Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia yra reali situacija. Tam tikslui pasikalbėta su daugiau kaip 15 metų Lietuvos pajūryje dirbančiu Ryčiu.
Apie tai, kokios problemos kyla pajūrio verslininkams bei kokie yra šių laikų darbuotojų lūkesčius atskleidė „Kurorto vaikis“ įkūrėjas Rytis Mazūras. Gal tai padės susidaryti vaizdą, kodėl praktiškai kasmet pasigirsta verslininkų skundai.
- Kodėl pajūrio verslininkai neranda darbuotojų?
- Pajūrio verslininkai neranda darbuotojų, nes ne visada pasirenka geras formas jų ieškoti. Šiais laikais nebepakanka tiesiog skelbimo laikraštyje ar socialiniuose tinkluose, nebent tokie skelbimai yra išryškinami užsakinėjant jiems reklamą.
Tada juos pamato žymiai didesnė auditorija. Anksčiau dauguma žmonių, kurie ieškodavo darbo pajūryje jau ankstyvą pavasarį siųsdavo darbdaviams savo CV ar skambindavo ir teiraudavosi darbo.
Dabar toks aktyvus srautas yra sumažėjęs. Jaunimą vis vilioja galimybės dirbti užsienyje, dauguma išvyksta pas draugus ar gimines. Manau, darbuotojų aktyvumas pasijaus pasibaigus mokslo metams, nes dažniausiai jaunuoliai viską daro staigiai, iš anksto nepasirūpinę, ką veiks vasarą.
Pusė dvyliktokų net negali atsakyti į klausimą, kur studijuos, o kai kalba pakrypsta apie darbą, dažniausiai, jiems rūpi tik mokamas atlygis. Lietuvos pajūryje sąlygos vis gerėja.
Verslininkai norėdami prisivilioti darbuotojus siūlo apgyvendinimą, geresnes sąlygas, bet žinant, kad sezonas yra trumpas, būtų galima teigti, jog pagrindinė problema susijusi su darbuotojų paieška ir yra sezoniškumas, nors čia įmanoma rasti ir pastovų darbą.
- Kokiems darbams yra sunkiausia, o kokiems lengviausia pritraukti darbuotojų?
- Lengviausia rasti darbuotojus, kurie dar mokosi mokykloje ar baigs ją šiemet. Tokie jaunuoliai dažniausiai iš savęs yra aktyvus ir patys pasibeldžia į įstaigų duris. Jie renkasi kambarinių, pardavėjų, padavėjų, pagalbinių darbuotojų darbus ir juos lengvai suranda, nes dar neturi reikiamos patirties, kurios nori įgyti.
Žymiai sunkiau yra su savo darbą išmanančiais virėjais ar virtuvės šefais, tačiau virėjų stygio problema aktuali visai Lietuvai, ne tik pajūrio kurortams. Pastebime, jog sunkiau yra ir su administracijos darbuotojais viešbučiuose ar kitas patirtis bei kompetencijas turinčiais administracinio pobūdžio veiklos darbininkais. Jie tikrai laukiami pajūryje. Studentai čia gali atlikti praktikas, tuo pačiu užsidirbti ir išmokti studijuojamo amato.
- Kokio amžiaus darbuotojai populiariausi?
- Šventojoje, kaip ir kiekvienais metais, darbuotojų amžius labai įvairus, tačiau populiariausias amžius – jaunuoliai, baigę 11 ar 12 klasę. Dauguma darbdavių pageidauja, jog visi būtų pilnamečiai.
Jiems lengviau sudarinėti darbo valandų grafikus ir jie gali prisiimti didesnes atsakomybes. Tačiau nepilnamečiai irgi yra laukiami, jie gali pardavinėti ledus, daryti kavą, tvarkyti kambarius.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jie turi visą teisę dirbti ir užsidirbti. Negalima sakyti, kad dirba vien jaunuoliai, kurortuose pilna ir vyresnio amžiaus darbuotojų, juk čia reikalingi ir darbuotojai, kurių kompetencijos niekada nepralenks jaunimas, bet didžiąją dalį darbininkų vis tiek sudaro jaunimas.
- Teigiama, kad problemų dėl įdarbinimo kyla dėl nepamatuotų jaunų darbuotojų lūkesčių. Kiek tame yra tiesos?
- Nepasakyčiau, jog jaunuoliai nori kažkokio „kosmoso“ dydžio atlyginimo ar jaučiasi „kietesni“ nei turėtų. Tik gal dažniau stokoja motyvacijos ir noro dirbti. Darbo pokalbiuose yra labai nedrąsūs, nepasitikintys savo jėgomis.
