REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
251
H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse Audriaus Bareišio nuotr.

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras jau daugiau kaip du mėnesius gyvena švelnesnio režimo sąlygomis. Daug metų siektas tikslas teismo sprendimu buvo įgyvendintas 2018-ųjų gegužės pabaigoje.

251

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras jau daugiau kaip du mėnesius gyvena švelnesnio režimo sąlygomis. Daug metų siektas tikslas teismo sprendimu buvo įgyvendintas 2018-ųjų gegužės pabaigoje.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt apsilankė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur šiuo metu bausmę atlieka iš Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pervežtas H. Daktaras. Susitikome su Henyte, kuris papasakojo, kaip jis buvo priimtas naujoje aplinkoje ir kaip apskritai pasikeitė jo kasdienybė.

H. Daktaras taip pat aprodė patalpas, kuriose šiuo metu gyvena. Tiesa, nors pokyčiai į gerą, Henytė ir toliau nepraranda vilties, kad Pravieniškėse jam neteks kalėti iki mirties. Nors vilties mažai, bet ji, kaip galima suprasti iš H. Daktaro žodžių, iki šiol gyva.

Prieš interviu, kviečiame pamatyti H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse – išskirtinėje nuotraukų galerijoje:

REKLAMA
REKLAMA

- Kokie pirmieji įspūdžiai persikėlus į Pravieniškes?

- Nepalyginsi su tuo, kas buvo Lukiškėse. Čia yra kiemelis 20 „ant“ 30 metrų dydžio. Ir gėlės, medžiai auga. Ir kambaryje esame keturiese. Ne vienam tenka sėdėti, yra su kuo pabendrauti. Daugiau žmogiškumo čia.

REKLAMA

Tie patys pareigūnas skiriasi. Kalėjime piktesni prižiūrėtojai. Galima pasakyti, kad geriausias Lukiškių kalėjimo pareigūnas čia Pravieniškėse, greičiausia, būtų pats blogiausias. Čia kalba su tavimi su žmogumi. Niekas neužsiima provokacijomis.

- Ar vyko kokios nors išleistuvės iš Lukiškių?

- Ne, kokios ten išleistuvės. Kaip tik ten vienas iš viršininkų dieną prieš išvežimą iškvietė ir pasakė, kad jeigu Generalinė prokuratūra neapskųs, tai važiuosi į zoną, o jei tą padarys – pasiliks. Nors paskutinis teismo sprendimas buvo neskundžiamas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis baugino, kad nepaisant to – visko gali būti. Su tavim, Henrikai Daktarai, viskas gali būti įmanoma. Taip pasakė. Tai visą vakarą galvojau, kad tik nieko nenutiktų ir būčiau pervežtas. Man juk kitokie įstatymai galioja.

- Ar buvo gaila kažką palikti Lukiškėse? Tarkime, draugus?

- Bendravau su Vertelka ir Matijošaičiu. Pažaisdavome šaškėmis, šachmatais, stalo tenisą. Tai jie nebent buvo kalėjimo draugai. Palinkėjo sėkmės ir tuo viskas užsibaigė. Sakė, liūdna bus be manęs. Į savaitę 3-4 kartus susitikdavome. Man gaila juos palikti, jiems – kad išvažiuoju.

- Tai gal jūsų sėkmės pavyzdys įkvėps ir kitus nuteistuosius iki gyvos galvos kovoti dėl teisės būti perkeltiems?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Nežinau, Matijošaitis tai nenori važiuoti niekur iš Lukiškių. Jis jau 26 metus ten sėdi. Jo mama senyva, vis aplanko. O Pravieniškėse jau būtų sunku jį aplankyti. Tuo tarpu Vertelka jau 17-18 metų sėdi ir jo neišleidžia. Nors jis irgi nuobaudų neturi.

Teismas parašė, kad tiek daug žmogžudysčių, tai jis psichiškais nesveikas. Tai tegul uždaro į atitinkamą vietą, o dabar laiko už grotų. Štai, kokie pas mus teisėjai.

- Ką galėtumėte daugiau pasakyti apie gyvenimo sąlygas Pravieniškėse?

- Patekau į tokią sekciją, kur gyvename keturiese. Vienas kaunietis, kitas iš Elektrėnų, o trečias iš Zarasų. Geri vyrai, eina visi dirbti. Sėdi po 23-25 metus. Geri, normalūs, tvarkingi. Jokių problemų nėra. Aš vyriausias iš visų. Mūsų korpuse sėdime 13. Visi tvarkingi, „dūchų“ nėra, kiekvienas tvarkosi, skalbiasi. Visi susiskirstę darbus. Savaitėmis dirbame.

REKLAMA

Maistas panašus kaip ir kalėjime. Ir žuvies, ir varškės, ir pieno duoda. Pajutau laisvę čia. Ten 6 grotos skyrė nuo laisvės, o čia tik vienos grotos. Visiškai kitas jausmas. Maža to, čia dušas nėra ribojamas. Kalėjime galėdavai kartą per savaitę ir tai tik 15 minučių. O čia toks malonumas, kiek nori, tiek maudaisi.

- Tai kokios buvo reakcijos, kai H. Daktaras atvyko į Pravieniškes?

- Ne, nieko panašaus. Esame vis tiek atskirti nuo kitų nuteistųjų. Mus išleidžia į didesnį kiemą valandai laiko pasivaikščioti. Jaunimas tai sako „senelis, pagarba“. Jiems po 20-30 metų. Maloniai sutiko, pagarbiai. Praktiškai visi pažįstami. Aš juos gerbiu ir jie mane gerbia. Man patinka, kad tų žmonių daug.

REKLAMA

- Ką galėtumėte pasakyti apie nuteistųjų susiskirstymą ir nerašytas įkalinimo įstaigos taisykles?

- Žiūrėk, mes čia sėdime atskirti nuo visų. Esame 13 nedideliame korpuse. Jie ten gyvena šimtais. Ypač pirmą kartą patekę. Pas juos gal ir yra ta hierarchija. Čia jaunimo sistema.

- Iš Lukiškių persikėlėte į Pravieniškes. Kas toliau, bandysite toliau prasibrauti į laisvę?

- Dėl lygtinio paleidimo padarė projektą, kad tik neišeitume į laisvę. Mat tik po 25 metų galėsi prašyti būti paleidžiamas ir tas procesas dar nuo 5 iki 10 metų tęsis. Turi viską prisipažinti, nesvarbu, kad nepadarei vieno ar kito nusikaltimo. Taip pat atlyginti visus ieškinius. Sakau, padarė tokį projektą, kad iki gyvos galvos nuteistieji neturėtų jokių galimybių atsidurti laisvėje. Negyvensiu tiek ilgai. Sėdžiu 16 metų, tai tik po 9 metų galėsiu kreiptis. Šansų jokių nėra. Išrinktų mane prezidentu, tai visiems suteikčiau amnestiją.

Iš tiesų, galvojau, kad Lukiškėse teks ir numirti. Bet dabar atsidūriau čia ir savijauta iškart pagerėjo. Kas žino, kad iki mirties pavyks atsidurti laisvėje. Viltis vis tiek yra. Jei netikėtum, tai iš viso prasmės kažką daryti nebūtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų