REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siūlant žuvininkystės įstatymo pataisas, susikibo žvejai mėgėjai ir verslininkai. Verslininkai skundžiasi, esą liepus jiems tinklus mesti 300 metrų nuo kranto, jūroje, teks iš šito verslo trauktis, o mėgėjai atkerta, kad verslininkai baigia išgaudyti visą žuvį.

Siūlant žuvininkystės įstatymo pataisas, susikibo žvejai mėgėjai ir verslininkai. Verslininkai skundžiasi, esą liepus jiems tinklus mesti 300 metrų nuo kranto, jūroje, teks iš šito verslo trauktis, o mėgėjai atkerta, kad verslininkai baigia išgaudyti visą žuvį.

REKLAMA

Klaipėdietis Juozas meškerę Danės upėje merkia kone kasdien, vyras juokiasi, kad net turi savo vietą, kur kimba neblogas laimikis.

„Užkimba raudės, karšiukai, stebėjosi čia, matyt, iš Baltarusijos moteris, paveikslavo jinai, sako, ir gražiai jums čia, labai gera čia jums gyventi“, – sako žvejys mėgėjas Juozas.

Išties ateityje žvejams mėgėjams gyventi gali būti dar geriau: Seime kelią skinasi žuvininkystės įstatymo pataisos, kuriomis būtų gerokai ribojama verslinė žvejyba. Verslininkai savo tinklus turėtų statyti toliau nei 300 m nuo kranto, 3 km nuo Klaipėdos uosto molų. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas sako, kad tada visos 55 žvejybos įmonės pasitrauktų.

„300 metrų atstumu nuo kranto, jau kai kairiose vietose yra 100 metrų nuo kranto, jau yra 8, 9, 12 metrų, gaudyklės yra statomos nuo metro iki 6 metrų“, – sako asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

REKLAMA
REKLAMA

Žvejai verslininkai sako, kad tuomet ne tik iš žvejybos teks trauktis, bet ir sumokėti baudas Europos Sąjungai už gautą paramą. Mėgėjai kimba į atlapus: esą verslininkai baigia visą žuvį išnaikinti.

REKLAMA

„Aš toną kuro išdeginau, nepagavau nė vieno legalaus starkio nuo Kiaulės nugaros iki Nidos. Kur tie starkiai, man atsakykit nors vienas. Jeigu mes toliau galim naudoti verslinę žvejybą, tai tada turi būti tų starkių pilna. Mėgėjai yra prisidėję prie šito starkių išnaikinimo, taip, yra, bet jie ne vieni tokie. Lašiša, kai tapo nebegalima parduoti iš vidaus vandenų, iš marių, staiga visos lašišos yra parduodamos iš Baltijos jūros, kodėl taip yra, atsakymas paprastas, nes verslininkai gaudo ir mariose, ir jūroje“, – mano žvejys Kęstutis Klimavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Verslininkai atkerta, kad mėgėjui leidžiami sugauti kiekiai – visai ne mėgėjiški.

„Jeigu į dieną išeina 100 žvejų mėgėjų, po 15 kg, kiek bus žuvies – tona 500. Kur mėgėjui, kuris nori savo malonumui, 15 kg žuvies pasigavus Baltijos jūroje, čia jau yra, patys mes suprantam, čia yra ne mėgėjiška žvejyba, čia yra verslinė žvejyba“, – sako M. Rimeikis.

Mokslininkai bando viską dėlioti į vietas: išties žuvies mažėja, o norinčių ją gaudyti – vis daugiau. Esą žuvies dabar pakaktų ne 55, o vos 15–ai žvejybos įmonių. Pataisoje kalbama apie draudimus gaudyti lašišas, šlakius, žiobrius, kurie neršti plaukia į upes.

„Būtų didžiulis nuostolis tiek priekrantės žvejams, tiek ir bendrai Lietuvai, sakyčiau, jeigu toks draudimas būtų priimtas. Jeigu kalbam apie aplinkosauginius argumentus, tai tie aplinkosauginiai argumentai, kurie yra šiuo metu viešojoje erdvėje išsakyti, jie neįtikina“, – apie siūlomas pataisas kalba žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Jei pataisos būtų priimtos, verslinės žvejybos draudimai įsigaliotų nuo kitų metų.

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų