REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Zarasuose ir Pakruojyje startavo nauja „Swedbank“ klientų aptarnavimo tvarka. Nuo šiol norėdami pasinaudoti banko paslaugomis, tiek zarasiškiai, tiek pakruojiškiai vizitui privalės užsiregistruoti iš anksto. Tiesa, tokie pokyčiai nerimą kelia ne tik miestų gyventojams, o klientų teises ginanti asociacija tvirtina, esą tai peržengia padorumo ribas.

Zarasuose ir Pakruojyje startavo nauja „Swedbank“ klientų aptarnavimo tvarka. Nuo šiol norėdami pasinaudoti banko paslaugomis, tiek zarasiškiai, tiek pakruojiškiai vizitui privalės užsiregistruoti iš anksto. Tiesa, tokie pokyčiai nerimą kelia ne tik miestų gyventojams, o klientų teises ginanti asociacija tvirtina, esą tai peržengia padorumo ribas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip tv3.lt portalui pasakojo „Swedbank“ atstovas spaudai Sauliaus Abraškevičius, sistemos keitimą tiesiogiai nulėmė noras pagerinti klientų aptarnavimo kokybę.

REKLAMA

„Naujoji tvarka akivaizdžiai taupo klientų laiką. Jeigu seniau atėjęs į padalinį žmogus galėdavo laukti ir nežinoti, kada sulaks eilės, tai dabar tiesiog bus lengviau konroliuoti laiką“, – aiškino S. Abraškevičius.

Tačiau bankų klientų interesus atstovaujančios Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio Paukštės nuomone, toks sprendimas yra netinkamas ir pažeidžiantis žmogaus teises, kadangi registracijos bankinėms paslaugoms gauti praktika Lietuvoje nėra įprasta.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad šita iniciatyva yra tiesiog piktinanti. Ji neatitinka socialinės atsakomybės kriterijų. Nėra tinkama vartotojų atžvilgiu. Mes tiesiog esame verčiami elgtis pagal banko norimą schemą. Nors europos pilietis turi teisę turėti ir savo sąskaitą. Visos paslaugos, galų gale, jam turi būti prieinamos“, – situaciją komentavo R. Paukštė.

Miestus pasirinko atsitiktinai

Kaip teigė S. Abraškevičius, konkrečių argumentų, nulėmusių pokyčius pradėti būtent Zarasuose ir Pakruojyje, nebūta.

„Nėra aiškių kriterijų, tiesiog pažiūrėjome į klientų srautus. Kažkur tai turėjome padaryti, jei jau nusprendėme, bet didesnių padalinių nenorėjome judinti, nes yra didesni srautai, galbūt būtų per daug sudėtinga tai realizuoti, tai pasirinkome mažesnius padalinius“, – pripažino „Swedbank“ atstovas spaudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S.Abraškevičius taip pat tikino, kad tokias permainas paskatino ir elektroninės bankininkystės populiarumo spartėjimas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.

„Bendra statistika rodo, kad klientų apsilankymų skaičius padaliniuose mažėja. Tai vėlgi matosi akivaizdus elektroninių kanalų, interneto banko, išmaniosios programėlės poveikis žmonių finansinei elgsenai, vis daugiau operacijų jie renkasi daryti savarankiškai“, – sakė S. Abraškevičius.

Tačiau R. Paukštės įsitikinimu, elektroninėmis finansinėmis paslaugomis bankams nereikėtų lygiuotis į Švediją. Jis mano, kad ne visur Lietuvoje žmonės turi pakankamą finansinį išsilavinimą ar tokias pačias socialines garantijas kaip pastarojoje šalyje.

REKLAMA

Taip pat R. Paukštė tvirtino, kad mažindami skyrių bei darbuotų skaičių mažesniuose miestuose, bankai perlenkia lazdą, o intensyvus bankinių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, anot pašnekovo, šalyje gilina ir socialinės atskirties problemą.

„Su tokiais pasiūlymais bankai peržengia padorumo ribas. Atskirtis atsiranda tarp tų žmonių, kurie naudojasi internetu, ir kurie nėra galintys juo naudotis. Gal jie neturi kompiuterio ar išmanaus telefono. Tokia atskirtis dalina Lietuvą į kelias dalis“, – kalbėjo klientų teisės ginančios asociacijos vadovas.

REKLAMA

Permainos kelia nežinią

Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas tai pat antrina, abejojantis pastarųjų „Swedbank“ veiksmų efektyvumu.

„Mes džiaugtumėmės, jeigu ta tvarka nesikeistų, bet puikiai suprantame, kad prie dabartinių stambinimų, optimizavimų, kai nepalieka išvis skyrių miestuose, galvojam, kad tai ne pats blogiausias variantas“, – aiškino Pakruojo rajono meras.

O pasak miesto seniūno Sauliaus Margio, viskas kiek rimčiau. Seniūno pasakojimu, Pakruojyje, banko skyriuje iki šiol dirbo du darbuotojai: pirmasis rūpinosi verslo, o antrasis privačių klientų poreikiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar lieka vienas darbuotojas, dirbs pusę dienos ir reikės užsisakyt jo laiką. Kiek žinau, tam banke visada pilna žmonių būdavo, tai šičia bus šiek tiek maišaties“, – nuogąstavo S. Margis.

Taigi, pasak jo, paslaugų kokybė nepagerės, o žmonės jaučiasi pasimetę.

„Gyventojai nuliūdę, kad miestelyje susitraukia paslaugų spektras. Ypač pagyvenę žmonės yra išsigandę, kad negalės susitvarkyt tam tikrų bankinių dalykų Jie galbūt nelabai susigaudo, nelabai supranta tuos skambučiais, kaip užsisakyt paslaugą. Turėsim bėdų, matosi, kad bus sudėtinga įprast prie tos naujovės žmonėm“, – bei paaiškina, kad į miesto centrą atvykdavę žmonės vienu kartu reikalus susitvarkydavo ne tik banke, bet ir kitose reikiamose instiucijose, pavyzdžiui ligoninėje ar savivalybėje, o dabar reikės važiuoti papildomai.

REKLAMA

Sunkumai kaimo gyventojams

Štai su pokyčiais susidūrusių zarasiškių nuotaikos, pasak Zarasų rajono savivaldybės mero patarėjo Arvydo Veikšros, įvairios, neaplenkusios ir jo paties.

„Man asmeniškai nepatogumas tas, kad turiu iš anksto susiplanuot, pasiskambint, užsirašyt. Žmonėms truputį sunkiau, yra tam tikrų problemėlių, nes atvažiavus iš kaimo vietovių, jeigu jau sąskaitą čia yra, reikia labai planuot, nes autobusai nelaukia. Bet gyventojai pratinasi prie naujovių, kurios, vienaip ar kitaip, neišvengiamos“, – tačiau pridūrė, kad toks banko sprendimas visgi įspraudžia į tam tikrus rėmus ir nelieka šanso rinktis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų