Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologai suskaičiavo 30-ies metų kasdienius paros kritulių kiekio ir oro temperatūros daugiamečius vidurkius. Šios vidutinės reikšmės atspindi būdingas termines ir drėgmės sąlygas kiekvienai gegužės-rugsėjo mėnesių dienai.
Žmonės geriausiai jaučiasi, kai lauke giedra ar mažai debesuota. Tokių dienų, kai per 30 metų nė karto nebūtų paliję, Lietuvoje nėra. Tačiau štai hidrometeorologijos tarnybos duomenys, kada gali iškristi geriausia korta.
Taigi mažiausiai kritulių (arba mažiausiai lietingų dienų), šiltojo sezono laikotarpiu, būna gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Nors vidutinė paros oro temperatūra tuo metu dar nėra labai aukšta dėl vėsokų naktų, bendros sąlygos poilsiui yra labai geros.
Kitas sausasis laikotarpis Lietuvoje sutampa su aukščiausios oro temperatūros laiku. Tai yra liepos pabaiga ir rugpjūčio pirmos dienos. Be to, liepos 29 bei rugpjūčio 3 ir 8 dienos patenka į mažiausią lietaus tikimybę turinčių dienų Lietuvoje penkioliktuką (žr. lentelę). Šiuo laiku vidutinė paros oro temperatūra neretai viršija 18 °C. Pikas pasiekiamas rugpjūčio 5 dieną, vėliau oro temperatūra palengva krenta ir 15 °C ribą pasiekia rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Lietingiausi laikotarpiai Lietuvoje yra birželio antra pusė (birželio 13-28 d.) ir rugpjūčio pradžia (rugpjūčio 9-11 d.).
Kad ir kokia graži būtų vasara, nei vieni metai neapsieina be stichinio masto meteorologinių reiškinių. Pagal paskutinių 20 metų statistiką, tokių reiškinių Lietuvoje daugiausiai pasitaiko liepą (39%) bei rugpjūtį (25%). Beveik kiekvienais metais, liepos mėnesį, yra fiksuojamas stichinio ar katastrofinio masto lietus. Didžiausia itin stambios krušos tikimybė yra gegužę, viesulo – birželį ir liepą, o škvalas dažniausiai fiksuojamas liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Stichinio masto sausra Lietuvoje dažniausiai susiformuoja antroje vasaros pusėje (liepą–rugpjūtį), šiuo laiku didžiausia ir kaitros tikimybė. Iš 12 per paskutinius 20 metų Lietuvoje užfiksuotų kaitros atvejų, 7 buvo liepos mėnesį ir tik 3 rugpjūtį. Minėtais mėnesiais dažniausiai Lietuvą aplanko ir itin intensyvios audros.
Jų metu stebimas pavojingų meteorologinių reiškinių (gausūs krituliai, kruša, stiprus vėjas ir perkūnija) kompleksas. Taigi, liepa ir rugpjūtis yra patys šilčiausi mėnesiai Lietuvoje, bet derėtų prisiminti, kad būtent šiais mėnesiais dažniausiai pasireiškia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Kyla klausimas, kokia bus ši vasara?
Remiantis JAV Nacionalinio Aplinkos prognozavimo centro (NCEP) klimato modelio duomenimis, Lietuvoje turėtų būti šilta ir sausa. Birželį ir liepą vidutinė oro temperatūra numatoma iki 1,5 °C aukštesnė. O rugpjūčio terminės sąlygos bus artimos įprastoms, šiek tiek šiltesnis oras prognozuojamas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Kritulių numatoma kur kas mažiau nei įprastai, ypač liepos mėnesį.
Nuo Joninių iki Žolinės
Naglis Šulija mano, kad birželio pirma diena dar nėra tikrosios vasaros pradžia. Taip pat dalinasi, kada, jo manymu, prasideda ir baigiasi tikrasis vasaros sezonas.
„Aš mėgstu sakyti, kad Lietuvoje vasara trunka nuo Joninių iki Žolinės. Tuo metu yra ta tikroji vasara, bet pasitaiko įvairių išimčių, malonių staigmenų, visko būna. Jau dabar už lango vasara, ji dar turėtų pabūti”, – pasakoja N.Šulija.
Galime teigti, kad laikotarpis tarp Joninių ir Žolinės galėtų būti saugiausias statymas orų prognozių loterijoje, tačiau galima mėginti statyti ir už birželį. N. Šulija tikina, kad galima nelaukti liepos ar rugpjūčio, juk pasiseka ir birželio mėnesį.
„Yra žinoma, kad Lietuvoje išvažiavus prie jūros galima ir džiaugtis pasitaikiusiais orais, ir nelabai. Jie lyja, tuomet lieka visai šeimai knygas skaityti prie jūros savaitę. Na, pasitaiko ir taip, kad visą savaitę nė lašo lietaus neiškrenta. “Birželis yra visiška loterija, jis gali būti bet koks. Viena savaitė gali būti labai šlapia ir lietinga, o kita savaitė gali būti labai šilta, nes šis mėnuo labai permainingas”, – tęsia N.Šulija.
