Esą prie jų kabinetų kosinčių eilės tokios lyg rudenį. Gydytojai atskleidžia ir ką reikia daryti, kad staigūs temperatūrų svyravimai į ligos patalą nepaguldytų ir jūsų.
Medikai nesistebi, Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja sako, kai gamta krečia išdaigas ir vieną dieną orą įkaitina iki daugiau nei trisdešimties karščio, o štai jau kitą – vos devyniolika, jie vos spėja raitotis rankoves.
Jeigu įprastomis dienomis vasarą peršalimu skundėsi pavieniai, dabar – per dieną, beveik kaip rudenį, eilėje kosėja maždaug dešimt pacientų.
Gydytojai vardija priežastis – žmonės nepataiko šilčiau apsirengti įpratę prie karščių, o vėliau per karčius prisirengia jau per daug.
O štai vyresniems ar sergantiems lėtinėmis ligomis ir temperatūrų šuoliai sukelia daugiau bėdų .
Medikai žeria patarimų. Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms reikėtų tokiomis dienomis itin atidžiai gerti jiems paskirtus vaistus. Itin skunku sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bei turintiems psichikos negalavimų.
O štai gerklės skausmo ar slogos išvengsime tik stiprindami imunitetą. Tam pritaria vilnietis, kūno kultūros mokytojas Arūnas. Vyras aktyviai sportuoja jau apie trisdešimt metų, ir prisipažįsta, kad bėdos dėl temperatūrų svyravimų – jam svetimos.
Medikai priduria, kad orams net ir atvėsus, turime vartoti daugiau vandens. Tai padeda kovoti su temperatūrų šuoliais. Juolab, kad jų, orų žinovai žada ir daugiau.
