės matyti ją 5 kalbomis“, – apie šiuo metu vykstančius darbus pasakoja V. Dadurkevičius.

Taip pat kuriama ir mašininio vertimo infrastruktūra, kuri leis verslui įsidiegti mašininį vertimą į savo informacines sistemas, o tai padės pritraukti daugiau kitakalbių jų paslaugų pirkėjų. „Pavyzdžiui, skelbimų portalas galėtų automatiškai versti vartotojų įvestą skelbimą kitakalbiams, taip užtikrinant, kad skelbimą perskaitys ne tik lietuvių kalbą suprantantys asmenys“, – priduria ekspertas.

Pasak V. Dadurkevičiaus, jų tikslas, kad ateityje visa informacija lietuvių kalba būtų pasiekiama kitakalbiams ir atvirkščiai – kad lietuviškai kalbantys vartotojai nejaustų apribojimų, kai reikia gauti ir suprasti informaciją kitomis kalbomis. Todėl reikėtų sukurti kokybiškas, korektiškai ir atsižvelgiant į kontekstą verčiančias visų kalbų mašininio vertimo sistemas bei užtikrinti, kad tokios mašininio vertimo paslaugos būtų prieinamos įvairiomis priemonėmis ir jų neribotų nuolat atsirandančios šiuolaikinių informacinių technologijų naujovės. Tai reiškia, sako jis, kad lietuviškoje elektroninėje vertimo sistemoje turi atsirasti naujos vertimo kryptys, ji turi būti papildyta žodynais, terminynais ir tekstynais. „Taip pat reikalinga integracija su kitomis kalbinėmis technologijomis, pavyzdžiui, įvairių kalbų automatiniu šnekos atpažinimu, šnekos sinteze. Ir, be abejo, visa tai turi būti daroma naudojantis naujausiomis technologijomis“, – priduria jis.

REKLAMA

vertimo pavyzdys

vertimo pavyzdys

Programos lietuviškai – įmanomos

Jei straipsnį paskaitėte iki šios vietos, jums tikrai kilo klausimas: o kaipgi visa tai padaryti lietuviškai, jei net „sms“ žinutes ilgai rašėme be lietuviškų „nosinių“ ir „paukščiukų“?

Viskas keičiasi. Įgyvendinus pastaruoju metu vykdomą ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų plėtra ir tobulinimas“, bus sukurtos naujos technologijos, pagerės vertimo kokybė, atsiras platesnis kalbų, iš kurių ir į kurias galima versti, pasirinkimas: bus galima versti tekstus iš lietuvių į lenkų, vokiečių, rusų kalbas ir atvirkščiai. Modernizuota sistema vartotojams bus patogiau naudotis tiek asmeniniams, tiek komerciniams tikslams. Tačiau programų lokalizavimas – ne tik vertimas. Jau anksčiau buvo įgyvendintas projektas „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, kurį taip pat finansavo ES fondai. Jo metu buvo sulietuvinta ir pritaikyta visuomenės poreikiams dalis programinės įrangos.

„Vykdant šį projektą buvo kuriami sprendimai, kaip saugoti lietuvių kalbą visose viešojo valstybės gyvenimo srityse ir mažinti skaitmeninę atskirtį: lokalizuotomis programomis ir sukurtais žodynais gali naudotis viešojo sektoriaus institucijos, privačios įmonės ir bet kuris visuomenės narys, nepriklausomai nuo savo išsilavinimo ir kalbų mokėjimo“, – pasakoja prof. dr. V. Dagienė. Visa tai integruota ir į interneto svetainę Raštija.lt, kurios ištekliais visi norintieji gali laisvai naudotis ar juos parsisiųsti. Apgailestaudama, kad Lietuvoje programinės įrangos lokalizavimo darbai buvo pradėti vėliau negu daugelyje Europos šalių, mokslininkė pabrėžia, kad siekiant sėkmingai mažinti visuomenės skaitmeninę atskirtį, labai svarbu, kad programinės įrangos sąsajos su naudotoju būtų pateiktos lietuvių kalba: „Tada programine įranga bus patogu naudotis, tarsi ji būtų sukurta naudotojo kultūrinėje terpėje. Visa tai prisideda prie bendruomenės formavimo, švietimo bei mokymo, socialinio tinklo kūrimo“, – sako prof. dr.V. Dagienė.

REKLAMA

Mokslininkai jau bando lietuviškai prakalbinti kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitus prietaisus, o skalbyklės, indaplovės, savaeigiai dulkių siurbliai ir kiti įrenginiai, kurie atlieka darbus be žmogaus pagalbos, jau ne naujiena. Todėl programos taip pat turi būti prieinamos ir gimtąja kalba. Būtent todėl, atsižvelgdami į lietuvių kalbos ir kultūros ypatumus, VU mokslininkai šiuo metu kuria originalią programinės įrangos lietuvinimo kokybės ekspertinio vertinimo elektroninę paslaugą – siekiama sukurti automatinio išteklių vertinimo, grafinės sąsajos vertinimo komponentus tam tikroms sritims. Nors žmogus dar ilgai turės „mokyti“ mašinas kalbos niuansų, turiningesnių ir tikslesnių posakių, elektroninė paslauga suteiks galimybę vertėjams, vertimo įmonėms, valdžios institucijoms, programinės įrangos kūrėjams įvertinti lokalizuotos programinės įrangos kokybę, suvienodinti naudojamą terminologiją, pagerinti programų kokybę.

