Vilniuje gyvenantis Vilius turi sukti galvą, kaip išgyventi iš 60 eurų. Tiek žmogus tvirtina gaunantis pensijos. Anksčiau vyras uždarbiaudavo statybose, o dabar jau prašo išmaldos, maitinasi tuo, ką randa atliekų konteineriuose.
„Pirma, kad kojos gerai vaikščiotų. Žmonės dabar daug valgio išmeta, turtingai gyvena. Servelato randi, mano skylėje dykūnai vaikšto po maistą, nesuvalgo tiek“, – sako Vilius.
Vilius ir nuosavų namų neturi – nakvoja kažkieno apleistame name. Tad jam mėnesiui ir 100 eurų užtenka. Tačiau, norint išgyventi neprašant išmaldos, statistikų duomenimis, Lietuvoje reikia per mėnesį turėti mažiausiai 238 €. Tokia yra oficiali absoliutaus skurdo riba. Ir nors šalies ekonomika kasmet vis auga, ties skurdo riba ir žemiau jos Lietuvoje ir toliau gyvena daugiau nei 800 000 tūkstančių žmonių – tai yra beveik kas trečias gyventojas.
„Ne viskas blogyn. Lietuva ES išsiskiria kaip viena šalių, turinčių didžiausią pajamų nelygybę, kurią ir matuoja santykinis skurdo rizikos lygis. Pajamų nelygybė nemažėja“, – sako statistikė Regina Deveikytė.
Europoje ir Lietuvoje skurstančiais laikomi tie, kieno pajamos yra mažesnės nei 60 proc. šalies gyventojų pajamų vidurkio. Taigi daugybė vienišų žmonių, net trečdalis senjorų turi išgyventi iš 283 ir mažiau eurų per mėnesį. Ne ką lengviau ir vaikus auginančioms šeimoms – ties skurdo riba gyvena apie penktadalis. Šeimoje augantiems vaikams esą pinigų išgyventi reikia mažiau nei suaugusiems, tad laikoma, jog 4 asmenų šeima, per mėnesį turinti daugiau kaip 500 €, jau nebeskursta. Iš Lietuvos nesitraukiantis skurdas, ir ypač vaikų, jau kelia nerimą ir ekonomistams.
„Kone kas penktas Lietuvos vaikas nepatenkina savo būtiniausių poreikių. Nepatenkinimas ne tik ekonominis, jis ir psichologinis. Nuoskaudas iš vaikystės nešasi su savimi. Dažnai tiems vaikams, kurie turėjo sunkią vaikystę, sunkiai sekasi profesinėje karjeroje ir akademinėje“,– sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pagal skurde gyvenančių žmonių dalį Lietuva velkasi ES uodegoje šalia tokių šalių kaip Bulgarija, Rumunija ir Graikija. Nedaug mus pagal šį rodiklį lenkia ir Latvija. Socialinės apsaugos ministras mėgina teisintis, kad šie duomenys neatspindi dabartinės padėties, mat eurobiurokratai tik dabar apibendrino dvejų metų senumo duomenis.
„Kitos valdžios atsakomybės laikotarpis. Aišku, skurdo problema egzistuoja, Vyriausybė deda pastangas į senjorus ir vaikus, tai pažeidžiamiausios grupės.“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
Lietuvos ekonomikos augimas nepasiekia sunkiausiai besiverčiančių žmonių – senjorų, daugiavaikių šeimų. Socialinės apsaugos ekspertų teigimu, padėtis negerėja, mat mažos algos auga labai lėtai ir per mažai yra apmokestintas turtas.
„Turime didinti progresyvumą, žiūrėti, kurie nesumoka mokesčių iš savo turto, pajamų. Jei mums rūpi visuomenė kaip sistema, būtinai reikia didinti progresyvumą“, – sako analitikas Boguslavas Gruževskis.
Kas yra skurdas, net ES šalyse yra suprantama labai nevienodai ir priklauso nuo gyventojų pajamų lygio. Štai Švedijoje skurdžiais laikomi turintys išgyventi iš 1 200 eurų per mėnesį, Danijoje – iš 1 400 eurų. Tuo metu skurdžiausioje šalyje – Rumunijoje – skurdžiais laikomi tik tie, kurie už pusantro tūkstančio eurų gyvena visus metus.
