Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.
Išlaidos ir deficitas auga
„Antrus metus projektuojame viešųjų finansų perteklių. Tai investicijos į ateitį, švietimą ir mokslą, socialinę apsaugą, žmones. Stebėdami besikeičiančią tarptautinę aplinką, turime elgtis atsargiai, apdairiai ir užtikrinti stabilumą, kad ateityje nereikėtų bėgti ir imti brangių greitųjų kreditų“, – pristatydamas biudžetą kalbėjo V. Šapoka.
Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau, nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).
„Jeigu žiūrėtume, kur išlaidų auga daugiausiai, matome, kad tai yra sveikatos apsauga – beveik 280 mln. eurų, švietimas – 185 mln. eurų, socialinė apsauga 151 mln. eurų“, – pažymėjo ministras.
Nuo sausio 1 d. minimali mėnesio alga didėja 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sieks 555 eurus. Vaiko pinigai nuo 30 eurų didinami iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro) iki 358,3 euro.
Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc. BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.
Svarbiausias klausimas – algos
Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius stebėjosi, kaip „greitai ir lakoniškai“ finansų ministras pristatė Seimui kitų metų valstybės biudžetą, bei teiravosi, kaip kitąmet keisis pedagogų atlyginimai.
„Ar jūs neturite kuo pasigirti, ar bijote ką nors pripainioti? Mano įsitikinimu, biudžetas yra ne tik apie skaičius, bet ir apie žmones. Noriu jūsų paklausti, kiek kitų metų pabaigoje mokytojų vidutiniai atlyginimai viršys vidutinį atlyginimą Lietuvoje?“, – klausė A. Kubilius.
Finansų ministras tikino pasitikintis švietimo ir mokslo ministre, kuri turėtų „efektyviai pasinaudoti jai skirtomis lėšomis“, todėl „atlyginimai tikrai augs“. Tačiau apie konkrečius skaičius V. Šapoka nekalbėjo.
Seimo narys Edmundas Pupinis pastebėjo, kad pedagogai jau nesulaukė ir pernai jiems duotų pažadų ištesėjimo apie didėsiančias algas. Jis V. Šapokos teiravosi, kaip švietimo ir mokslo ministrė „turėtų įvykdyti tą stebuklą“.
„Kalbant apie skaičius, pakartosiu tai, ką pristačiau, švietimo srities finansavimui papildomai skirta 185 mln. eurų. Tikiu, kad ministrė juos panaudos efektyviausiu būdu“, – kartojo V. Šapoka.
Tuo metu konservatorius Mykolas Majauskas teiravosi, kaip keisis gerai besimokančių medikų rezidentų stipendija kitąmet.
„Pristatydamas biudžetą orientuojuosi į tas lėšas, kurios skirtos atskiroms valdymo sritims. Priminsiu, sveikatos sričiai augimas numatytas 280 mln. eurų. Rezidentų atlyginimams didinti numatyta 16 mln. eurų“, – sakė ministras.
„Gyvens iš greitųjų kreditų“
Konservatorius Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad daugumai savivaldybių „teks gyventi iš greitųjų kreditų“, nes „48 savivaldybių iš 60 pajamos mažėja“.
„Akivaizdu, kad biudžeto didėjimai daugiausiai pasireikš didmiesčiuose, o mažosios savivaldybės ir toliau vargs. Kodėl neatsižvelgiate į savivaldybių teiktus pasiūlymus?“, – klausė A. Kupčinskas.
Savo ruožtu V. Šapoka siūlė žiūrėti į „bendrus skaičius“ ir apžvelgė, kaip per kelerius metus kito savivaldybių finansavimas.
„2016 m. papildomai 143 mln. eurų, 2017 m. 142 mln. Taip, 2018 m. buvo šuolis – 277 mln. eurų. 2019 m. numatoma 154 mln. eurų. Kalbant apie tas savivaldybes, kurios turi nusimatę projektų, kurie arba didins pajamas, arba mažins išlaidas, numatoma galimybė pasiskolinti su sąlyga, kad minimalus subalansuotumas būtų per 4 metus“, – tikino finansų ministras.
Seimas valstybės biudžeto svarstymą tęs lapkritį.