„Programų lokalizavimas nėra tik jų išvertimas ar sulietuvinimas. Tai ir jų pritaikymas Lietuvos vartotojams, atsižvelgiant į daugybę dalykų – programos kontekstą, tikslinę auditoriją ir kt. Programos teikiami pranešimai turi būti ne tik išversti į lietuvių kalbą, jie turi būti tikslūs ir prasmingi“, – sako prof. dr. V.Dagienė.

Iki 2021 m. numatoma lokalizuoti mobiliųjų įrenginių programėlių (angl. apps) kūrimo priemones „App Inventor“, duomenų statistinio apdorojimo paketą „R“, interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonę Joomla! bei atnaujintą raštinės paketą „LibreOffice“. Visu tuo bus galima nemokamai naudotis internete. 



REKLAMA

Ragindama naudotis sulietuvintomis technologijomis, prof. dr. V.Dagienė pabrėžia, kad jos naudingos mums visiems, pavyzdžiui, smulkūs verslininkai, ūkininkai, žmonės, kurie nemoka anglų kalbos, gali pasinaudoti programomis lietuvių kalba.

„Jau dabar dauguma vartotojų turi mobiliuosius įrenginius su įdiegta mobiliąja operacine sistema „Android“, kuri projektuojama pasitelkiant atviro kodo principus. Atvirųjų programų sprendimai plačiai naudojami populiariausiose mokslo tyrimų srityse: didieji duomenys, giluminis mašininis mokymasis, debesų kompiuterija, daiktų internetas ir kt. Įprastais mokslininkų įrankiais tampa atviro kodo statistinis paketas R ir programavimo kalbos „Phyton“ atviro kodo aplinkos“, – sako mokslininkė. Todėl, anot jos, sulietuvintų skaitmeninių technologijų sklaida gali prisidėti prie ekonominės infrastruktūros plėtros, skatins įmonių, ypač mažų ir vidutinių, tarpusavio sąveiką, o tai turės teigiamos įtakos regionams.

„Be to, programų lokalizavimas reiškia, kad lietuvių kalba bus lygiateisiškai vartojama visose srityse, – sako prof. dr. V. Dagienė, – o tai sudarys palankias galimybes Lietuvos gyventojams naudotis informacinės visuomenės teikiamais pranašumais, sėkmingiau tobulinti gebėjimus ir konkuruoti darbo rinkoje, sumažės socialinė gyventojų atskirtis, nes visi, net nemokantys užsienio kalbų, galės nemokamai pasinaudoti informacinėmis technologijomis“.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Egė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai
DABAR RODOMA
Baltasis ar rudasis: kokį cukrų rekomenduoja dietologė?
DABAR RODOMA
Vairuotojų galvos skausmas – senos padangos: kur atsikratyti
DABAR RODOMA
Žmonės susiėmę už galvų: laidoja kaip per karą
DABAR RODOMA
Pravirkusi R. Šakalytė-Jakovleva peikė valstybės institucijas ir atsiprašė žiūrovų
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Žemėlapis (nuotr. 123rf.com)
Ar žinote, kad visą Lietuvos teritoriją apima vienas didelis topografinis žemėlapis, kurio dalys nuolat skaitmeninamos, o jo pagrindu kuriamos ir teikiamos įvairios ...
Elektroninės paslaugos (nuotr. 123rf.com)
Kai reikia ką nors išversti iš kalbos, kurios nemokate, naudojatės „Google vertėjo“ paslaugomis? Metas keisti įpročius. Patikimos lietuviško vertėjo internete paslaugos, ...
Mokymasis per nuotolį (nuotr. 123rf.com)
Prireikus taiklesnio žodžio arba pasitikrinti, ar teisingai jį parašėte, ar kablelis ir nosinė nutūpė reikiamoje vietoje – neskubėkite prie knygų lentynoje „tokiems atvejams“ ...
REKLAMA

Top Video

Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Dovilė Šakalienė sulaukė grasinimų: kreipėsi į prokuratūrą
DABAR RODOMA
Vaikus atgavusi Egė Kručinskienė: „Vaikai labai pasikeitę“
DABAR RODOMA
Užplūdo skambučiai iš Mozambiko
DABAR RODOMA
Nufilmavo beširdišką Alytaus vairuotojo poelgį – partrenkęs šunį nesustojo
DABAR RODOMA
Naujas skandalas Kaune: po auklėtojos skundo šeima neteko vaiko
DABAR RODOMA
Klaipėdos soduose – trijų lavonų kūnai
DABAR RODOMA
Baltasis ar rudasis: kokį cukrų rekomenduoja dietologė?
DABAR RODOMA
Vairuotojų galvos skausmas – senos padangos: kur atsikratyti
DABAR RODOMA
Žmonės susiėmę už galvų: laidoja kaip per karą
DABAR RODOMA
Pravirkusi R. Šakalytė-Jakovleva peikė valstybės institucijas ir atsiprašė žiūrovų


TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų