REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
251
Marijampolės pataisos namai Audriaus Bareišio nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje viešinami Lietuvos kalinių išpuoliai prieš kitus nuteistuosius išryškino ne tik per mažo prižiūrėtojų skaičiaus problemą. Pataisos namai atskleidžia, kad įdarbinamas tik kas trečias nuteistasis, o Lietuvos kalinių gerove besirūpinanti organizacija patvirtina – kai nuteistieji neužimti, matome tai, kas dabar vyksta Lietuvos kalėjimuose – tikrą chaosą.

251

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje viešinami Lietuvos kalinių išpuoliai prieš kitus nuteistuosius išryškino ne tik per mažo prižiūrėtojų skaičiaus problemą. Pataisos namai atskleidžia, kad įdarbinamas tik kas trečias nuteistasis, o Lietuvos kalinių gerove besirūpinanti organizacija patvirtina – kai nuteistieji neužimti, matome tai, kas dabar vyksta Lietuvos kalėjimuose – tikrą chaosą.

REKLAMA

Pagal LR Bausmių vykdymo kodeksą, nuteistųjų darbas – viena iš pataisos priemonių nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvės atėmimas. Be to, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pastaroji privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje laisvės atėmimo įstaigose kalėjo beveik 6,6 tūkst. vyrų ir moterų. Tai mažiausias skaičius nuo 2008 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Dirba tik kas trečias

Pasak Marijampolės pataisos namų direktoriaus Regimanto Kavaliausko, iš čia laikomų tūkstančio nuteistųjų įdarbinama iki trečdalio.

REKLAMA

„Dalis nuteistųjų nuolat laikomi kamerose ir dėl elgesio negali būti įdarbinami, daug nuteistųjų neturi tinkamos specialybės arba yra visiškai nekvalifikuoti. Pataisos namuose veikia profesinio rengimo centro skyrius, kuriame nuteistieji mokomi valstybės įmonei reikalingų ar laisvėje paklausių profesijų. <...> Į darbą nuteistieji priimami atsižvelgiant į turimas darbo vietas, nuteistojo turimą specialybę, motyvaciją darbui, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas svarbias aplinkybes“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Kavaliauskas.

Nuteistieji įdarbinami ir pačiuose pataisos namuose – jie valo patalpas, dušus, dirba skalbyklose, remonto ir kituose darbuose. Tokį darbą gauna iki 100 nuteistųjų per ketvirtį. Be atskaitymų ieškiniams, alimentams ir kt. nuteistieji uždirba 128 eurus, dirbdami pilnu etatu.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat iki 200 nuteistųjų per ketvirtį gali dirbti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės padalinyje siuvėjais, kūrikais, metalo apdirbimo darbininkais, galvanizuotojais, liejikais ir kitais gamybos darbuotojais. Čia dirbantiems pilnu etatu mokami 118 eurų.

Iki 10 nusiteistųjų per ketvirtį gali dirbti už pataisos namų ribų, o Pusiaukelės namuose laikomi nusiteistieji (iki 20 per ketvirtį) dirba už pataisos namų pagal darbo sutartis ir uždirba ne mažesnę nei minimalią algą – 400 eurų.

Pats R. Kavaliauskas teigia, jog darbas nuteistiesiems padeda socializuotis, legaliai užsidirbti pinigų pragyventi ir taip padėti šeimoms, padengti turimus ieškinius. Be to, pataisos namų vadovas pastebi, jog mažėja rizika, jog nuteistieji prasikals pakartotinai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dirbti – gėda

Vis dėlto panašu, kad ne tik kvalifikacijos trūkumas ar kiti apribojimai trukdo kaliniams dirbti. Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas portalui tv3.lt atskleidė kalinių požiūrį į darbą. Pasirodo, daliai jų dirbti paprasčiausiai gėda.

„Tie vadinami bachūrai, darbas jiems yra gėda. Tie visi bachūrai, apie vierchus net nešneku, jiems ne tik, kad gėda savo šiukšles išnešti, kur jie gyvena. Bet, kad dirbti, tai jokiu būdu. Kai dirbome, niekaip negalėjome pralaužti jų kodekso, kad darbas yra gėda. Taip, tokia jų kultūros dalis. O tie vadinami gaidžiai, dūchai, tie jau dirba. Jūs įsivaizduojate, kokia yra nuostata, požiūris į darbą. Tai tvyro ore tas dalykas.

REKLAMA

Tai čia tų vierchų gali nedaug būti, bet tokių bachūrų gali tūkstančiais per visą sistemą suskaičiuoti. Jie į darbą neina, pinigų iš kitur gauna įvairiais būdais, nes atlyginimai labai menki. Tai vargo vakarienė su tais jų darbais“, – tv3.lt kalbėjo J. Stašinskas.

Pinigai – kita problema, kurią išskiria J. Stašinskas. Kadangi už savo nusikaltimus nuteistieji turi padengti ieškinius, kartais padėti šeimoms, kiek daugiau nei 100 per mėnesį uždirbamų eurų jiems neužtenka.

J. Stašinskas netuščiažodžiauja ir tiesiai šviesiai sako, kad „su kalinių darbu yra visiškai, kaip rusai sako, pravalas, krachas, nėra ta sistema sutvarkyta“. O neužimti kaliniai, anot jo, kelia tokias problemas, kokias dabar matome Pravieniškėse.

REKLAMA

Vis dėlto Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas džiaugiasi, kad Teisingumo ministerija imasi permainų dėl kalinių darbo ir sveikina iniciatyvą, kad kaliniai bus dažniau darbinami pačiose įkalinimo įstaigose, kur patys turės rūpintis savo buitimi.

Minimalus atlyginimas ir nauda visuomenei

Darbas pasaulio kalėjimuose skirtingas – vienur jis savanoriškas, kitur visai neblogai apmokamas, o Rusijoje – net priverstinis.

Tam, kad neprarastų ryšių su savo bendruomene, kai kuriems Slovėnijos kaliniams suteikiama galimybę kalėti tik savaitgaliais, o darbo dienomis – dirbti laisvėje. Yra įvairių šio „atviro režimo“ variantų, priklausomai nuo kaliniams skirtų bausmių ir kalėjime praleisto laiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaliniai kai kuriuose Lenkijos kalėjimuose, kur darbo vietas kuria vietiniai verslai, uždirba minimalų atlyginimą (dabar kiek daugiau nei 500 eurų). Tiesa, toks verslo užsidegimas bėgant metams slopsta, mat, augant minimaliam atlyginimui, išlaikyti nuteistuosius darbo vietose nebeapsimoka.

Kai kuriose Lenkijos bendruomenėse kaliniai gali dirbti švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros centruose, labdaros organizacijose ar užsiimti socialiniu darbu. Tačiau ne visi įkalintieji gauna galimybę dirbti, o dauguma jų dirba savanoriškai pačiuose kalėjimuose.

Vašingtono apygardos kalėjime, JAV, kaliniams siūlomos net dvi darbo programos. Pagal vieną iš jų, aukštus reikalavimus atitinkantys kaliniai ne sėdi įkalinimo įstaigoje, o atidirba savo bausmę savaitgaliais (geni medžius, dažo ir taiso mokyklas, parkus, tvarko vietines kapines). Per dieną nuteistieji uždirba 25 dolerius (apie 21 eurą).

REKLAMA

Pagal kitą Vašingtone taikomą programą nuteistieji už nesunkius nesmurtinius nusikaltimus, kuriems artėja bausmės pabaiga, dirba komandomis – tvarko kelius, miškus.

Tebegyvuojantis Gulagas

Rusijos kalėjimų sistema jau ne vienerius metus traukia pasaulio akį. Prieš metus portalas „The Moscow times“ aprašė Rusijoje tebeegzistuojančią Gulago sistemą, kur esą veši priverstinis kalinių darbas. Rusija gali „pasigirti“ didžiausiu 100 tūkst. gyventojų tenkančiu kalinių skaičiumi Europoje – 434. Palyginimui, 2017 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 234 įkalinti asmenys.

Minėtoje publikacijoje teigiama, kad darbo programos Rusijos kalėjimuose veikia ne tam, kad darbas padėtų kaliniams pasitaisyti ar socializuotis, o tam, kad atneštų didžiausią naudą verslininkams.

REKLAMA

„Kiekviena įkalinimo įstaiga turi savo specializaciją – siuvimo fabriką, medžio ar metalo dirbtuves. Kalinių atlyginimus ir elektros išlaidas padengia valstybė“, – rašoma tekste.

Įdomu tai, kad dalimi išlaidų rūpinasi patys kaliniai, mat pagal Rusijoje galiojančius įstatymus, kaliniai valstybei turi padengti savo maitinimo ir drabužių išlaidas, todėl iki 75 proc. jų algos gali būti nuskaičiuojamos šiam tikslui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų