REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
55
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (nuotr. tv3.lt)

Nepaisant visuotinio pritarimo, kad darbas kaliniams padeda socializuotis, išėjus į laisvę lengviau integruotis į darbo rinką, o galbūt ir pakartotinai nebeprasižengti, nuteistųjų įdarbinimo sąlygos Lietuvoje vis dar komplikuotos. Nuo menkų atlyginimų iki didelių sisteminių spragų – kalinius įdarbinančios įmonės vadovė atvirai išryškina šiame versle patiriamas problemas.

55

Nepaisant visuotinio pritarimo, kad darbas kaliniams padeda socializuotis, išėjus į laisvę lengviau integruotis į darbo rinką, o galbūt ir pakartotinai nebeprasižengti, nuteistųjų įdarbinimo sąlygos Lietuvoje vis dar komplikuotos. Nuo menkų atlyginimų iki didelių sisteminių spragų – kalinius įdarbinančios įmonės vadovė atvirai išryškina šiame versle patiriamas problemas.

REKLAMA

Portalas tv3.lt neseniai rašė apie nuteistųjų darbo problemas įkalinimo įstaigose. Tarp jų – nedidelis skaičius norinčių dirbti nuteistųjų, palyginti nedideli atlyginimai ir nedidelis darbo vietų skaičius tiek pačiose įkalinimo įstaigose, tiek už jų ribų.

Pagal LR Bausmių vykdymo kodeksą, nuteistųjų darbas – viena iš pataisos priemonių nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvės atėmimas. Be to, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pastaroji privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia sisteminių pokyčių

Tačiau laikinoji įmonės „Mūsų amatai“ vadovė Vaida Švėgždienė atskleidžia ir daugiau kalinių įdarbinimo sistemos spragų. Svarbiausia jų – bendros nuteistųjų užimtumo koncepcijos trūkumas.

REKLAMA

„Dėl to kyla daug neaiškumų nuteistųjų įdarbinimo teisiniame reglamentavime, trūksta aiškios nuteistųjų motyvacijos sistemos, bendradarbiavimo tarp pataisos įstaigų ir įmonės vykdant nuteistųjų užimtumą“, – atsakyme tv3.lt rašė V. Švėgždienė.

Ji pastebi, kad nuteistųjų įdarbinimo sistema nuo valstybės įmonių įkūrimo prie pataisos įstaigų keitėsi nedaug – iš pradžių nuteistieji buvo įdarbinami tik pataisos įstaigų viduje vykdomoje gamyboje, vėliau pradėta nuteistuosius įdarbinti bendradarbiaujant su privačiomis įmonėmis.

REKLAMA
REKLAMA

„Nuteistųjų užimtumo sistema turėtų būti peržiūrėta atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį bei nuteistųjų bausmės laiko, amžiaus, kvalifikacijos, skaičiaus pokyčius įkalinimo įstaigose. Pataisos įstaigų reformos reikalingos, tačiau vykdant pertvarkas reikėtų nepamiršti ir apie užimtumo organizavimą, ar tai būtų mokymai, ar darbas gamyboje, ar už pataisos įstaigų ribų, įvertinti finansavimo galimybes ir perspektyvas“, – akcentavo V. Švėgždienė.

Nemažai problemų darbe kelia ir skirtingas nuteistųjų amžius, bausmės atlikimo laikas, nevienoda gyvenimo ir gamybinės veiklos patirtis, skirtingas išsilavinimas ir turimos žinos bei didelė kaita, sako įmonės vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuteistieji yra viena iš sunkiausiai į darbo rinką įsiliejančių visuomenės grupių, todėl svarbu šiuos žmones profesinei veiklai rengti dar pataisos įstaigoje ir šią veiklą tęsti, nuteistiesiems išėjus į laisvę. <...> Šių asmenų darbo našumas mažesnis negu dirbančiųjų laisvėje, o pagamintos produkcijos kokybė – prastesnė. Tokia produkcija gali konkuruoti rinkoje tik mažesnėse kaina“, – problemas vardino V. Švėgždienė.

