REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors kol kas neatskleidžiama, kodėl biologinė motina, kuri įtariama iš globėjų šeimos Olandijoje, pagrobusi savo dukrą, neteko teisės jos auginti, vaiko teisių apsaugos atstovai sako, jog susigrąžinti mergaitę motina dar turėjo šansų.

Nors kol kas neatskleidžiama, kodėl biologinė motina, kuri įtariama iš globėjų šeimos Olandijoje, pagrobusi savo dukrą, neteko teisės jos auginti, vaiko teisių apsaugos atstovai sako, jog susigrąžinti mergaitę motina dar turėjo šansų.

REKLAMA

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė sako, jog susigrąžinti vaikus į šeimą galimybės nebėra tik tuo atveju, jeigu jie įvaikinti.

„Jeigu yra įvaikintas vaikas – nebėra jokių galimybių susigrąžinti jį biologiniams tėvams. Pasikeičia vaiko pavardė ir netgi negalima teikti jokios informacijos kur ir kam įvaikintas vaikas.

Jeigu yra nustatyta globa – taip, yra galimybė vaiką susigrąžinti. Jeigu nustatyta laikinoji globa, tai didesnė galimybė susigrąžinti, jeigu nuolatinė globa – teismo keliu irgi yra galimybė“, - tvirtina G. Aurylienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vaiko teisių apsaugos atstovė sako, jog jei vaikas auga globėjų šeimoje, reiškia, kad biologiniams tėvams yra apribota valdžią į vaiką. Tad visų pirma reikia kreiptis į teismą.

REKLAMA

„Jei yra apribota valdžia, turi kreiptis į teismą, susigrąžinti valdžią, įrodyti, kad yra gera mama, kad rūpinosi vaikais, kad mokėjo išlaikymą. Nes visada, tėvų valdžios apribojimo atvejais, tėvams priteisiamas vaiko išlaikymas.

Tad teisme žiūrima: mokėjo išlaikymą ar ne, ar bendravo su vaikais ar ne. Nes gyvenant vaikams pas globėjus, tėvai gali bendrauti su vaikučiais, jeigu jie nepiknaudžiauja alkoholiu, nenaudoja smurto ir t.t.

Taigi iš globėjų šeimos vaiką susigrąžinti galima, įvaikinimo atveju – ne“, - teigia G. Aurylienė ir paklausus ar šiuo atveju, motina pagrobusi dukrą iš globėjų šeimos Olandijoje, dar galėjo mergaitę susigrąžinti teisėtu būdu, pašnekovė atsakė – teigiamai: „Tai aišku, žinoma, kad taip“.

REKLAMA
REKLAMA

Tv3.lt jau rašė, kad praėjusį savaitgalį, Olandijoje, iš globėjų šeimos dingus penkiametei Deimantei Žąsytytei paskelbta tarptautinė jos paieška.

Įtariama, jog mergaitę pagrobė biologinė jos motina, klaipėdietė. Penkiametė gyveno globėjų šeimoje Mastrichto mieste. Po jos dingimo buvo sutelktos milžiniškos policijos pajėgos. Tuo metu, Klaipėdos vaiko teisių skyriaus vedėja sulaukė, neva mergaitės tetos skambučio. Moteris informavo, kad motina su pagrobta dukra jau Lietuvoje.

Ar motina gali sulaukti pagalbos?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Bobinaitė sako, jog per pastaruosius 4 metus, tai ketvirtasis atvejis, kai lietuviai pagrobia savo vaikus iš globėjų ar kito tėvo ir parsiveža į Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Ar šiuo atveju, valstybė gali padėti motinai išsaugoti pagrobtą vaiką, specialistė sako, jog atlikus neteisėtą veiksmą kitoje šalyje, vargu ar galima sulaukti pagalbos gimtinėje. 

„Iš neteisėtų veiksmų kaip ir negali teisėti atsirasti. Tai nereiškia, kad tai vaiko neapginimas, kad yra suteikiama teisė kitoms užsienio valstybių institucijoms inicijuoti atitinkamus procesus, spręsti vaiko grąžinimo į užsienio valstybę klausimą.

Kai vaikas bus grąžintas į užsienio valstybę, vis tiek teisinis procesas dėl jo globos nustatymo bus tęsiamas, turėtų būti tęsiamas“, - tv3.lt aiškino S. Bobinaitė.

Pasak specialistės, suradus mergaitę, ji bus grąžinta į nuolatinės savo gyvenamosios vietos valstybę ir ten bus inicijuojami teisiniai procesai dėl globos nustatymo.

REKLAMA

Tėvams, norintiems susigrąžinti į šeimą vaikus, kurie auga globėjų šeimoje – pirmiausia reikėtų kreiptis į tos šalies teismą, kurioje yra nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

„Reiktų užsienio valstybėje, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, spręsti tą klausimą ir siekti vaiko grąžinimo į šeimą ar globėjams.

Kai vaikas yra pagrobiamas iš valstybės, kurioje yra nustatyta jo nuolatinė gyvenamoji vieta, o tai dažnai būna ir vienas iš vaiko tėvų užsienio valstybės pilietis, tai klausimas: ar vaiko grąžinimas ar negrąžinimas yra teisių pažeidimas“, - sako S. Bobinaitė.

Tv3.lt jau rašė, jog neoficialiais duomenimis, mergaitės motina, kuri įtariama vaiko pagrobimu, į teisėsaugos akiratį pakliuvusi nebuvo.

Neoficialiais duomenimis, motinai buvo leidžiama susitikti su dukra keletą kartų per mėnesį. Kaip buvo pranešta iš karto po to, kai vietos pareigūnai paskelbė paiešką, matyti, kad pagrobti mergaitę motinai padėjo nenustatytos tapatybės vyras.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų