REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.

REKLAMA

Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė 2006–2008 metais ministro pirmininko pareigas ėjusį Gediminą Kirkilą.

Tvirtindami biudžetą pažeidė įstatymą

G. Kirkilas komitetui pasakojo jau 2006 metais girdėjęs Lietuvos banko įspėjimą, kad šalies ūkis buvo smarkiai priklausomas nuo kredito.

REKLAMA
REKLAMA

„Didžiausias mūsų rūpestis buvo infliacija ir griežtesnė bankų kontrolė. Mes derindavome sprendimus su Lietuvos banku dažnai. Vienintelis dalykas, kuris galbūt pavyko, buvo priimtas sprendimas bendras dėl žmonių indėlių apdraudimo, kiek dabar prisimenu, iki 100 tūkst. litų“, – posėdyje kalbėjo G. Kirkilas.

REKLAMA

Paklaustas, ar Vyriausybei planuojant 2008 metų biudžeto projektą, finansų ministras signalizavo Vyriausybei apie neigiamas ekonomines prognozes, G. Kirkilas pripažino apie tai girdėjęs, tačiau pabrėžė, kad Seimas savavališkai padidino biudžeto išlaidas.

„Pateikėme savo biudžetą Seimui. Tokios kalbos buvo, bet mes buvome mažumos Vyriausybė su opozicijos pagalba. Atnešus biudžeto projektą į Seimą, Seimo nariai, daugiausiai opozicinių partijų, pasiūlė dar daugiau išlaidų. Ne visoms buvo pritarta. Apie 1 mlrd. litų papildomai“, – teigė ekspremjeras.

REKLAMA
REKLAMA

Čia pat G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš tuometinių klaidų ir įstatymuose griežčiau apibrėžti biudžeto išlaidų didinimą. Jis taip pat pripažino, kad tvirtinant 2008 metų biudžetą buvo pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas.

„Manau, turime griežčiau apibrėžti įstatymuose, jeigu Vyriausybė siūlo, įvertina situaciją, Seimas negali tiek išlaidų pridėti“, – siūlė G. Kirkilas.

Nesigaili didinęs pensijas ir išmokas

G. Kirkilo vadovauta Vyriausybė, kalbai pakrypus apie krizę, dažnai sulaukia kritikos, kad iki krizės priimtas sprendimas didinti pensijas bei išmokas vaikams. Tačiau pats ekspremjeras tikina, kad kitaip elgtis negalėjo, nes iki tol ekonomika augo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar galvoju, kad pasielgėme teisingai. Net ir žinant, kad bus krizė, reikia padėti žmonėms, tai kairiųjų partijų logika. Buvo didelis ekonomikos augimas, paaiškinti žmonėms, kodėl nekėlėme atlyginimų viešajam sektoriui, buvo neįmanoma. Mūsų sprendimai padėjo žmonėms šiek tiek lengviau išgyventi. <...>

Esant ekonominiai augimui 7–7,5 proc. nedidinti šitų sričių, nekalbu apie vaiko pinigus ir kitus dalykus, kurių nebuvo, nebuvo įmanoma. Kai kas sako, kad Vyriausybė turėjo nepritarti ir atsistatydinti“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Skolinosi iš užsienio bankų

Anot S. Jakeliūno, G. Kirkilo vadovavimo metais kai kurios Europos valstybės pinigus skolinosi jau ne iš vietinių ar užsienio bankų, o tarptautinių institucijų, remdamosi argumentais, kad vyksta sutrikimai finansų rinkose. Viena tokių šalių – Vengrija. Tuo metu Lietuva skolintis ėmė ne iš tarptautinių institucijų, o užsienio bankų.

REKLAMA

G. Kirkilas tikina, kad paskola iš užsienio bankų Lietuvai buvo pigesnė nei iš vietinių, o Vengrija paskolą esą ėmė ne dėl krizės.

„Gerai pažinojau tuometinį Vengrijos premjerą. Jie rėmėsi visai kitais argumentais. Jie galvojo, kad pačios Vengrijos ekonomika yra blogoje būklėje, bet ne dėl artėjančios krizės. Tą labai gerai prisimenu“, – teigė G. Kirkilas.

Reziumuodamas ekspremjeras pažymėjo, kad visos valstybės ateityje turėtų skolintis iš tų instrumentų, kurių narėmis yra.

Išvados – pavasarį

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Tyrimui vadovauja komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius. Jis teigė, kad apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.

REKLAMA

Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį komiteto nariai ketina keliauti į Švedijos Centrinį banką ir šalies Finansų inspekciją. Savo išvadas komisija ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje kitąmet.

Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.

Tačiau S. Jakeliūnas teigia, kad tyrimas skirtas ne ieškoti kaltųjų, o gilintis į krizės priežastis ir mokytis iš padarytų klaidų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų