REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Metų pradžioje iškeltas abejones dėl LRT skaidrumo naujoji administracija, panašu, imasi tvarkyti. Tačiau taip pat aiškėja, kad senoji nacionalinio transliuotojo administracija po kilimu buvo sušlavusi ne vieną problemą nuo neaiškių darbuotojų atlyginimų iki milžiniškų nuomininkų skolų.

Metų pradžioje iškeltas abejones dėl LRT skaidrumo naujoji administracija, panašu, imasi tvarkyti. Tačiau taip pat aiškėja, kad senoji nacionalinio transliuotojo administracija po kilimu buvo sušlavusi ne vieną problemą nuo neaiškių darbuotojų atlyginimų iki milžiniškų nuomininkų skolų.

REKLAMA

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus ir ūkinę veiklą tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį išklausė nacionalinio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovą Tomą Rytel, LRT.LT portalo redakcijos vyriausiąjį redaktorių Vladimirą Laučių.

Darbuotojų atlyginimai slėpėsi po šydu

Tiek laikinoji tyrimo komisija, tiek Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ne kartą yra pažymėję ne visai skaidrius LRT viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui, VPT yra nustačiusi pažeidimų dėl LRT vykdyto robotizuotų kamerų vežimėlių ir jų priežiūros pirkimo. Kaip aiškino T. Rytel, naujoji administracija atnaujino vidinę įmonės viešųjų pirkimų procedūrą.

REKLAMA
REKLAMA

„Įpareigojame pirkime nuo 1 tūkst. eurų apklausti ne mažiau nei tris tiekėjus. Anksčiau buvome pastebėję, kad buvo tendencija pirkti iš vieno. Pareiga atsiranda planuoti pirkimus kitiems metams. Iš anksto rinka yra informuojama apie didelius viešuosius pirkimus. Darome mokymus darbuotojams apie viešuosius pirkimus“, – vardino T. Rytel.

REKLAMA

Paklausta, kokius pokyčius įgyvendino atlygio klausimais, M. Garbačiauskaitė Budrienė minėjo, kad darbo užmokesčio ir įvairių priedų klausimas apskritai turi būti sprendžiamas iš esmės, mat ankstesnioji administracija jį paliko likimo valiai.

„Mums atėjus susidarė kartais įspūdis, kad patys radijo ir televizijos vadovai nežino, koks yra galutinis atlyginimas žurnalisto, kuris bendradarbiauja tiek radijuje, tiek televizijoje. Aptikome atvejų, kad darbuotojo atlygis yra tam tikra dalis, o honorarais yra dar triskart tiek. Tada iškyla klausimas, ką veikia darbo metu tas darbuotojas ir kiek valandų jis dirba per parą“, – stebėjosi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

REKLAMA
REKLAMA

Užkirto kelią neskaidrioms sutartims ir skolininkams

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valius Ąžuolas T. Rytel teiravosi, kaip pasikeitė darbuotojų autorinių sutarčių situacija, ar atsirado daugiau skaidrumo, mat buvusioji LRT administracija sulaukė daug kritikos dėl neaiškių autorinių sutarčių.

„Kiekvienas toks atvejis, kaip autorinės sutartys yra peržiūrimos keleto asmenų, tai nėra vienasmeniai sprendimai, įvedėme tam tikrą kontrolės mechanizmą. Vienas mūsų šių metų tikslų – atlikti visos atlygio sistemos peržiūrą“, – teigė T. Rytel.

Kadangi, anot T. Rytel, naujoji administracija pradėjusi darbą aptiko nemažai LRT patalpas besinuomojančių skolininkų, valstietė Agnė Širinskienė teiravosi, kaip sekėsi suvaldyti skolininkų situaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Realybė yra tokia – pas jus yra nuomojama apie šeštadalis turto. Tai yra labai daug, kai kalbi apie įmonę, kurios pagrindinė funkcija nėra nuoma. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kaip ten buvo su skolomis. Ką ten radote?“, – teiravosi A. Širinskienė.

„Su skolomis, kurias mes radome. Turiu duomenis tokius, kad metų pradžioje mes turėjome apie 86 tūkst. eurų skolos, dabar turime apie 20 tūkst. eurų skolos. Kaip ir minėjau, vienos skolos yra padengtos, kitoms yra išdėliotas grafikas. Nebūčiau korektiškas, jei bandyčiau kiekvieną skolininką įvardinti“, – sakė T. Rytel.

„Euroviziją“ darys patys

Kai šių metų pradžioje valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis viešumoje pradėjo diskusiją apie galimai neskaidrią LRT veiklą, jis stebėjosi nacionalinio transliuotojo sutartimis su prodiuseriais. Tuo metu R. Karbauskis jas vadino skandalingomis, nes vienos jų vertė esą tebuvo 23 tūkst. eurų, o sutartyje papildomai nurodomi 92 tūkst. eurų.

REKLAMA

LRT programų direkcijos direktorius Aldaras Stonys teigė, jog negalima kardinaliai keisti televizijos programų, tačiau patikino, kad nacionalinis ėmėsi permainų „Eurovizijos“ klausimu.

„Euroviziją“ ir vieną muzikinį projektą mes bandysime daryti savo jėgomis. Trūkstamus žmones samdysime papildomai, nes tikrai neturime tiek žmonių. Paskui žiūrėsime, kas yra naudingiau, nes yra ir savų privalumų, ir trūkumų“, – aiškino A. Stonys.

Tuo metu A. Širinskienė pažymėjo pastebėjusi, kad „Eurovizija“ kasmet vis brangdavo. Anot A. Stonio, administracija užtikrino, kad brangs tik viena televizinis projektas, o kiti kainuos tiek pat, kiek anksčiau, arba mažiau.

REKLAMA

„Tie projektai, kuriuos anksčiau rodome, susiderėjome tomis pačiomis sąlygomis arba pigiau, o tik vienas projektas šiek tiek pabrango keliais procentais, nes 5-6 metus kaina buvo tokia pat. Mūsų skaičiavimais, mes tikrai sutaupysime „Euroviziją“ rengdami patys. Bet viščiukus norėtųsi skaičiuoti po įvykusio projekto“, – sakė A. Stonys.

Laikinoji tyrimo komisija pernai rudenį inicijuota Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Komisijos iniciatoriai teigė norintys išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Kritikai šios komisijos sudarymą vadino politiniu spaudimu žiniasklaidai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų