Ketinimų protokolą Liuksemburge pirmadienį pasirašė Lietuvos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Nyderlandų ir Rumunijos gynybos ministrai.
Prancūzija, Lenkija ir Suomija prie iniciatyvos prisidės iki metų pabaigos.
„Šešios pasirašė, trys pasirašys per šiuos metus“, – BNS pirmadienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
ES šalys numato sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines komandas. Jos galėtų ateiti į pagalbą valstybėms narėms didelių kibernetinių incidentų atveju.
Su ES institucijomis bus svarstoma galimybė projektui naudoti ES biudžeto lėšas techninei ir programinei įrangai įsigyti.
Rotuojamų pajėgų grafiką numatoma patvirtinti kitąmet.
Prie projekto stebėtojų teisėmis prisideda dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija.
Kibernetinės pajėgos yra vienas iš pirmųjų projektų pagal pernai pasirašytą susitarimą dėl glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo, vadinamo PESCO santrumpa.
„Tai matomiausias, toliausiai pažengęs ir realistiškiausias PESCO projektas“, – teigė E. Kerza.
Lietuva ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.
Bet JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritika Aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime paragino nebijoti būti Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes, jos teigimu, „tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“.