Bijo dirbti su kaliniais

Darbo sąlygas komplikuoja ir tai, kad „Mūsų amatai“ negali pasiūlyti darbo visiems, įdarbina tik pageidaujančius dirbti, o įmonės filialuose jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

REKLAMA

„Nuteistųjų kvalifikacija yra labai žema ir tenka daug investuoti laiko ir išteklių, kol nuteistąjį parengiame savarankiškai dirbti gamyboje. Apmokymui skirtos medžiagos, įrankiai, meistro darbo laikas nėra kompensuojami, tai įmonės sąnaudos.

Daugiau nei 60 proc. dirbančių laisvai samdomų darbuotojų yra pensinio amžiaus. Kiek bandėme ieškoti ir pritraukti jaunus specialistus, daugumą jų atbaido darbas įkalinimo įstaigoje, kadangi gamyba vykdoma pataisos įstaigų teritorijoje, darbas su nuteistaisiais, ir, be abejo, žemas atlyginimas“, – pasakojo įmonės vadovė.

Diskusijos dėl minimalios algos

Mažas atlyginimas skiriamas ne tik profesionaliems įmonės darbuotojams, bet ir ten dirbantiems nuteistiesiems. Tiesa, jį reglamentuoja LR Bausmių vykdymo kodeksas. Įkalinimo įstaigose dirbančių nuteistųjų atlygis padengiamas iš valstybės biudžeto, o tų, kurie dirba įmonėse, – iš įmonės pajamų.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Marijampolės pataisos namuose įdarbinama iki trečdalio nusiteistųjų. Jie įdarbinami ir pataisos namuose pagalbiniais darbuotojais (atlyginimas apie 128 eurų, dirbant pilnu etatu), ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (atlyginimas iki 160 eurų, dirbant pilnu etatu).

„Nuteistųjų darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų arba nuo pagamintos produkcijos kiekio, paslaugų įkainių. Įmonėje dirbančių nuteistųjų vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius penkerius metus išaugo 55 proc. ir 2017 metais siekė 160 eurų. Šį augimą labiausiai lėmė minimalaus darbo užmokesčio didinimas“, – teigė V. Švėgždienė.

Vis dėlto Lietuvoje nuteistųjų vidutinis darbo užmokestis siekia apie 43 proc. minimalaus šalies darbo užmokesčio (šiuo metu 400 eurų). Esama nemažai diskusijų, ar nuteistieji turėtų gauti minimalų atlygį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Minimali mėnesinė alga mokama nuteistiesiems galbūt labiau motyvuotų dirbti, tačiau ar tai būtų teisinga socialiniu požiūriu visų laisvėje dirbančių asmenų atžvilgiu ir gaunančių minimalią algą. Nuteistiesiems pataisos įstaigose pragyvenimas ir maitinimas nekainuoja, juos aprūpina ir išlaiko valstybė. Jeigu nuteistieji gautų minimalią algą, gal reikėtų svarstyti apie jų prisidėjimą prie valstybei tenkančios naštos mažinimo“, – svarstė įmonės vadovė.

Išsivaduoja iš rutinos

Paklausta, ar pastebi teigiamą darbo įtaką nuteistųjų elgesiui, V. Švėgždienė patikino, kad darbas yra viena iš socializacijos priemonių, leidžianti kaliniams netūnoti tarp keturių sienų.

REKLAMA

„Dauguma nuteistųjų yra patenkinti, kad būdami pataisos namuose gali dirbti, įgyti specialybę, išmokti amato bei įgyti, atnaujinti profesinius įgūdžius. Įmonė vykdydama gamybą ir paslaugų tiekimą ugdo nuteistųjų darbinius ir socialinius įgūdžius, supažindina nuteistuosius su darbo specifika. Nuteistieji dirbdami gauna darbo užmokestį, kuris kai kuriems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl gali jaustis finansiškai savarankiškesni“, – rašė V. Švėgždienė.

Be to, ji pažymi, kad nuteistųjų įdarbinimas yra geriausia prevencinė priemonė, paruošianti juos sėkmingai integracijai į visuomenę.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje laisvės atėmimo įstaigose kalėjo beveik 6,6 tūkst. vyrų ir moterų. Tai mažiausias skaičius nuo 2008 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų