Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė ilgiau nei pusmetį vykdyto tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas. Kiek vėliau paskelbti ir išvadų priedai – keli šimtai puslapių informacijos apie Lietuvos verslo interesus ir ryšius su Lietuvos politikais bei partijomis.
Kaip matyti iki tol neskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje, dėl finansinės naudos koncerno „MG Baltic“ atstovai daugelį metų bandė gauti užsakymus stambiausiuose valstybės finansuojamuose projektuose. Vienas tokių – Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ir jos uždarymo projektai, dominę koncerną dėl galimybės dalyvauti jų viešinime bei galimų užsakymų koncernui priklausančiai statybų bendrovei „Mitnija“.
Gavo užduotį megzti ryšius
Portalas tv3.lt jau rašė apie galimus „MG Baltic“ ryšius su Rusijos energetikos milžine „Rosatom“ ir jos valdoma Vokietijos bendrove „Nukem“. Tačiau VSD medžiaga atskleidžia, kad ryšius su minėtomis bendrovėmis „MG Baltic“ palaikė per buvusį KGB agentą.
Kaip rašoma VSD medžiagoje, 2009 m. rugsėjį „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus susitiko su Kęstučiu Puidoku – ilgamečiu „Nukem“ atstovu Lietuvoje – aptarti „Mitnijos“ galimybes dalyvauti IAE uždaryme. K. Puidokas – buvęs SSRS KGB padalinio Lietuvoje pareigūnas, nors VSD duomenų apie jo atleidimą iš KGB neturi.
Svarbiausia „Nukem“ (o nuo 2009 m. ir „Rosatom“) atstovų K. Puidokui skirta užduotis – užmegzti ryšius. Todėl jis ieškojo giminių, pažįstamų, buvusių bendramokslių, kurie pažįsta Seimo narius ir ministrus. Taip pat jis nuolat mezgė ir palaikė ryšius su verslininkais, IAE vadovais bei darbuotojais. Naudodamasis savo ryšiais, K. Puidokas siekė „Nukem“ palankių sprendimų.
Tiesa, „Nukem“ palankūs sprendimai, buvę IAE darbuotojai, su kuriais K. Puidokas bandė užmegzti ryšius, jo surinkta kompromituojanti informacija ir „Nukem“ nepalankūs asmenys VSD ataskaitoje įslaptinti.
Kaip pažymi VSD, kontaktas tarp „MG Baltic“ ir „Nukem“/„Rosatom“ atstovų iki šiol palaikomas per K. Puidoką, kuris palaiko ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kartais – su Juliumi Gendvilu („MG Baltic“ priklausančios „MG Valda“ vadovas).
Ryšiai su T. Dapkumi
VSD pažymi, kad iki 2016 m. „MG Baltic“ atstovų bendravimas su K. Puidoku ir jo atstovaujama „Nukem“ nebuvo rezultatyvus. Koncernas neįsitraukė į IAE uždarymo procesą dėl nuolatinių konfliktų su „Nukem“ ir IAE, problemų, susijusių su papildomu projektų finansavimu, bei „Nukem“ nesutarimų su subrangovais.
Vis tik nuo 2016 m. K. Puidokas ima palaikyti intensyvesnius ryšius su „MG Baltic“ interesams atstovaujančiu žurnalistu Tomu Dapkumi. Šis tuo metu dirbo koncernui priklausančioje televizijoje.
Nemažai su „Rosatom“ tema dirbęs T. Dapkus savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad „<...> gerai, jog yra tiriami Basčio ryšiai su „Rosatom“, tačiau yra dar įtakingesni asmenys Lietuvoje, kurie susiję su „Rosatom“, – tai „Rosatom“ politinis patarėjas Lietuvoje – liberalas, signataras Jonas Tamulis iš „fizikų klano“, geras Andriaus Kubiliaus draugas. <...> Ir jis visus „Rosatom“ reikalus tvarko rimtai, palyginus, tai Kostinas prochodimcas“.
Tačiau VSD medžiagoje pažymima, kad šis komentaras nepaneigia paties T. Dapkaus vaidmens „tvarkant reikalus“ su „Rosatom“.
„Ne tik šiuo, bet ir daugeliu kitų atvejų, kai T. Dapkus (kaip ir kiti „MG Baltic“ atstovai) manipuliuoja informacija, faktais bei vertinimais, o neigiamos informacijos skleidimas yra viena iš pagrindinių jo naudojamų „poveikio priemonių“, – rašoma VSD medžiagoje.
Grasinimai Piciui
Siekdami sau palankių sprendimų ir pasitelkdami savo valdomas žiniasklaidos priemones, „MG Baltic“ atstovai 2010–2011 m. spaudė VSD medžiagoje įslaptintą asmenį. Pažymima, kad su juo daugiausiai bendravo koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis. Taip pat buvo naudojamasi ir „MG Baltic“ valdomo portalo ar „Lietuvos žinių“, su kuriomis koncernas bendradarbiavo, „viešinimo“ galimybėmis.
„2010 m. (pavardė užtušuota) prašė R. Kurlianskio sustabdyti LNK laidos filmavimo grupę, kuri veržėsi į (pavardė užtušuota) namus. Dalį gautos informacijos žurnalistai perdavė „Lietuvos žinioms“, – rašoma VSD medžiagoje.
Be to, VSD pažymi, kad T. Dapkus bandė šantažuoti (pavardė užtušuota) per pastarojo bičiulį (pavardė užtušuota).
T. Dapkus informavo R. Kurlianskį: „Žiauriai prigąsdinau picų pirkėjo (pavardė užtušuota) draugą. Panika.“ R. Kurlianskis atsakė, kad „Gali Piciui (pavardė užtušuota) pasakyt, kad nesat tikras, kad Darius (Mockus) mane iš***kins. Bet kad aš Picių iš***kinsiu – tamsta tikras šimtu proc. <...> Jis nežino, kas jo laukia. Pica Ignalinos sąskaita! Sutikit – STIPRU“. Vėliau R. Kurlianskis prašė paklausti (pavardė užtušuota) „ką jis yra gero nuveikęs D. Mockaus labui“.
Taip pat dėl „Mitnijai“ palankių sprendimų „MG Baltic“ vadovai bandė daryti įtaką IAE viešųjų pirkimų komisijai, veikdami per sau palankius politikus. Pavyzdžiui, 2015 m. tuometiniam Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai buvo pasiūlytas kyšis. Šis užmaskuotas kaip nuolaida partijos politinei reklamai.
Ketvirtadienį viešame teismo posėdyje bus nagrinėjama politinės korupcijos baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai R. Kurlianskiui, E. Masiuliui, V. Gapšiui, Š. Gustainiui, G. Steponavičiui, juridiniams asmenims – „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
