Vilniaus apygardos teismas (VAT) išteisino visus asmenis, kurie buvo kaltinami sukčiavimu, piktnaudžiavimu, didelės vertės turto užvaldymu, dokumentų klastojimu ir kitomis machinacijomis per 2011-siais Lietuvoje organizuotą Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Tarp kaltinamųjų buvo atsidūręs buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius ir jo patarėjas Darius Simėnas, tuometinis LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Panevėžyje veikiančio viešbučio „Romantic“ vadovė Dalia Reimeikaitė ir dar penki su LKF ir savivaldybę asmenys.
Pradžia kupina akibrokštų
Nors Lietuvoje suorganizuoto Europos vyrų krepšinio čempionato aistros nurimo dar 2011-siais, tačiau ne ką mažiau jų kilo 2012-2013 metų sandūroje. Būtent 2013-ųjų pradžioje tuometinio STT Panevėžio skyriaus vadovo Povilo Urbšio (šiuo metu Seimo narys – aut. past.) koordinuojamos pajėgos veržėsi į įtariamųjų namus.
Buvo atliekamos kratos, kurias vainikavo įtariamųjų sulaikymas. Lyg to būtų maža, teismas nesustojo ir daliai jų skyrė kardomąsias priemones – suėmimą. Tokia dalia teko tiek M. Balčiūnui, tiek D. Reimeikaitei, tiek D. Simėnui. Suimtojo statuso tąkart išvengė buvęs Panevėžio miesto meras.
Šie asmenys buvo įtariami tuo, kad prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kuriame, anot pareigūnų, esą neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas nuspręsta rekonstruoti uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“ priklausantį viešbutį „Romantic“. Jame krepšinio čempionato metu viešėjo Panevėžyje grupės etape žaidusių rinktinių žaidėjai ir atstovai.
Bet mesti kaltinimai buvo tik pradžia, mat netrukus byla pasiekė teismą ir prasidėjo ilgas bei varginantis procesas. Taip kaltinamieji buvo priversti dalyvauti teismo posėdžiuose net keletą metų, kol tik vakar buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tiesa, jis dar gali būti skundžiamas apeliacine, o vėliau ir kasacine tvarka. Tad išlieka nemenka tikimybė, kad kelerius metus trunkantis košmaras dar nesibaigė.
Po šių metų spalio 15-ąją VAT priimto kaltinamiesiems palankaus sprendimo kyla natūralus klausimas, kas turėtų atsakyti už tai, kad nekalti žmonės daug metų buvo priversti mindžioti teismo slenkstį? Maža to, taip buvo rimtai pakenkta ir šių asmenų reputacijai.
Nustebo dėl užsitęsusio tyrimo
STT Panevėžio skyriaus pareigūnams tuo metu vadovavęs ir jų veiksmus šiame tyrime iš pradžių kontroliavęs dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys pokalbį dėl sprendimo šioje rezonansinėje byloje pradėjo nuo trumpo monologo:
„Asmeniškai nesu susipažinęs su priimto nuosprendžio motyvais. Noriu tik pabrėžti, kad tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas susijęs su krepšinio tema Panevėžyje, buvau STT valdybos Panevėžyje viršininkas.
Bet realizacijos etape, kuris svarbus tyrimo eigai – nedalyvavau. Sulaikymai, apklausos, surinktų duomenų patikrinimai – jau vyko man nevadovaujant. Dabar teismas pripažino, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.
Mane nustebino ne pats nuosprendis, kuris dar nėra galutinis, tačiau tai, kad šios bylos tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai. Pagalvokite, daugiau nei penkeri metai. Net geriausias vynas per tiek laiko gali virsti actu.“
Paklaustas, kodėl subliuško tokie rimti kaltinimai byloje, P. Urbšys išreiškė abejones dėl tyrėjų ambicijų patraukti minėtus asmenis atsakomybėn: „Teismai dabar kitaip interpretuoja, kas per žala yra padaroma vienu ar kitu atveju. Anksčiau buvo vertinamas ne vien materialinis aspektas, bet ir prestižas, reputacija. Juk valstybės reputacijos atžvilgiu buvo padaryta didelė žala.