O tie kurie tikrai nori darbo, jį ir gauna. Padavėjais norintys dirbti jaunuoliai prašo didesnio nei minimalaus atlyginimo, norėdami gauti 500-600 eurų siekiantį atlyginimą.
Reikėtų nepamiršti, kad jie po dar kelis šimtus eurų papildomai užsidirba susirinkdami arbatpinigius. Taikantys į barmeno poziciją, jaunuoliai reikalauja 30-40 eurų atlygio už dieną.
Virėjai, kurie absoliučiai nuolat ieškomi visoje Lietuvoje iš darbdavių tikisi 50-80 eurų atlygio per dieną. Šios specialybės pajūrio kurortų baruose populiariausios. Toliau seka pardavėjai prekybos centruose, įvairiuose suvenyrų ar paplūdimio reikmenų kioskeliuose, kurių darbas nereikalauja tiek daug asmeninių savybių kaip bare, tad ir jų atlyginimai mažesni, tačiau aukštesni nei minimali alga.
- Kokius „pliusus“ ir „minusus“ galėtum įvardyti, kalbant apie poilsį Lietuvos pajūryje?
- Jei Palangoje verslininkai verkia, tai Šventojoje jie džiaugiasi ankstyvu sezonu. Nėra laiko verkšlenimams. Šiemet jau gegužės mėnesį Šventojoje atsidarė kone pusė barų. Dauguma barų savininkų džiaugiasi daugelį metų čia dirbti sugrįžtančiais darbuotojais, todėl ne visi mato problemą jų rasti.
Sunkiau naujai atsidarantiems restoranams ar tiems, kurie sugadino savo reputaciją prieš darbuotojus. Reikėtų nepamiršti ir to, jog kurortui, kuriame sezonas trunka vos kelis mėnesius ir taip sunku susigrąžinti darbuotojus, jau nekalbu apie tai kaip patiems darbuotojams yra sunku nuolat blaškytis ir vieną metų dalį leisti čia, o kitą vėl ieškotis naujo darbo ar grįžti į pastovų.
Pamenu, kai prieš porą savaičių turėjome be galo karštą savaitgalį. Pavasarį ir saulė „kepina“ žymiai intensyviau. Oras pajūryje gerėja ir visi verslininkai meldžiasi, kad pagaliau ateitų normali vasara. Tai per pirmąjį karštąjį savaitgalį, kai niekas nesitikėjo tokio poilsiautojų antplūdžio prekybos centruose trūko maisto, kavinėse viskas baigėsi, jog poilsiautojams per „Eurovizijos“ finalą liko tik keptos duonos, kai kur net baigėsi alus, o Šventojoje veikiančioje degalinėje pristigo net degalų.
Toks gyvenimas verda Šventojoje, kai netikėtai „užgriuvus“ tūkstančiams poilsiautojų verslininkai nespėja visko apskaičiuoti. Beje ir sąlygos ilsėtis dar iki birželio pabaigos yra nuostabios. Puikiai įrengtus kambarius poilsiautojai gali išsinuomoti vos už 10 eurų asmeniui.
Tai net jei žmogus neturi pinigų barams ar kavinėms, gali namuose išsikepti kotletų, pasiimti dešros ir su antrąja puse visą savaitgalį pailsėti už 40 eurų. Aišku, dar papildomai sumokės už kurą. Protingai planuojamas poilsis gali būti visai nebrangus, tačiau reikia iš anksto apžiūrėti kur vykstate poilsiauti, kur miegosite, o ne 15 metų važiuoti į tą pačią poilsiavietę.
Visi kurortai stipriai atsinaujina ir metas apsidairyti. Tuo labiau, jog čia visada daugėja pramogų ir naujų vietų akims paganyti. Tereikia noro ir praplėsti akiratį. Vos už keliolikos kilometrų ir Latvijos paplūdimiai, miesteliai ir nuostabaus grožio Liepoja. Ten tikrai yra ką nuveikti nuvykus vienai dienai ar daugiau, o grįžti miegoti į Šventąją bus žymiai pigiau.
Liepoja vos už 60 kilometrų. Visi poilsiautojai laukiami ir vasaros renginiuose, vienas didesnių jau visai netrukus. Iki Šventosios sezono atidarymo liko vos keletas savaičių, visi verslininkai stipriai ruošiasi sutikti poilsiautojus. Šiemet sezoną kaip ir kelis metus iš eilės atidarys motociklų variklių gausmas. Festivalis „Beach Bike Fest“ Šventąją visada prabudina pats pirmasis.
