Nors iš šimtų komentarų tapo aišku, kad šio įrašo autorius persistengė įvardydamas problemos mastą, bet tam tikrą dalį tiesos viešai išsakytuose žodžiuose buvo galima surasti.
Savo gyvenimo istoriją ir konkrečią patirtį Didžiojoje Britanijoje naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti iš šios šalies deportuotas 26 metų Tadas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).
Asmeninė patirtis
„Jau trejus metus tai vyksta. Seniai deportuoja lietuvius, kartais be jokios svarios priežasties. Labai gerai tai žinau. Užtenka to, kad kažkada buvai teistas. Vietos pareigūnai tai sužino ir prisistato adresu, kuriuo esi deklaravęs savo gyvenamą vietą arba tiesiai į darbą“, - pasakojo Tadas. Tiesa, per pokalbį su tv3.lt jaunas vyras pripažįsta, kad jo istorija yra šiek tiek kitokia: „Mano istorija yra kiek kitokia nei pas tuos, su kuriais bendravau vietos migracijos tarnyboje.
Į Didžiąją Britaniją persikėliau kažkur prieš dvejus metus. Ir pragyvenau ten kažkur apie metus. Per tą laiką sugebėjau įsivelti į konfliktą su imigrantais iš Turkijos. O ta šalis (Didžioji Britanija – aut. past.) pasižymi tuo, jog ties kiekvienu kampu viskas yra filmuojama kameromis.
Konflikto įkarštyje staigiai prisistatė policija. Galiausiai likau kaltas, kad pradėjau konfliktą. Už tai sulaukiau laisvės apribojimo bausmės. Apie tai buvo informuota migracijos tarnyba“.
Ten turėjo būti nuspręsta, kuriam laikui Tadas bus ištremtas iš šalies. „Pareigūnai turėjo nuspręsti, ar man skirti laikiną ištrėmimą iš šalies, tarkime, kelioms dienoms ar savaitėms. Arba, jie galėjo mane deportuoti taip, kad net prie geriausių norų negalėčiau grįžti į Didžiąją Britaniją bent 10 metų.
Kol kas dar neišsiaiškinau, kuriam laikui man uždrausta sugrįžti į D. Britaniją. Kai buvo paskraidintas į Lietuvą, man skambino advokatė ir siūlė grįžti bei tęsti bylos nagrinėjimą. Ji tikino, kad galime laimėti.
Bet nusprendžiau to nedaryti, nes ta šalis nėra kažkoks rojus, kaip dauguma įsivaizduoja. Sugrįžti atgal nėra jokio noro. Lietuva žymiai mielesnė šalis visomis prasmėmis. Gal tik nauji draudimai, ribojimai ir tiesiog žmonių skundai, kaip čia yra blogai pradeda atsibosti“, - pasakojo 26-erių lietuvis.
Pasijautė tarsi kalėjime
Tadas papasakojo, kokiomis sąlygomis jam teko gyventi apie 1,5 mėnesio, kol buvo priimtas sprendimas jį deportuoti iš Didžiosios Britanijos: „Tik atvykus į specialias migracijos tarnybos patalpas buvo apribota mano laisvė. Turėjau gyventi tarsi kalėjime. Mane galėjo lankyti tik sąraše nurodyti asmenys. Visą laiką teko būti tam tikram pastate arba aptvertoje teritorijoje lauke.
Pamenu, kad po 3 dienų atėjo vienas darbuotojas ir paklausė, ar sutinku būti deportuojamas. Mat gali ir nesutikti, bet tada prasideda ilgas bylinėjimosi procesas, kurį laimėti yra labai nedaug šansų.“
Tiesa, anot Tado, gyvenimo sąlygos minėtame migracijos tarnybos pastate nebuvo tokios jau blogos. „Visų pirma, advokatą tau skiria nemokamai. Maistas taip pat nemokamas ir jį patiekia tris kartus per dieną. Taip pat ten yra sporto salė, kino teatras, skalbykla.
Gali ir dirbti ten už centus per dieną, bet vėliau tuos pinigus gali išleisti vietinėje parduotuvėje. Taip ir gyveni, kol nepriima sprendimo, nenuperka tau bilieto bei nepasodina į lėktuvą. Įprastai žmonės taip praleidžia nuo mėnesio iki metų ar ilgiau. Ilgiau užsibūna tie, kurie bando įrodinėti savo, bet galiausiai jie būna deportuojami“, - pasakojo Tadas.
Per pusantro mėnesio Tadas migracijos tarnyboje sutiko apie 10 lietuvių: „Didžioji dalis ten esančių lietuvių buvo sulaikyti už senus teistumus. Nesvarbu, kad nusikaltimai kažkada buvo padaryti net ne D. Britanijoje, o Lietuvoje.
Pavyzdžiui, vienas lietuvis prieš daugiau kaip 10 metų buvo nubaustas už prekybą ginklais Lietuvoje. Atlikęs bausmę jis emigravo į D. Britaniją, kur beveik 10 metų sąžiningai dirbo. Jis buvo legalus darbuotojas, augino šioje šalyje gimusius vaikus, buvo visiškai įsitvirtinęs.
Svarbiausia, jokio nusikaltimo D. Britanijoje jis nebuvo padaręs, bet atvažiavo migracijos pareigūnai į jo darbovietę ir jį sulaikė, o vėliau ir deportavo. Suprantu, kai taip pasielgiama su žmonėmis, kurie neturi asmens dokumento, dirba nelegaliai arba daro nusikaltimus, bet tik ne šiuo atveju“, - pokalbį užbaigė 26-erių Tadas.
Užsienio reikalų ministerijos atstovų ryšiams su visuomene komentaras:
„Deportuodami užsienio valstybių piliečius Jungtinės Karalystės (JK) pareigūnai vadovaujasi JK Pilietybės, imigracijos ir prieglobsčio įstatymo, Imigracijos akto, imigracijos taisyklių ir kitų JK teisės aktų nuostatomis.
Užsienio valstybių piliečiai gali būti deportuojami dėl padarytų nusikaltimų, taip pat dėl JK imigracijos įstatymų pažeidimų. Deportavimo procedūra gali būti painiojama su Europos Sąjungos (ES) piliečių administraciniu išsiuntimu iš JK. ES piliečiai iš JK administraciniu būdu (administrative removal) yra išsiunčiami už tai, kad būdami čia neįgyvendino ES sutartyse numatytų ES piliečių pareigų (pvz., nedirbo, o valkatavo).
Teisinės administracinio išsiuntimo pasekmės yra švelnesnės nei deportavimo. Pritaikius administracinį išsiuntimą asmeniui yra draudžiama atvykti į šalį 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai pasienio kontrolės metu asmuo gali įrodyti, kad į JK jis tikrai atvyksta dirbti ar kitu būdu įgyvendinti ES sutartyse jam numatytas teises ir pareigas. Sprendimas dėl ES piliečio administracinio išsiuntimo pirmiausiai yra įvykdomas, ir tik vėliau suinteresuotas asmuo gali kreiptis dėl jo peržiūrėjimo.
Lietuvos ambasada Londone neturi statistinės informacijos dėl iš JK administraciniu būdu išsiųstų ar deportuotų LR piliečių. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, norintis sužinoti, ar po deportacijos arba išsiuntimo jam yra taikomas draudimas atvykti į šalį, gali tai padaryti asmeniškai kreipdamasis į už migracijos klausimus Jungtinėje Karalystėje atsakingą Vidaus reikalų ministeriją (HM Home Office).“