Schema buvo tokia, kad reikėjo atnaujinti viešbutį, kuriame galėtų nakvoti krepšinio čempionato dalyviai. Savivaldybė nusprendė remti vieną dalyvį apeinant viešųjų pirkimų procedūrą. Panašu, kad vieni atrakino seifą, o kiti įėjo ir pasiėmė tiek, kiek reikėjo. Taip susiklostė, kad tas, kad atrakino seifą, tas nekaltas, o tas, kas paėmė, tas kaltas.“
V. Urbšys nenorėjo atsakyti į klausimą, kas vis dėlto turėtų atsakyti už tai, kad nekalti žmonės tiek metų krimto teisiamųjų duoną. „Gal pabandykime sulaukti visų teismų sprendimų. Neabejoju, kad šis nuosprendis bus skundžiamas. Kažkur ikiteisminiame tyrime buvo padarytas brokas. Už daug ką atsakinga yra tiek prokuratūra, tiek STT. Taip, STT betarpiškai dalyvavo įrodymų surinkime, atliko baudžiamojo persekiojimo veiksmus. Nuo tų atliktų veiksmų kokybės priklausė bylos baigtis“, - pokalbį užbaigė P. Urbšys.
M. Balčiūnas: emocijos – dviprasmiškos
Po palankaus VAT sprendimo prabėgus šiek tiek laiko M. Balčiūnas atsakė į naujienų portalo tv3.lt klausimus. Pašnekovas mintimis sugrįžo keletą metų atgal ir prisiminė tas akimirkas, kai įsiveržus STT agentams negalėjo patikėti, kad jis nesapnuoja košmaro, o viskas vyksta iš tiesų.
- Kokios emocijos apėmė po palankaus teismo sprendimo?
- Emocijos – dviprasmiškos. Kaip ir reikia džiaugtis, bet supranti, kad vieną rytą atsikėlęs tiek problemų gali tiesiog iš giedro dangaus turėti. Tada tos emocijos pasidaro kitokios. Sunku patikėti, kiek neteisybės patyrėme iš valstybės, jos atstovų pusės. Tada supranti, kad kažkas nėra tvarkoje. Bet negalima mūsų atvejo suabsoliutinti. Nenoriu sakyti, kad viskas su mūsų teisine sistema yra blogai. Džiaugiuosi, kad yra galimybė apsiginti, nors tai ir kainuoja daug jėgų bei laiko.
- Sugrįžkite mintimis į pačią šios istorijos pradžią. Kokie prisiminimai išlikę?
- Pradžia buvo tikrai netikėta. Atvažiavo būrys pareigūnų ir pradėjo aiškinti mano situaciją. Ilgą laiką galvojau, kad įvyko visiškas nesusipratimas. Nes aiškiau nei buvome padarę, neįsivaizdavau kaip dar galima padaryti. Maža to, viskas buvo oficialiai patvirtinta. Maniau, kad ramiai išsiaiškinus, galima bus tą nesusipratimą išspręsti, bet stipriai klydau.
Bylos lūžis įvyko, kai į šią istoriją įsikišo Generalinė prokuratūra. Iki tol Panevėžio prokuratūros ir vietos STT pareigūnų veiksmai kėlė pagrįstų abejonių dėl logiškumo, ketinimų, intencijų, interesų. Viskas atrodė kaip surežisuotas spektaklis. Mane ramiai informuoja, demonstratyviai uždeda antrankius. Tokia visa eiga pamažu gniuždė.
Pagalvokite, kaukėti vyrai pradeda tave visur vedžioti, vežioti. Prasideda komentarai. Ir tu neturi net mažiausios galimybės pasisakyti, nes esi pasirašęs popierius to nedaryti. Jie nuvežė mane į izoliatorių. Tada pradėjo braižyti konkrečiai melagingas schemas. Pradėjo mane įtikinėti, kad kiti (įtariamieji – aut. past.) apie mane šneka blogus dalykus. Bet juk negali būti tiesos paieškos pagrįstos melu.
- Kaip vertinate tokius pareigūnų darbo metodus?
- Aš tuo metu buvau naivus. Negalvojau, kad egzistuoja tokie parodymų išgavimo metodai. Pagal jų nupieštą situaciją, kone turėjau pakelti aukštyn rankas ir savo noru žengti į kamerą. Tikrai neadekvačios priemonės buvo pasirinktos. Bet tai tęsėsi iki tol, kol nesureagavo Generalinė prokuratūra. Vieną dieną parašiau jiems laišką.
Nebesuvokiau, kad gali tokie dalykai vykti iš pareigūnų pusės. Bandžiau rodyti dokumentus, bet viskas atsimušdavo tarsi į sieną. Atrodė, kad pareigūnai aklai vykdo kažkieno nurodymus ir jiems mano argumentai yra visiškai nė motais. Laimei Generalinė prokuratūra pamatė, kas vyksta Panevėžyje. Jie kreipėsi į kolegas Panevėžyje, kurie nebežinodami, kaip elgtis, tą pačią dieną nutarė perduoti bylą teismui. Taip prasidėjo bylos nagrinėjimas, kuris užtruko beprotiškai daug laiko.
Advokatas: prokurorai turėtų atsiprašyti
Paklaustas, kas turi prisiimti atsakomybę, dėl daug metų užsitęsusios rezonansinės bylos M. Balčiūną teisme atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas pradėjo nuo to, kad, valstybės institucijos (šiuo atveju prokuratūra – aut. past.) turi teisę kilus įtarimams pradėti ikiteisminį tyrimą. Šįkart (bent jau šioje instancijoje – aut. past.) pateikti sunkūs kaltinimai subliuško. Gal tada verta susimąstyti apie kaltinamųjų patirtos žalos atlyginimą?
„Žala atlyginama, kai būna padaryti grubūs įstatymo pažeidimai, kurie žmogui sukelia kančias, išgyvenimus (pavyzdžiui, neteisėtas įkalinimas – aut. past.). Šiuo atveju, jei mes kreiptumėmės į teismą dėl žalos atlyginimo, net neabejoju, kad mums būtų pasakyta, jog pareigūnų veiksmuose nėra jokios kaltės. Tokią teisę jie turėjo, o išteisinamasis nuosprendis parodė, kad teisingumą galima pasiekti apsiginant teisme, įrodant savo nekaltumą“, – teigė G. Černiauskas.
Anot jo, civilizuotoje valstybėje po tokių nuosprendžių prokuratūra atsiunčia atsiprašymo laišką: „Būtų gražu, jei Lietuvoje irgi taip pasielgtų. Bet neteko susidurti dar su tuo. Tačiau jei būčiau Generalinis prokuroras, tai įvesčiau tokią tvarką.
Iš principo, manau, kad jei kalbėtume apie galutinį teismo sprendimą, tada jie (prokurorai – aut. past.) turėtų bent atsiprašyti. Būtų taip gražiai ir simboliškai užbaigta ši rezonansinė byla. Taip būtų parodyta pagarba žmonėms, kurie turėjo praeiti 6 metų pragaro kelią.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų komentaras:
„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vykdydama ikiteisminius tyrimus, atlieka reikalingus procesinius veiksmus, renka įrodymus, siekiant nustatyti, kokie asmenys ir kokią nusikalstamą veiką jie įvykdė. STT atliekamus ikiteisminius tyrimus kontroliuoja Prokuratūra, o teismai ikiteisminių tyrimų metu priima sprendimus dėl suėmimo, kardomųjų priemonių paskyrimo ir kt.
Dėl Jūsų minimo atvejo, atkreipiamas dėmesys, kad tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimas. Prokuratūra turi teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Pažymėtina, kad dėl viešbučio „Romantic“ savininkės nusikalstamų veikų baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš ikiteisminio tyrimo dėl Panevėžio miesto savivaldybės lėšų panaudojimo ir buvo nagrinėjamos atskirai. Lietuvos teismų nuosprendžiais verslininkė pripažinta kalta dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, dokumentų suklastojimo.“
Prokurorų atstovų komentaras:
„Prokuratūra šiuo metu susipažįsta su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, didelės vertės turto užvaldymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų organizuojant 2011 metų Europos krepšinio čempionatą Panevėžyje. Išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, bus sprendžiama dėl galimybės jį skųsti apeliacine tvarka.“
Romanovskio bylos atvejis
Panevėžio krepšinio byla yra ne vienintelė, kuri prasideda itin skambiais STT bei prokurorų kaltinimų akordais, tačiau vėliau gėdingai nutyla. Galime prisiminti praėjusiais metais Aukščiausiojo Teismo išteisintą lobisto Andriaus Romanovskio pavyzdį.
Beveik mėnesį praleidęs kalėjime, vėliau save ginti teismuose A. Romanovskis buvo priverstas net šešerius metus. Buvusio Seimo nario Vito Matuzo papirkimu kaltintas lobistas A. Romanovskis tik paskutinėje instancijoje galiausiai pripažintas nekaltu.
Primename, kad STT pareigūnai įtarė, kad V. Matuzas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymo projektus.
Įtarta, kad už projektus sumokėjo A. Romanovskis. Pareigūnai bandė įrodyti, kad 55 tūkst. litų (beveik 16 tūkst. eurų) dydžio kyšis V. Matuzui per kelis kartus esą buvo duotas kaip parama jo kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui.
